Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja) – valstybė rytų Azijoje, šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje. Ribojasi su Pietų Korėja pietuose, Kinija ir Rusija šiaurėje. Seniau buvusios vieningos valstybės, Korėjos, dalis. Iš vakarų šalį skalauja Geltonoji, o iš rytų – Japonijos jūra. Turi priėjimą prie Korėjos įlankos.
Pagrindinė etninė grupė – korėjiečiai.
Sostinė – Pchenjanas.
Kiti didesni miestai: Čongdžinas, Hamhungas, Nampo, Sinuidžu, Vonsanas.
Šalies aprašymas
Šalyje yra trys kalnynai – Hamhiongo, Tebeko, Kema. Kema kalnuose yra aukščiausias Šiaurės Korėjos taškas – Pektu (2744 m). Vakarinėje dalyje plyti žemumos. Yra gan platus upių tinklas. Dažnai jos patvinsta bei padaro didelių nuostolių. Ilgiausia upė – Amnokas. Kitos upės: Imdzinas, Namas, Jalu.
Į Šiaurės Korėją įleidžiami visų tautybių žmonės, išskyrus Pietų Korėjos piliečius ir žurnalistus. Vietos gyventojai kalba korėjietiškai, dažnai supranta ir bendrinę kinų kalbą, bet angliškai su jais pabendrauti nepavyks. Turizmas Šiaurės Korėjoje kontroliuojamas valstybės. Turistai turi keliauti tik pagal iš anksto suderintus maršrutus ir būtinai su gidais – palydovais. Fotografuoti galima tik nurodytose vietose, o bendrauti su vietiniais gyventojais draudžiama.
Šalies sostinėje Pchenjane viešbučiai yra labai paprasti, bet švarūs ir atitinkantys 3–4 žvaigždučių standartus. Toliau nuo sostinės veikia trys „labai gerai valdomi“ 5 žvaigždučių viešbučiai ir vienintelis šalies slidinėjimo kurortas.
Vykstant į Šiaurės Korėją galioja tam tikras aprangos kodas – lankytojai negali mūvėti džinsų ir avėti sportbačių.
Totalitarinė valstybė gali pasiūlyti 12 rūšių alaus, kainuojančio 1–2 eurus (3,45–6,90 lito), ir visame pasaulyje žinomų stipriųjų gėrimų. Šiaurės Korėjos virtuvė primena Pietų Korėjos – vyrauja sriubos, troškiniai, makaronai ir „kimči“ – fermentuoti kopūstai.
Šiaurės Korėjoje yra puikiai išvystytas pigus viešasis transportas. Phenjane važinėja autobusai, tramvajai ir yra netgi dvi metro linijos. Metro čia sukurtas kaip slėptuvė karo atveju. Kiekviena stotis yra šiek tiek žemiau nei visa linija. Gatvėse be viešojo transporto rieda nesuskaičiuojama daugybė dviračių.
Galite aplankyti Tianči ežerą – dar kitaip vadinamą „dangaus ežeru“. Ir ne be reikalo, mat jis telkšo net 2189 metrų aukštyje virš jūros lygio! Įdomu tai, jog šis ežeras randasi kraterio viduje. Sakoma, jog jis susidarė maždaug 969 metais, įvykus ugnikalnio išsiveržimui. Tianči skiria Kiniją nuo Šiaurės Korėjos, o pasak korėjiečių mitologijos, jame gyvena „pabaisos“, todėl ežero vanduo – sakralus. Nuo spalio vidurio iki birželio vidurio jis būna pasidengęs ledu, todėl, jei norite pasijusti tarsi plaukiojantys danguje, nepamirškite įvertinti sezoniškumo.