Bendra informacija

Tanzanija – rytinėje Afrikos žemyno dalyje esanti šalis, kurios krantus skalauja Indijos vandenynas. Šalis ribojasi su 8 valstybėmis bei Viktorijos ežeru, kuris yra didžiausias žemyne. Tanzanija garsi tuo, jog šioje šalyje yra aukščiausia Afrikos viršukalnė – Kilimandžaras (5895 m).

Dar pusantro amžiaus atgal Rytų Afrika buvo paslaptinga ir neištirta vieta. Informacija, kuri pakliūdavo į Europą, priminė legendas. Nes daugelis netikėjo Vokietijos misionierių pranešimais, kurie teigė, kad jie matė didžiulį kalną, kurio viršūnė buvo padengta sniegu. Pasaulyje viena iš gražiausių mūsų planetos vietų išgarsėjo ne tik dėl kalno, Hemingvėjaus aprašyto knygoje „Kilimandžaro sniegas”.

Arabų pirkliai dabartinės Tanzanijos pakrantėse ėmė lankytis VIII a. Čia įsikūrė arabų valstybė, kuri XVI a. pateko portugalų valdžion, tačiau XVIII a. arabai vėl įgijo įtakos. XIX a. pabaigoje kraštas tapo Vokietijos kolonija, tačiau šiai pralaimėjus I Pasauliniame kare, teritorija atiteko britams. XX a. II pusėje dvi egzistavusios teritorijos – Tanganika ir Zanzibaras – apsijungė ir tapo viena nepriklausoma valstybe.

Tanzanija – tai slėniai, kuriuos riboja stačios aukštos atodangos, užgesę ugnikalniai su didžiuliais krateriais, platūs plokščiakalniai, ežeruose yra daug žuvies ir išvystytas upių tinklas. Serengečio ir Ngorongoro nacionaliniai parkai prasišlovino pirmapradžiais gamtos draustiniais, tai tūkstančių gyvūnų ir paukščių namai.

Faunos įvairovė leido tapti Tanzanijai idealaus safari šalimi. Ypač vertinami safari trofėjai – „Didysis šešetukas”, galingiausi ir pavojingiausi Afrikos žvėrys: liūtas, dramblys, raganosis, hepardas, leopardas ir buivolas. Tanzanijos safarį galėjo įvertinti labai garsūs asmenys: Winstonas Čerčilis, Teodoras Ruzveltas ir Ernestas Hemingvėjus.
Turistams sudarytos idealios sąlygos susipažinti su Tanzanijos gyvūnais, gyvenančiais natūralioje gamtoje. Beveik visuose parkuose ir draustiniuose yra mobilios stovyklos – kempingai ir patogūs viešbučiai – poilsiautojų nameliai. Atrodo, kad juos sukūrė gamta, taip harmoningai jie dera prie kraštovaizdžio.

Sostinė

Viena.

Tanzanijos klimatas

Tanzanijai būdingas tropinis klimatas, karštas ir drėgnas ant kranto ir sausas žemyne, su vidutine +23°C metine temperatūra ir beveik 900 mm kritulių kiekiu. Vėsesnis ir sausesnis sezonas trunka nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio, o karštesnis ir lietingesnis – nuo rugsėjo iki balandžio mėnesio. Kalnuotose vietovėse klimatas vėsesnis.
Jūros brizai daro orą labai maloniu. Indijos vandenyno vandens temperatūra yra +24-26°C. Centrinėje dalyje (1200-1700 m virš jūros lygio), vidutinė temperatūra yra +22-25°C, naktys gali būti vėsios.

Kada geriau vykti

Į Tanzaniją galima vykti ištisus metus, net per lietaus sezoną. Pasirenkant kelionės laiką, reikia vadovautis informacija apie gyvūnų migraciją, taip pat apie medžioklės sezoną, kuris įprastai uždarytas nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. Dėl klimatinių sąlygų geriau atidėti kelionę į šalies pietus nuo vasario iki kovo mėnesio (lietaus sezonas), kadangi lietus nuplauna dirvožemį ir vietovės tampa nepasiekiamos.

Oficialus pavadinimas

Jungtinė Tanzanijos Respublika.

Sostinė

Dodoma. Buvusi sostinė – Dar es Salaam.

Geografija

Šalies plotas 945 087 km².

Tanzanija yra Rytų Afrikoje, prie Indijos vandenyno. Didžiąją dalį paviršiaus užima Rytų Afrikos plokščiakalnis, iškylantis virš 1000 m. Pagal vakarinį ir pietvakarinį pakraščius driekiasi gilių tektoninių lūžių grupė, vadinama Afrikos riftiniu slėniu. Šiaurinėje dalyje, netoli Kenijos sienos, iškilę du ugnikalniai – Kilimandžaras (užgesęs, aukščiausia visoje Afrikoje vieta, 5895 m) ir Meru (veikiantis, 4567 m). Visoje šiaurinėje ir vakarinėje dalyje būdingas seisminis aktyvumas. Lygiagrečiai vandenyno pakrantei driekiasi siaura žemumų juosta, o greta kranto gausu koralų supamų salų (Zanzibaras, Mafija, Pemba ir kt.). Šalyje yra svarbūs deimantų, alavo, titano, volframo, niobio rūdų telkiniai.

Tanzanijoje gausu didelių, tektoninės kilmės ežerų. Jie susitelkę šalies vakaruose: Viktorijos ežeras, Tanganika, Malavio ežeras, Rukva, Natrono ežeras, Ejasis ir kt. Šalies upės priklauso daugiausia Indijos vandenyno baseinui: Rufidžis, Ruvuma, Didžioji Ruaha, Panganis. Vakarinės dalies upės (Kagera, Mara) ir dauguma ežerų priklauso Nilo baseinui.

Vakarinę ir pietinę Tanzanijos dalį užima tropiniai sausieji retmiškiai, pakrantės žemumoje – parkinės savanos, centriniuose rajonuose – sausosios aukštažolės savanos. Kalnų šlaituose auga drėgnieji tropiniai miškai. Šalyje įsteigta daug rezervatų ir nacionalinių parkų: Serengečio, Kilimandžaro, Meru, Rungvos, Manjaros ežero, Ngurdoto kraterio, Seluso ir kt.

Gyventojai

Tanzanijoje gyvena apie 35 mlj. gyventojų, beveik pusė iš jų afrikiečiai; po jų didesnę gyventojų daugumą sudaro išeiviai iš Indijos ir Pakistano. Tanzanijoje gyvena daugiau kaip 120 tautybių gyventojai, kurių dauguma – bantai. Atokiose teritorijose yra išlikę senesnių gyventojų koisanų (sandavių ir hadzų), kušitų (burungiai, gorovai, iraku) palikuonys. Nuo XVIII a. Tanzanijos savanose gyvena ir nilotai: masajai ir datogai. Didžiausios bantų kalbomis kalbančios etninės grupės yra sukumai, njamveziai, čagai, njakusai, hajai, hehiai, benai, gogai ir makondžiai. Tanzanijoje gyvena ir 70 tūkst. arabų bei 10 tūkst. europiečių.

Gyventojų pasiskirstymas Tanzanijoje yra labai netolygus. Gyventojų tankumas vienose teritorijose yra vos 1 žmogus km2, o kituose net – 347 žm/km². Svarbiausi gyventojų koncentracijos židiniai yra pakrantė (istorinis Svahilių krantas) ir vakarinė, ypač šiaurės vakarinė, Tanzanija (Didžiųjų ežerų regionas), o visa vidurinė dalis yra ypač retai gyvenama. Daugiau kaip 80 proc. gyventojų gyvena kaime. Dar es Salamas yra didžiausias miestas (2,7 mln. gyventojų) ir buvusi sostinė. Dodoma yra vadinama nauja šalies sostine, nes ten įsikūręs šalies parlamentas.

Žemyne iki 45% gyventojų – krikščionys, 35% — musulmonai. Zanzibaro saloje – 99% musulmonų.

Kalba

Oficiali Tanzanijos kalba — Suahilių kalba, anglų kalba taip pat plačiai taikoma.

Valiuta

Tanzanijos šilingas.

Turizmo zonos

Selus nacionalinis parkas išsidėstęs 8 val. kelio į pietus nuo Dar-es-Salamo ir yra vienas didžiausių Afrikoje (55 tūkst.km2) ir vienas stambiausių pasaulyje. Čia yra didžiulė galybė laukinių žinduolių ir paukščių, įskaitant 120 tūkst. dramblių, 160 tūkst. buivolų ir 2 tūkst. raganosių, taip pat didelis begemotų, hienų ir krokodilų susitelkimas.

Kilimandžaro kalnas – tai Tanzanijos karūna. Pakilęs tiesiai virš plokščių lygumų, viršūnė padengta sniegu, dažnai užgožtas debesų, jis tapo klasikiniu Afrikos paveikslu. 5890 metrų aukščio, tai aukščiausias kalnas Afrikoje su aukščiausia viršūne pasaulyje, po kurią galima pasivaikščioti. Pagrindo skersmuo sudaro 60 kilometrų.

Alpinizmu Kilimandžare galima užsiimti ištisus metus, tačiau manoma, kad tai yra geriausiai daryti nuo rugpjūčio iki spalio ir nuo sausio iki kovo mėnesio.

Arusha nacionalinis parkas yra vienas iš mažiausių parkų Tanzanijoje. Randasi tik už 32 km nuo Arusha miesto. Yra trys lankytinos vietos: ežeras Momela, kalnas Meru ir Ngurdoto krateris. Parkas garsėja tuo, kad jame gyvena 400 paukščių rūšių: tiek vietinių, tiek ir migruojančių, bei juodai – baltos colobus beždžionės.

Serengečio nacionalinis parkas yra labiausiai žinomas parkas Tanzanijoje, geriausias pasaulyje, visų pirma jis garsus dėl metinių migracijų, kuomet šeši milijonai kanopų žingsniuoja per atviras lygumas ieškodami žalesnių ganyklų. Sausojo sezono metu jie migruoja iš pietų į šiaurę ir vakarus, o per lietingą sezoną – atvirkščiai. Kartu su antilopėmis migruoja ir plėšrūnai, kuriems silpni ir sergantys gyvūnai tampa lengvomis aukomis. Bet netgi tada, kuomet migracija sustoja ir būna ganėtinai ramu, Serengečio parkas siūlo neabejotinai vieną iš smagiausių gyvūnijos peržiūrų – puikios buivolų bandos, mažesnės dramblių ir gazelių grupės ir tūkstančiai antilopių, tarp jų – kanos (stambiosios antilopės), greitosios antilopės bei Granto gazelės.

Ngorongoro nacionalinis parkas. Ngorongoro krateris yra unikalus tuo, kad jame per ilgus metus susiformavo savitas gamtos prieglobstis daugumai gyvūnų rūšių, kurie neturi galimybės palikti šią teritoriją. Šis krateris yra 600 metrų gilumo ir tai yra didžiausias uždaras krateris pasaulyje. Jame galima pamatyti įvairiausią Afrikos kraštovaizdį ir gyvūniją vienoje vietoje – čia gyvena daugiau nei 50 skirtingų didelių žinduolių rūšių, pvz., liūtų, dramblių, raganosių, įvairių antilopių, tapyrų ir pan. Be to, galima sutikti ir daugiau nei 200 paukščių rūšių.

Manjaro ežero nacionalinis parkas. Šis nacionalinis parkas įsikūręs 130 kilometrų nuo Arusha miesto, tarp Ngorongoro ir Tarangirės nacionalinių parkų. Pagrindinė parko vertybė – liūtai, galintys laipioti medžiais. Nepaprastai turtingas ir didingas paukščių pasaulis Manjara, ypač netoli ežero. Čia galite pamatyti didelę galybę paukščių, besimaitinančių žuvimi. Šis parkas tęsiasi 50 kilometrų ir yra išsidėstęs palei 600 metrų Didžiojo Lūžių slėnio atodangą. Manjaros ežeras pasižymi ypatingu kraštovaizdžiu ir paties Ernesto Hemingvėjaus kadaise buvo apibūdintas kaip „vienas gražiausių Afrikoje”. Pavadinimą parkas gavo, žinoma, nuo Manjaros ežero, neretai pavadinamo netgi stebuklingu.

Drėgnuoju periodu šis ežeras dengia daugiau nei pusę parko ploto, tačiau, prasidėjus sausrai, telkinio tenka gerokai paieškoti – kartais net sunku įsivaizduoti, kad tose vietose tikrai būta vandens. Kaip ir prieš tai lankytuose parkuose čia galima užtikti leopardų, liūtų, hepardų, dramblių ir net mėlynųjų beždžionių, tačiau labiausiai ši vietovė garsėja dėl drėgnuoju sezonu čia gyvenančių flamingų populiacijos.

Tarangirės nacionalinis parkas yra įsikūręs šiaurės – rytų Tanzanijoje, 120 km nuo Arusha miesto, rytiniame Manjara ežero krante. Tarangirės nacionalinis parkas garsėja didžiuliu laukinių gyvūnų susitelkimu, ypač sausuoju sezonu, kuris trunka nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Šiuo laikotarpiu tūkstančiai gyvūnų – zebrai, drambliai, buovolai ir kiti atkeliauja iš sausos Masai Mara stepės pagerti vandens Tarangirės upėje. Beveik 3000 km2 plote dominuoja milžiniški baobabų medžiai ir žolėtos savanos.

Meserani Gyvatės parkas yra maždaug už 20 km į vakarus nuo Arusha miesto. Gyvatės parke yra unikali gyvačių ir kitų roplių kolekcija.

Zanzibaro sala – ketvirta pagal dydį, viena gražiausių salų pasaulyje, viliojanti poilsiautojus vandenyno gelmių grožiu, sniego baltumo paplūdimiais, perlamutriniu vandenynu, bekrašte dangaus žydryne ir prieskonių kvapais, kultūrų įvairove ir egzotiška Afrikos gamta.

Sala turistus vilioja ne tik vandens pramogų, jūros gėrybių gausa, bet ir didžiuliu koraliniu rifu, juosiančiu salą. Tai viena iš geriausių vietų nardymo mėgėjams Indijos vandenyne. Zanzibaras taip pat ir ryškių spalvų bei egzotiškų kvapų sala. Salą išraizgiusios vanilių, kardamonų, cinamonų bei kitų prieskoninių augalų plantacijos. Prieskonių verslas čia klesti nuo seniausių laikų.

Jozani miškas – šis vėsus ir šešėlių apgaubtas žaliuojantis miškas yra didžiausia tikros laukinės gamtos vietovė Zanzibare. Išsidėsčiusiame prie Čvakos įlankos, neretai užliejamame plote, veši drėgmę mėgstantys medžiai ir plunksniškieji paparčiai. Svarbu paminėti, kad būtent čia galima sutikti ir itin retą, labai saugomą beždžionių rūšį – Ruduosius kolobus, kurių išgyvenimui reikalingi augalai auga tik Zanzibare.

Apsipirkimas ir parduotuvės

Parduotuvės dirba kasdien nuo 9.00 iki 19.00 val. Stambiuose miestuose daugelis parduotuvių dirba iki 22.00 val. Populiarūs suvenyrai iš Tailando – gaminiai iš juodmedžio, odos, malachito, muilo akmens ir karoliukų, taip pat kaukės, figūrėlės, statulėlės, batikas, būgnai, pintinėlės, kava. Šalyje iškasami unikalūs Tanzanijos žalieji turmalinai, safyrai, granatai, rubinai, smaragdai ir deimantai, ir dar – retas mineralas tanzanitas („mėlynasis deimantas“), kuris randamas tik čia – Kilimandžaro kalno vulkaninėse nuosėdose.

Kai ką iš šio turto galima įsigyti šalyje, tačiau, deja, dauguma vietinių aukštos kokybės brangakmenių laisvai parduodami tik kaimyninės Kenijos rinkoje.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. – Naujieji Metai.
Sausio 12 d. – Zanzibaro revoliucijos diena.
Balandžio 26 d. – Tanzanijos Vienybės diena.
Gegužės 1 d. – Darbininkų diena.
Liepos 7 d. – Industrijos diena.
Rugpjūčio 8 d. – Valstiečių diena.
Gruodžio 9 d. – Nepriklausomybės diena.
Gruodžio 25 d. – Kalėdos.
Gruodžio 26 d. – Bokso diena.
Velykų pirmadienis.

Virtuvė ir restoranai

Sunkus kolonijinės sistemos palikimas atsiliepė Tanzanijoje ruošiamiems patiekalams: restoranuose paprastai tiekiami ne marinuota dramblių mėsa, o banalūs „britų” patiekalai – sriubos, kepsniai, kepta vištiena, virtos daržovės ir pudingai. Azijietiškuose restoranuose gaminama geriau, bet jų ne per daugiausia. Vis dėlto nedidelių Afrikos restoranėlių, kur galima paragauti vietinės virtuvės, nerizikuojant sveikata, netrūksta. Jų meniu pagrindiniai patiekalai – patiekalai iš bananų (nesaldūs, skoniu primenantys bulves) ir ožkienos.

Vietinis alus – pigus ir neblogo skonio. Yra dar importinis alus iš Kenijos ir PAR, bet jis brangesnis. Vyną geriausia pirkti importinį, iš Europos arba Pietų Afrikos, o iš stipriųjų gėrimų galima paragauti vietinės degtinės ir papajos – „kon’jagi”.