Bendra informacija

Ši rytų šalis jau seniai pelnė turistų Mekos šlovę. Kiekvienais metais šimtai tūkstančių poilsiautojų apgyvendinami su komfortu Alanijos, Antalijos, Kemero, Beleko, Bodrumo viešbučiuose ir mėgaujasi vietos grožybėmis.

Šiltas švelnus klimatas, puikios pakrantės ir turtinga istorija traukia turistus iš Šiaurės Europos. Daugelis jų keliauja prie Egėjo ir Viduržemio jūrų įsikūrusius kurortus, tokius kaip Bodrumas, kurie vilioja nuostabiais paplūdimiais. Tačiau kai kas baiminasi, jog didžiulė turizmo plėtra kelia pavojų kraštovaizdžiui.
Šalis puiki tuo, kad čia kiekvienas gali rasti sau kurortą pagal finansines galimybes ir poilsio komforto sąvoką.

Sostinė

Viena.

Turkijos klimatas

Turkijos klimatas įvairiuose regionuose gali skirtis. Vakaruose ir pietuose, kur vyrauja Viduržemio jūros klimatas, vasaros yra karštos ir sausos, o žiemos – švelnios. Todėl Antalija ir aplinkiniai regionai, pasižymintys karštomis vasaromis, žinomi kaip Turkijos Rivjera. Vandens ir oro temperatūra Viduržemio jūros pakrantėje leidžia maudytis ir degintis nuo balandžio iki spalio mėnesio.

Kada geriau vykti

Maksimalus turistų skaičius – laikotarpyje nuo balandžio iki spalio mėnesio.

Oficialus pavadinimas

Turkijos Respublika.

Sostinė

Ankara.

Geografija

Turkija – valstybė pietvakarių Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu rytuose, Iraku ir Sirija pietuose, Graikija ir Bulgarija vakaruose. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.

Turkija skirstoma į septynis geografinius regionus : Marmario, Egėjo, Viduržemio, Centrinės Anatolijos, Rytinės Anatolijos, Pietinės Anatolijos bei Juodosios jūros. Valstybės teritorija užima 779452 kvadratinių kilometrų plotą.

Turkijos krantus skalauja keturios jūros: šiaurėje Juodoji jūra, vakaruose Egėjo ir Marmario jūros, pietuose Viduržemio jūra. Šalies Azijinę ir Europinę dalį skiria Marmario jūra ir Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai.

Gyventojai

Šalies gyventojai — apie 65 milijonai žmonių, pagrinde turkai, apie 10 miljonų kurdų, arabų, graikų, armėnų ir kitų tautybių. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficiali religija.

Kalba

Valstybinė kalba – turkų.

Valiuta

Turkų lyra.

Apsipirkimas Turkijoje

Turkija – šalis, sergantiems apsipirkimo manija. Turkijos kurortiniuose miestuose dirba daugybė parduotuvių, kur galima įdomiai praleisti nemažai laiko, kuičiantis drabužių, avalynės ir aksesuarų krūvose.

Parduotuvės dirba nuo 9.00 iki 21.00 val., tačiau kurortiniuose rajonuose, kur turistai išeina pasivaikščioti tik po aštuonių vakaro, kai nukrenta dienos karštis, nėra fiksuoto darbo laiko. Tankiai prekystaliai dirba iki pirmos arba antros valandos nakties.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. – Naujieji metai.
Balandžio 23 d. Nacionalinio suvereniteto bei vaikų diena (Ulusal Egemenlik ve Çocuk Bayramı)
Gegužės 19 d. – Atatiurko pagerbimo bei sporto ir jaunimo diena.
Rugpjūčio 30 d. – Pergalės diena.
Spalio 29 d. – Respublikos diena.
Lapkričio 10 d. – Atatiurko mirties diena.
Religinės šventės:
Kilnojama data (po šventojo musulmonams Ramadano mėnesio) – Ramadano pabaigos šventė.
Kilnojama data (70 dienų po Ramadano mėnesio) – Aukos diena.

Virtuvė ir restoranai

Ankstyvieji istoriniai dokumentai rodo, kad Turkijos nacionalinės virtuvės pradžią padarė Didžiosios Stepės virtuvė, kurios tradicijas kultivavo klajoklės tiurkų tautos. XI a. tiurkams priėmus Islamą, jų kulinariją labai stipriai įtakojo įvairios Islamo virtuvės, pirmiausia persiška, kadangi tiurkai kartu su persų kultūra ir Islamu perėmė ir mitybą. Galiausiai, Seldžiukidams užkariavus Mažąją Aziją, vietinė graikiška virtuvė irgi padarė įtaką.

Mėsos patiekalai (jautiena ar aviena; kiauliena Turkijoje nevalgoma dėl religinių priežasčių), pieno produktai, daržovės ir kruopos, charakterizuojantys ankstyvąjį laikotarpį, sudaro turkų virtuvės pagrindą ir mūsų laikais.

Turkijoje, apsuptoje jūra iš trijų pusių, itin platus žuvies ir jūros gėrybių pasirinkimas kiekvieno skoniui. Turkiški saldumynai užima ypatingą vietą nacionalinėje virtuvėje, jie yra žinomi visame pasaulyje. Iš alkoholinių gėrimų – Turkijos alus (Efes Pilsener), puikus turkų vynas ir nacionalinis gėrimas rakija (anyžių degtinė, kurią praskiedus vandeniu, ji tampa balta, už ką buvo vadinamas „liūto pienu”).

Pramogos, ekskursijos ir kultūros paveldas Turkijoje

Stambulas didžiausias Turkijos miestas, esantis šiaurės vakarinėje šalies dalyje, apimantis 100 km pakrantės ruožą. Tai pagrindinis šalies prekybos, verslo ir kultūros centras, didžiausias uostas, yra tarptautinis oro uostas. Mieste vyrauja spalvingas ir gyvybingas gyvenimas, kiekvieną kartą nuvykus patirsite vis naujų įspūdžių ir nepamirštamų nuotykių. Ši atostogų kryptis tinka ne tik linksmybių ištroškusiems turistams, tačiau ir besidomintiems Turkijos istorine praeitimi arba tiesiog norinčių pamatyti ir pasigrožėti istoriniais paminklais.
Didžiausiame Turkijos mieste yra puikiai išvystyta turizmo infrastruktūra, kur turistai gali puikiai pamatyti atsispindintį Turkijos gyventojų gyvenimą. Stambulas turi istorinę praeitį, apie kurią liudija išlikę istoriniai pastatai: Mėlynoji mečetė arba dar kitaip vadinama Sultono ahmedo mečetė su šešias minaretais, Sofijos soboras, Konstantinopolio hipodromas, Bazilikos cisterna (požeminė vandens saugykla), Bosforo tiltas.

Kapadokija – regionas centrinėje Anatolijoje, viena iš labiausiai lankomų vietų Turkijoje. Nevsehir yra Kapadonijos administracinis centras, jo pagrindinės vertybės priskiriamos seldžiukų ir Osmanų laikotarpiui: citadelė, mečetės, dvasinė mokykla ir muziejus. Už 8 km nuo Nevsehir yra įsikūręs Čado miestelis su iškirstomis minkštame tufe senovės gyvenvietėmis ir ilgais labirintais.

Goreme – kaimas, kuris randasi 10 km nuo Nevsehir kaimo. Pagrindinė kultūros vertybė – muziejus po atviru dangumi, kuriame yra apie 30 urvinių bažnyčių (ryšium su restauravimo darbais prieinamos tik septynios iš jų). Pakeliui į muziejų galima apžiūrėti ikikrikščionybės laikų uolinius kapus ir bažnyčią Ortamahalle.
Ihlara tarpeklis yra vienas iš puikiausių vietų Kapadokijoje, kurį verta aplankyti. Jis randasi 75 km nuo Nevsehiro, jo ilgis yra maždaug 10 km ir gylis – 80 m. Abejuose kanjono šlaituose apie šimtas iškaltų uoluose bažnyčių.

Derinkuju ir Kaymakly— stambiausi ir garsiausi Kapadokijos požeminiai miestai. Ten iki šiol vis dar veikia senovės vėdinimo šachtos, o tuneliai ir salės gerai apšviesti.

Derinkuju mieste savo laiku galėjo gyventi iki 20 000 žmonių. Jo aštuoni „aukštai” šiandien yra atviri lankytojams, pats žemiausiai randasi 54 m gylyje. Kaymakli miestas labai panašus į Derinkuju miestą, tačiau yra mažesnis, bent iki šiol archeologai iškasė tik penkis požeminio prieglobsčio aukštus.