Šalies aprašymas

Bulgarijos respublika – valstybė pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodąja jūra rytuose, Graikija ir Turkija pietuose, Serbija bei Makedonija vakaruose ir Rumunija šiaurėje. Su Rumunija ribojasi Dunojaus upe.

Sostinė – Sofija.

Stambiausi miestai – Plovdiv, Burgas, Varna.

Valstybinė kalba – bulgarų, paplituri rusų kalba.

Geografija

Šiaurėje, pagal Dunojaus upę, driekiasi Dunojaus žemupio lygumos dalis, pietuose pereinanti į Dobrudžos plynaukštę. Toliau pietuose per visą šalį iškilę, kalnai užimantys apie 60 % šalies ploto. Tai Stara Planina (arba Balkanų kalnai, aukštis iki 2376 m, Botevo k.), tektoniniais Kazanlenko bei Karlovo slėniais, atskirti nuo piečiau stūksančių Rilos (aukščiausia vieta – Musalos kalnas, 2925 m), Rodopų bei Pirino kalnų. Pietryčiuose plyti derlinga aliuvinė Aukštutinės Trakijos žemuma. Gausu karstinių urvų.

Bulgarijos teritorijos pakraščiu teka Dunojus (vienintelė laivybinė šalies upė), jo baseinui priklauso kitos upės – Iskeras, Jantra, Osemas, Lomas, Ogosta. Link Egėjo jūros teka Marica, Struma, Mesta, tiesiai į Juodąją jūrą – Kamčija. Daugumos upių vandeniu drėkinami laukai. Kalnuose yra nedidelių ežerų, įrengta tvenkinių.

Apie trečdalį Bulgarijos ploto dengia miškai, augantys daugiausia kalnuose. Būdingi plačialapių medžių miškai, sudaryti iš bukų, ąžuolų, skroblų, augantys pramaišiui su spygliuočiais (pušimis, eglėmis, kedrais). Aukštikalnėse veši kalnų pievos. Pietų ir pietryčių lygumos apaugę krūmokšnių sąžalynais (šibliakas). Įsteigti Rilos, Pirino, Vidurio Balkanų nacionaliniai parkai.

Klimatas

Klimatas daugiausiai vidutinių platumų žemyninis, pietuose bei pajūryje subtropinis, Viduržemio tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra lygumose tarp -2 °C ir 2 °C, kalnuose – iki -10 °C. Liepą lygumose įšyla iki 19–25 °C, o kalnuose vietomis neviršija 10 °C. Per metus lygumose iškrenta 450–600 mm kritulių, o kalnuose – iki 1300 mm. Žiemą šiauriniuose kalnų šlaituose susidaro nuolatinė sniego danga.

Pagrindiniai kurortai

Vasaros-paplūdimių: Rusalka, Balčik, Albena, Kranevo, Saulėtasis krantas, Auksinės kopos, Burgasas, Nesebaras, Obzoras, Šv.Vlasas, Konstantinas ir Elena, Rivjera, Saulėta diena, Elenitė, Pomorjė, Sozopolis.
Žiemos – kalnų slidės: Bansko, Borovec, Vitošo, Pamporovo, Čepelare kalnas.

Orų prognozė

Bulgarija tinkamiausia atostogoms yra gegužės – rugsėjo mėnesiais. Vasaros karštos ir sausos, dienomis oro temperatūra siekia 25-31 laipsnius šilumos, vandens – 25 laipsniai šilumos. Kalnuotose teritorijose vakarais būna penkiais laipsniais vėsiau nei likusioje šalies dalyje. Naktimis vidutinė oro temperatūra siekia apie 16-19 laipsnių šilumos. Žiemos būna vėsios ir dažnai snieguotos. Žiemą vidutinė kalnų temperatūra yra apie -5 ° C, bet kartais ji gali nukristi iki -30 ° C. Sniego dangos storis siekia 2 m.

Sezonų trukmė skirtinguose Bulgarijos slidinėjimo kurortuose gali labai skirtis, todėl visada verta iš anksto pasitikslinti detales. Kai kuriuose nedidelio aukščio kalnų kurortuose gali būti sniego trūkumas ar netgi iš vis jo nebūti. O temperatūrai pakilus virš +3 ºС (taip atsitinka net slidinėjimo sezono įkarštyje), net ir sniego patrankos nepadės.

Jūra ir saulė

Pagrindiniuose Bulgarijos kurortuose paplūdimiai smėlėti, bendri ir nemokami. Skėčiai ir paplūdimio gultai – už pinigus: gulto kaina nuo 6 BGL, skėčio – nuo 4 BGL. Dauguma paplūdimių gali pasigirti „mėlynosiomis vėliavomis“ už kokybę ir ekologišką švarą. Paplūdimiuose galima žaisti tinklinį arba tenisą, išsinuomoti automobilį, pajodinėti žirgais. Šiltasis sezonas trunka penkis mėnesius.

Kur apsistoti

Praktiškai visi Bulgarijos kalnų slidinėjimo viešbučiai neseniai rekonstruoti, pilnai atitinkantys savo „žvaigždutes“ ir atlikti alpių stiliuje. Labiausiai paplitusi maitinimo schema – pusryčiai.

Pinigai

Pinigai. Bulgarijos valiuta yra Bulgarijos levas (BGN). Jo kaina ~ 1,96 BGN už 1 EUR. Lengvai keičiamas keityklose ir iš dolerių, ir iš eurų. Levo ir euro santykis yra pastovus (1 EUR = 1,95583 BGN), tačiau gali kisti priklausomai nuo kurorto.

Bankai dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 9:00 iki 16:00, pietų pertrauka nuo 12:00 iki 13:00. Kreditinės kortelės, kelionės čekiai ir euročekiai dar nelabai paplitę ir priimami tik bankuose bei stambiuose viešbučiuose, tad geriausi turėti grynų.

Valiutą keisti viešbučiuose nenaudinga, o nedideliuose privačiuose viešbučiuose tokios paslaugos visai nėra. Dideliuose miestuose kursas geresnis, nei kurortuose. Kai kuriose nedidelėse pardotuvėlėse iš anksto susitarus galima atsiskaityti USD arba EUR.

Ką galima nusipirkti

Parduotuvės dirba nuo pirmadienio iki penktadienio. Šeštadienis – „sutrumpinta diena“, dauguma parduotuvių dirba be išeiginių (kurortuose tankiausiai iki 22:00). Maisto parduotuvės neretai dirba ištisą parą (apie ką liudija «Non-stop» iškaba).

Šalies parduotuvės džiugina savo kainomis: viskas palyginant nebrangu. Iš Bulgarijos galima parsivežti staltiesių, molinių indų, odos ir sidabro dirbinių, rožių aliejaus ir kitų rožių produktų, bulgariško vyno, tradicinių rankų darbo gaminių ir išsiuvinėtų drabužių.

Pagrindinis vietinis suvenyras – rakija (bulgariška degtinė): kainuoja nuo 2 iki 7 BGL, platus pasirinkimas. Kitas „tikrasis bulgarų” alkoholinis gėrimas yra alteikos žolelių skonio mastika. Viena iš geriausių veislių – „Peristera”, kurios stiprumas yra 42°.

Kaip skaniai pavalgyti

Bulgarų virtuvė išsiskiria ypatingu pikantišku skoniu, aštriais prieskoniais, daugybe daržovių ir polinkiu prie atvirų židinių ir keramikos. Maistas dažniausiai pateikiamas moliniuose induose.

Verta išbandyti garsiuosius įdarytus pipirus, „Lutenitsa” (aštri pasta, kuri tepama ant duonos), „kebabus” (mėsa ant iešmo), „kebabche” (keptos mėsos dešrelės), „güveç” (troškinys su bulvėmis ir daržovėmis), „kavarma” (patiekalas iš mėsos su grybais, svogūnais ir bulvėmis), bulgarų sriubą „tarator” ir „banitsa”, pyragėlius iš sluoksniuotos tešlos su varške, moliūgais arba brinza. Bulgarai išsiskiria savo prieraišumu brinzai – tradicinės „šopska salata“ su brinza – dar vienas to patvirtinimas.

Kur apsilankyti

Pagrindinės Sofijos kultūros vertybės: Aleksandro Nevskio katedra, kurios kryptoje yra Ikonų muziejus; Šv. Jurgio, Šv. Sofijos ir Bojana bažnyčios. Liaudies susirinkimo aikštėje randasi Nacionalinės asamblėjos pastatas, prie kurio yra imperatoriaus Aleksandro II statula. Netoli nuo miesto išsidėstęs įdomus Rilo vienuolynas. 300 pastatų kompleksas pasižymi ne tik įspūdingu dydžiu, architektūriniais ansambliais, freskomis, bet ir ilga bei spalvinga istorija.

Be sostinės verta aplankyti Veliko Tarnovo miestą-draustinį su gražiais Karaliaus rūmais, taip pat galite ištirti daugybę urvų ir užsiimti alpinizmu. Kaimynystėje randasi Arbanasi kaimas, kuriame galite grožėtis akmeniniais namukais ir apžiūrėti Kristaus gimimo ir Arkangelo bažnyčias, kurios laikomos nacionalinės kultūros paminklais.
Kitos įdomios Bulgarijos vietovės: „juoko sostinė“ Gabrovas, Šumenas – vienas iš Bulgarijos viduramžių centrų, Bansko, kuriame išliko Renesanso laikų pastatai, vienas iš seniausių Europos miestų – Varna, Plovdivas su romėnišku forumu, miestelis Belogradčikas su Romos tvirtove Kale ir Belogradčiškių skali nacionaliniu parku.