Bendra informacija

Suomija – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.

Suomija šiaurėje ribojasi su Norvegija, rytuose su Rusija, vakaruose su Švedija. Pietvakariuose Suomiją skalauja Baltijos jūra, vakaruose – Botnijos, o pietuose – Suomijos įlanka. Tarp Suomijos ir Švedijos esančios Alandų salos priklauso Suomijai, tačiau turi plačią savivaldą. Suomija gali pasigirti savo upėmis ir ežerais. Čia daugiausia ežerų ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Didžiausios šalies upės yra Kemijokis, Tana, Yjokis, Ounasjokis, Kitinenas, Oulujokis, Simojokis. Didžiuojasi šalis ir savo slidinėjimo kurortais: Levi, Hemsedal, Yllas, Ruka, Salla, Hyakya.

Šlovina ją ir senovės tvirtovės bei muziejai su turtingomis kolekcijomis. Tačiau labiausiai lankoma turistų yra Santa Klauso gimtinė – Laplandija. Jūs ir jūsų vaikai grįš namo pilni nepamirštamų įspūdžių, jei sutiks čia Naujus metus arba Kalėdas.

Šalies gamta nepaprastai graži. Būtent čia bekraščiuose miškuose randasi titaniški legendinės Hiperborėjos griuvėsiai – mūsų poliarinės progimtinės. Viena iš įdomių gamtinių grožybių – tai gili poliarinė naktis, kurią suomiai vadina „kaamos“, nes žiemą tolimoje šalies šiaurėje saulė 51 parą nepakyla virš horizonto.
Žiemą Suomijoje įvairiausia galimybė praleisti turiningai atostogas. Žiemos poilsio centrai prie kalvų šlaitų – su viešbučiais, uždarais kurortais ir restoranais – pradeda dirbti iškritus sniegui spalio – lapkričio mėnesiais. Laplandijos šiaurėje sezonas tęsiasi iki balandžio-gegužės mėnesio. Suomijos pietuose slidinėjimo sezonas mėnesiu trumpesnis rudenį ir mėnesiu – pavasarį.

Vasarą jus ir jūsų vaikus svetingai priims puikūs tematiniai parkai ir pramogų parkai, kurie patiks visai šeimai. Be to, Suomija – Europos vandens turizmo meka ir viena iš tarptautinių žvejybos centrų, nes čia galima žvejoti nepriklausomai nuo metų laiko.

Taip pat jūs galėsite pasimėgauti ne tik šiaurinės gamtos grožybėmis, bet ir jaukiais suomių miestais, susipažinti su įdomiomis kultūros vertybėmis. Suomijoje daugybė muziejų: Suomijos nacionalinis muziejus, Savivaldybės muziejus, Mannerheim muziejus, sporto muziejus ir dailės muziejus Ateneum Helsinkyje; Dailės muziejus Turku; Šiuolaikinio meno muziejus Tamperėje; Archeologinis muziejus Satankunna Porije; Folkloro muziejus Lahti.

Kuo važiuoti

Po Suomiją galima keliauti lėktuvais (vidinės Finnair kompanijos oro linijos riša 22 miestus), autobusais (numatytos nuolaidos vaikams ir grupėms, taip pat specialus turistinis bilietas) ir traukiniu (taip pat yra nuolaidos grupėms ir 50 % nuolaida vaikams nuo 6 iki 15 metų).

Viešasis transportas Helsinkyje – autobusai, troleibusai ir metro. Vienos kelionės bilieto kaina – 1,1 – 1,5 EUR, 10 reisų – 12 EUR. Metro veikia nuo 5:25 iki 23:20, sekmadieniais eismo intervalas padidėja.

Automobilio nuoma

Norėdami išsinuomoti automobilį, privalote turėti galiojantį tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, būti ne jaunesniam nei 21 metų (skirtingose firmose – skirtingas minimalus amžius) ir bent vienerius metus vairavimo praktikos. Be to, reikalinga kreditinė kortelė (kai automobilis išnuomojamas, joje tam tikras užstatas užblokuojamas). Jei mašina nuomojama kelionei į vieną pusę, klientas sumoka už benziną ir už automobilio sugrąžinimą į vietą.

Būkite budrūs

Suomijoje nereikia bijoti dėl savo asmeninio saugumo ar turto. Tačiau reikėtų laikytis keletos taisyklių. Pavyzdžiui, šalyje draudžiama rūkyti viešose vietose ir tai nėra formalus draudimas – suomiai budriai seka, kaip to draudimo laikomasi. Daugelyje naktinių barų alkoholio pardavimas baigiasi 1:30 val., o kai kurios įstaigos net neturi licencijos alkoholio pardavimui.

Kruizai

Metų laikotarpyje yra daug kelionių variantų iš Suomijos Baltijos jūra garsių kruizinių kompanijų keleiviniais laivais. Kruiziniai maršrutai jungia Skandinaviją, Baltijos valstybes ir Europą. Kruizai vykdomi greitaeigiais patogiais laivais bei plaukiojančiais didingais penkių žvaigždučių viešbučiais. Pagrindinės kruizinės bendrovės, veikiančios šioje srityje, yra „Tallink Silja Line”, „Viking Line” ir „Finnlines”.

„Tallink Silja Line” kompanija vykdo kruizus maršrutais Helsinkis – Rostokas, Helsinkis – Stokholmas, Helsinkis – Talinas, Turku – Stokholmas ir Turku – Alandų salos – Stokholmas / Kapelscher. “Viking Line”: Helsinkis – Stokholmas, Helsinkis – Talinas, Helsinkis – Marienhamnas ir Turku – Marienhamnas. “Finnlines”: Helsinkis – Travemünde, Naantali – Kapelscher.

Visi kruizai iš Suomijos gali būti sąlygiškai suskirstyti į dienos kruizus, kruizus su nakvyne laive ir sezoninius. Dienos kruizo pavyzdys gali būti kelionė iš Helsinkio į Taliną. Ryte turistai išvyksta iš Helsinkio, praleidžia pusę dienos Taline ir vakare grįžta atgal. Kruizas su nakvyne laive yra kelionė, iš kurios grįžtama į išvykimo vietą kitą dieną, pavyzdžiui, kruizas Helsinkis-Stokholmas-Helsinkis.
Sezoniniai kruizai, kaip nesunku suprasti, veikia tik tam tikru metų laiku, pavyzdžiui, reguliarūs kalėdiniai ir naujametiniai reisai iš Sankt-Peterburgo, užsukant į Helsinkį.

Standartinė kruizinių programų trukmė – nuo vienos-trijų dienų, tačiau būna ir penkių dienų kruizai. Kelionę galima suderinti su poilsiu Stogholme, Taline, Turu ir Alandų salose.

Kajutės kruiziniuose laivuose savo patogumais nenusileidžia aukštos klasės viešbučiams. Laive turistams siūloma daugybė pramogų – restoranai, saunos, prekybos centrai, muzikinės programos. Vaikams kruizų metu taip pat nereikia nuobodžiauti: jiems yra skirti žaidimų kambariai ir pramoginės programos.

Keletas svarbių dalykų, kuriuos verta priminti turistams: keleivių registracija prasideda prieš 1,5 valandos iki laivo išplaukimo. Keleivių registracija be transporto priemonių baigiasi prieš 20 minučių iki laivo išplaukimo (tai taikoma ne tik Helsinkio linijai, bet ir kitoms linijoms). Keleivių registravimas su transporto priemonėmis baigiasi, likus valandai iki išvykimo. Pavėlavę keleiviai nėra registruojami, jeigu yra laisvų vietų – jų bilietas keičiamas kitam reisui. Galimą kainų skirtumą, atsiradusį keičiant bilietus, apmoka keleivis.

Oficialus pavadinimas

Suomijos Respublika.

Sostinė

Helsinkis.

Klimatas

Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra Helsinkyje yra 5,3 °C. Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30 °C. Žiemos mėnesiais, ypač sausį-vasarį, temperatūra gana dažnai nukrinta iki -20 °C. Tolimoje šiaurėje, už speigračio, Saulė nesileidžia apie 73 paras – tuomet ateina baltosios vasaros naktys, matomos šiaurės pašvaistės. Saulei nepakylant virš horizonto, būna poliarinės nakties laikotarpis.

Geografija

Valstybė, kurios bendras plotas 338 kvadratinių km, esanti Europos šiaurėje. Ji ribojasi su Rusija, Norvegija, Švedija. Pietinę pakrantę skalauja Suomijos įlankos vandenys.

Suomija yra septinta pagal plotą Europos šalis. Nors paprastai priskiriama Skandinavijos šalims, ji tik šiaurėje ribojasi su Skandinavijos pusiasaliu. Šalis išsidėsčiusi tarp 60 ir 70 laipsnių šiaurės platumos ir dėl to laikoma viena iš šiauriausiai esančių pasaulio šalių. Ketvirtadalis šalies teritorijos yra už šiaurės poliaračio. Plačiai žinomas Suomijos pietuose esantis ežerynas.

Didžioji Suomijos dalis – mažai kalvota, šiauriniais miškais apaugusi lyguma ant kristalinio pamato. Laplandijos, šiauriausiai esančios provincijos, reljefas – aukštos apskritos kalvos. Aukščiausia Suomijos viršukalnė yra Haltis, kurios aukštis 1324 m.

Didelių kalnų Suomijoje nėra, nors šiaurėje yra vadinamosios kalnų salos (Tunturis), kurios iškyla iš plokščios tundros. Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais, atsiveria grandinės vingiuotų ežerų, jungiamų protakų ir upių. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja ledynų tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos ozais, ir uolėti volai (drumlinai), iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir geležinkeliai.

Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra. Kranto linija labai vingiuota dėl daugybės įlankėlių; pakrantėje daug mažų uolėtų salų – šcherų.

Gyventojai

Gyventojai – 5,117 mlj. žmonių. 93 % suomiai ir 6 % švedai. Laplandijoje gyvena nacionalinė mažuma — siamai.

Kalba

Oficiali kalba – suomių. Apie 6 % šalies gyventojų kalba švediškai. Laplandijoje kalbama siamų kalba.

Valiuta

Euras.

Bankai darbo dienomis dirba nuo 9:15 iki 16:15 val. Poilsio ir išeiginėmis dienomis visai bankai uždaryti.
Valiutą pakeisti galima bankuose, kai kuriuose pašto skyriuose (Postipankki), daugelyje viešbučių, jūros uostuose ir Helsinkio oro uoste, tačiau geriausias kursas – bankų skyriuose. Tankiausiai valiutos keitimui būtina pateikti pasą. Valiutą pakeisti pašto skyriuose galima kasdien nuo 6:30 iki 20:30 val.

Kur apsistoti

Suomių viešbučiai oficialiai „žvaigždučių” neturi, tačiau yra vietos viešbučių „grandinėlės”, kurių kiekviena turi savo vidaus standartus. Net 2* viešbutis – padoraus lygio, visada yra sauna, įtraukta į pragyvenimo kainą. Kambariai yra paprasti, be nereikalingo „pafoso”, bet visada švarūs, tinkami ir patogūs.

Kai kuriuose viešbučiuose yra akvaparkai su „tropiniais baseinais“: jie suteikia poilsiui šiose šiaurės platumose ypatingą šarmą. Be viešbučių ir kotedžų Suomijoje dar yra kempingai, sodybos ir fermos. Pusryčiai viešbučiuose visada siūlomi „švediško stalo“ forma.

Slidinėjimo trasos

Didelių kalnų Suomijoje nėra, tačiau vidutinio lygio ir pradedantiems slidininkams yra kur paslidinėti. Slidinėjimo trasos puikioje būklėje (ačiū šiuolaikinei technikai), nuomojama įranga – nauja. Turistų, kurie vyksta į Suomiją tik paslidinėti, nedaug. Slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo lapkričio 10 d. iki gegužės 5 d. Ski-pass kaina 5 dienom – 85-100 EUR.

Turizmo zonos

Vuakatis – žavingas kurortas, idealiai išsidėstęs Suomijos centre, gerai išvystyta kurortinė infrastruktūra, teikiamų turistams paslaugų įvairovė, platus kotedžų pasirinkimas, didelis slidinėjimo trasų tinklas – visa tai pritraukia turistus iš viso pasaulio.

Lahti – kultūros, verslo ir turizmo centras. Ne paslaptis, kad Lahti žinomas kaip „muzikos miestas“ – čia randasi įžymi „Sibelijaus salė“ su puikia akustika. Rugpjūčio mėnesį čia vyksta lahti organinės muzikos ir džiazo festivalis, o rugsėjo mėnesį – Sibelijaus festivalis, kurio garbei ir pavadinta salė. Taipogi Lahti yra puikios galimybės šeimyniniam turizmui, aktyviam poilsiui, kultūros mylėtojams, o taip pat mėgstantiems sportuoti.

Mikeli – Rytų Suomijos gubernijos sostinė. Miestas išsidėstęs Saima ežero krante ir turi turtingą istoriją. Tai idealus pasirinkimas ramiam šeimos poilsiui. Čia tankiai nuomojami kotedžai ežero pakrantėje ir keliaujama keltu arba kruiziniu laivu, kelionės metu galite mėgautis pritrenkiančia iš visų pasaulio pusių apsupta ežero vandenų panorama. „Mikeli“ verčiamas kaip Šv. Michaelio miestas. Vietovė taip buvo pavadinta XVI amžiuje savo patrono garbei.

Rovaniemis – šiauriausios Suomijos provincijos Laplandijos administracinis ir ekonominis centras. Rovaniemis žavingas senovės miestas Kemijoki ir Ounsajoki santakoje. Nusprendus pailsėti šiame nuostabiame mieste, čia jūsų lauks nuostabios dienos: Rovaniemyje vasaros Baltosios naktys keičiasi Šiaurės pašvaistėmis žiemą. 1980 m. prasidėjo Santa Klauso kaimelio statyba, kuriame yra paštas, elfų mokykla, pagrindinė Santa Klauso būstinė. Rovaniemis taip pat žinomas kaip šiaurinių elnių miestas.

Tamperė – trečiasis pagal dydį Suomijos miestas. Tampere yra miestas su išvystyta pramone ir daugeliu kultūros vertybių. Ledynmetis paliko Tamperei nesunaikinamą paminklą – akmenų virtinę Piujuniki. Piujuniki pušynas — puiki poilsio zona miesto centre. Aukščiausiame akmenų virtinės taške įrengtas granitinis stebėjimo bokštas, iš kurio atsiveria gražus vaizdas į miestą.

Helsinkis – Suomijos sostinė ir didžiausias miestas, Ūsimos regiono administracinis centras. Helsinkyje yra didelis jūrų uostas, tarptautinis oro uostas. Tai pagrindinis Suomijos pramonės ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, laivų, elektrotechnikos, tekstilės, chemijos, maisto pramonė. Yra metropolitenas. Helsinkyje yra universitetas, J. Sibelijaus muzikos akademija, dailės menų akademija. Daug muziejų – Suomenlina, Atensum, architektūros, nacionalinis, muitinės ir kt. Išlikę buvę senato rūmai (klasicizmo stiliaus, XIX a.), Šv. Mykolo katedra (XIX a.), miesto geležinkelio stotis („tautinio romantizmo“ stiliaus, XX a. pradžia, architektas E. Sarinenas), Finlandia rūmai (1967–1971 m., architektas Alvaras Altas).

Čia daug įdomių muziejų, didžiulis muzikos programų pasirinkimas; įvairios parodos ir masiniai renginiai paverčia Helsinkį patrauklia vieta atostogoms bet kuriuo metų laiku.

Juveskiulė – municipalinis miestas centrinėje Suomijos dalyje, nuo Tamperės miesto nutolęs 147 km, nuo Helsinkio – 270 km, iš visų pusių apsuptas miškais ir ežerais. Dėl išplėtotos švietimo ir mokslo sistemos Juveskiulė vadinama Suomijos Atėnais. Šis miestas dar garsėja dėl daugybės architekto Alvaro Alto suprojektuotų pastatų ir kasmet čia vykstančių Suomijos ralio varžybų, kurios yra Pasaulinio ralio čempionato dalis. Čia taip pat vyksta kasmetinis Juveskiulės menų festivalis.

Žiemą jis virsta vienu iš populiariausių slidinėjimo kurortų. Geriausiu slidinėjimo centru skaitomas Laajavuari, kur yra 4 nuolydžiai, 4 keltuvai, vaikų parkas su nemokamu keltuvu ir rogučių kalneliu. Centre dirba slidinėjimo mokykla, galima išsinuomoti būtiną įrangą.

Restoranai

Nenuostabu, kad šalyje, kur daugiau nei 180 000 ežerų, vartojama daug žuvies, ypač lašišos, vaivorykštinio upėtakio, Syko, Seliavos, lydekos ir ešerių, taip pat ir įvairių smulkių menkių – muikku. Mėsos patiekalai, išskyrus elnieną, atspindi Europos (pagrinde prancūzų) virtuvės įtaką.

Kalbant apie desertus – čia vyrauja patiekalai iš šiaurinių uogų – spanguolių, tekšių. Populiarūs saldūs kepti gaminiai. Iš gėrimų populiariausi Suomijoje yra alus ir kava. Prie kavos visada patiekiamas pienas arba grietinėlė, cukrus ir įvairūs pyragaičiai, vakare siūloma konjako arba brendžio.

Apsipirkimas

Mažmeninės prekybos parduotuvės daugiausia dirba nuo 9.00 iki 18.00 val., nuo pirmadienio iki penktadienio (kartais iki 20.00 val.) ir nuo 9.00 iki 14.00 val. šeštadienį (kai kurios parduotuvės atidarytos iki 15.00 val.). Universalinės parduotuvės ir prekybos centrai dirba iki 20.00 val. nuo pirmadienio iki penktadienio. Parduotuvės požeminiuose tuneliuose po pagrindinės geležinkelio stoties aikšte Helsinkyje dirba kasdien iki 22.00 val.

Prekyba pagrinde vyksta Helsinkyje, tačiau pagrindinius tradicinio dizaino daiktus galima nusipirkti visose Suomijos specializuotose parduotuvėse ir universalinėse parduotuvėse. Kas perkama Suomi? Suomijos kailiai, aukso papuošalai iš arktinio aukso, sporto įranga, apranga, avalynė, gaminiai iš suomiško stiklo, suomiški peiliai su rankena iš ragų, Suomijos nacionalinės lėlės, meškų ir baltųjų elnių suvenyrinės figūrėlės.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. – Naujieji metai
Sausio 6 d. – Trys Karaliai
Kilnojama data – Didysis penktadienis (Penktadienis prieš Velykų sekmadienį).
Kilnojama data – Velykų sekmadienis.
Kilnojama data – Velykų pirmadienis.
Gegužės 1 d. – Valpurgijos naktis.
Kilnojama data – Šeštinės.
Kilnojama data – Sekminės.
Kilnojama data – Vasaros saulėgrįžos išvakarės.
Kilnojama data – Vasaros saulėgrįža.
Kilnojama data – Visų šventųjų diena (Šeštadienis tarp spalio 31 d. ir lapkričio 6 d.)
Gruodžio 6 d. – Nepriklausomybės diena.
Gruodžio 24 d.- Kūčios.
Gruodžio 25 d. – Kalėdos.
Gruodžio 26 d. – Šv. Stepono diena.

Pramogos, ekskursijos ir kultūros paveldas Suomijoje

Suomija – ideali šalis bet kuriam turistui, nes jos poilsio ir pramogų galimybės išties neribotos. Visų pirma, tai slidinėjimas ir snieglenčių sportas. Geriausia pramoga Suomijoje visai šeimai, įskaitant vaikus – objektų iš sniego ir ledo statyba.

Taip pat galite pabandyti savo jėgas safaryje sniego motociklais ir šunų kinkiniais, pasivažinėjimu ant elnių. Ekstremaliai nusiteikusiems turistams rekomenduojame paplaukioti ir panardyti Suomijos eketėje. Ir, žinoma, garsioji suomiška sauna.

Labai populiari tarp turistų salų grupė Suomenlinna, su galingu to paties vardo švedų tvirtovės kompleksu (1748-1772) ir Rusijos imperijos sena Baltijos laivyno baze. Abu objektai įtraukti į JUNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Lankytojams yra atidaryti 4 muziejai, taip pat galėsite apžiūrėti seniausią Suomijos burinį laivą „Alma” ir Šiaurės Europos šalių meno centrą.

Vos už 5 km nuo Helsinkio centro Seurasaari saloje randasi Etnografinis muziejus po atviru dangumi su daugybe patrauklių senovės Suomijos medinių pastatų, pristatytų iš skirtingų šalies kampelių. Saloje Korkeasaari yra Helsinkio zoologijos sodas, kuris laikomas vienu iš geriausių Europoje.

Suomi labai populiarūs pasivažinėjimai šiaurės elnių ir šunų kinkiniais. Madingas tapo žiemą jojimas ant žirgų ir autoralis ant ledo. Bet pagrindine Suomijos linksmybe visada lieka žvejyba. Norint pažvejoti, turistai nuo 18 iki 65 metų amžiaus privalės įsigyti laikiną licenciją (nors žvejoti su plūdine meškere galima ir be licencijos). Svarbu nepamiršti, kad licencija galioja tik vienoje provincijoje — kaimyninėje turėsite įsigyti naują. Tai padarysite pašte, degalinėje, specializuotose žvejybos parduotuvėse ar iš anksto apmokėsite per banką. Bet kokiu atveju mokėjimo kvitą visada reikia turėti su savimi.

Stambiuose miestuose kunkuliuoja naktinis gyvenimas. Todėl jūs galite pasirinkti tai, kas jums labiausiai patinka. Kurortuose taip pat numatyta pramoginė industrija. Taigi nebus kada liūdėti!