Bendra informacija

Naujoji Zelandija 2006 m. oficialiai pripažinta gražiausia pasaulio valstybe. Jos gamta – tarsi mūsų planeta miniatiūroje, o kraštovaizdžių kilmė ir įvairovė leidžia pajusti geologinio laiko bėgsmą. Niekur kitur tokiame žemės lopinėlyje neįmanoma kartu pamatyti to, ką siūlo Naujoji Zelandija: dangų remiantys ir snaudžiantys ugnikalniai, karštosios versmės ir orą skrodžiantys fiordai ir sidabrinai kriokliai, slenkstėtos upės ir akį veriantys turkio spalvos ežerai, unikali augalija ir gyvūnija, vešlūs miškai ir jaukūs slėniai, balto smėlio paplūdimiai ir salelių labirintai, įdomūs miestai, žavūs kaimai ir saviti jų gyventojai.

Naująją Zelandiją sudaro dvi didelės salos (Šiaurės ir Pietų) ir kelios mažesnės, stūksančios Australijos ir Ramiojo vandenyno plokščių susidūrimo vietoje. Tai seismiškai aktyvi zona, salas nuolat supurto žemės drebėjimai, o įspūdingi kažkada veikusių ugnikalnių krateriai dabar žavi savo didybe ir snaudžiančia galinga jėga. Pietų saloje keliautojams verta pasigrožėti veidrodiniais ežerais, parymoti prie hipnotizuojančio Milfordo fiordo, paklajoti po ledynų kepurėmis pasipuošusius Pietų Alpių kalnus, o Šiaurės saloje – užsukti į vėjuotą sostinę Velingtoną, patyrinėti egzotiškąją maorių kultūrą ar aplankyti žinomiausius vyno ūkius. Naujojoje Zelandijoje įspūdžių ieškoti nereikia – už kiekvieno kelio vingio gali išvysti netikėtą panoramą, ryškiaspalvį ežerą, nematytą augalą ar krioklį. Sala stulbina visiška ramybe ir savo gamtos įvairove – kalnais, ežerais, miškais ir vandenynu. Nenuvažiuoji nė kilometro, o jau pasijunti taip, tarsi būtum nukeliavęs iš Vidurio Europos į atogrąžas. Turint laiko verta važiuoti palei pakrantę ir gėrėtis vandenyno šėlsmu, išsimaudyti laukiniuose uolėtuose paplūdimiuose, stebėti bangose dūkstančius delfinus ar tingiai ant akmenų drybsančius jūrų liūtus, o sustojus prisirinkti kibirą moliuskų vakarienei. Kai atsibosta pakrantė, galima pasukti į salos gilumą, prie Ruapehu, Ngauruhojės ir Tongaryro ugnikalnių, esančių UNESCO saugomame Tongaryro nacionaliniame parke. Įspūdžių trokštantys keliautojai būtinai turi pasivaikščioti prie sustingusių lavos upių, žydrų ežerų, susiformavusių krateriuose, ir iš žemės gelmių rūkstančių garų debesų. Bene įspūdingiausias vaizdas atsiveria sumaniusiems po unikalų kraštovaizdį pasižvalgyti iš paukščio skrydžio, patogiai įsitaisius sraigtasparnyje.

Tikroji gamtos jėga atsiskleidžia prie Taupo ežero, kuris susiformavo prieš 5 tūkst. metų, išsiveržus vulkanui. Verta ežere paplaukioti laiveliu ir pasigrožėti maorių piešiniais uolose. Na, o prisiekę žvejai tikrai susigundys upėtakių žvejyba, tik prieš tai reikia nepamiršti nusipirkti licencijos, leidžiančios žvejoti. Jei smalsuoliams neužtenka požeminės ugnies ir vandens stichijos, reikia dumti link Rotorua, ežerų ir geizerių krašto, kuris pasitinka specifiniu sieros kvapu – supuvusių kiaušinių dvoku. Pasukus Oklando link derėtų nepraleisti progos aplankyti unikalius Vaitomo urvus, ant kurių sienų sutūpę švytintys vabalai sukuria bauginantį vaizdą.

Ko gero, dauguma maršrutų Naujojoje Zelandijoje skirti gamtai ir tik mažuma – miestams, juk prieš gamtos didybę nublanksta žmogaus rankų kūriniai. Reikia atkreipti dėmesį į modernų Velingtoną su savo meno galerijomis, Nacionalinį muziejų ir senuosius medinius vyriausybės rūmus, verslo ir pramonės centrą Oklandą, besididžiuojantį puikiai sutvarkytais parkais ir uostu, pilnu jachtų. Miesto centras nedidelis, jame stūkso dangoraižiai ir televizijos bokštas, nuo kurio glima stryktelėti prisirišus guma, miesto centrą supa didžiuliai priemiesčiai, apstatyti individualiais namais, ir apie 50 snaudžiančių ugnikalnių kraterių.

Naujoji Zelandija – savotiška gamtos mėgėjų, ypač ornitologų, Meka, tačiau nereikia tikėtis, kad reti ir nykstantys gyvūnai turistams nuolat šmėžuos palei fotoaparato objektyvą. Keliaudamas per šalį greičiau pamatysi kolonistų atsivežtas avis ar karves, nei skuodžiantį besparnį kivį.

Klimatas

Klimatas Šiaurės saloje ir Pietų salos šiaurėje subtropinis, jūrinis, likusioje dalyje – vidutinių platumų. Sausio mėnesį temperatūros šiaurėje viršija 20-25 °C, tačiau kalnuose vos viršija 10 °C. Liepą atitinkamai 10-15 °C šiaurėje ir žemiau 0 °C Pietų Alpėse. Kritulių pavėjiniuose šlaituose 2000-5000 mm per metus, priešvėjiniuose – 400–700 mm.

Karščiausi mėnesiai: gruodis, sausis, vasaris, o šalčiausi: birželis, liepa ir rugpjūtis. Žiema pakankamai šilta: vidutinė temperatūra svyruoja nuo +120C šiaurėje iki +50C pietuose. Pietų salos kalnų rajonuose vidutinė temperatūra liepos mėnesį siekia -20C, kartais būna šalčiai iki -120C kalnuose ir -70C rytinėse lygumos dalyse. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo +190C šiaurėje iki +140C pietuose.

Oficialus pavadinimas

Naujoji Zelandija.

Sostinė

Velingtonas, apie 423 tūkst.gyventojų.

Geografija

Naujoji Zelandija yra salų valstybė Okeanijoje, į rytus nuo Australijos žemyno. Salas skalauja Fidžio, Tasmano jūros, bei Ramusis vandenynas.

Be daugelio kitų salų Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – Pietinė ir Šiaurinė salos, atskirtos Kuko sąsiauriu. Šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salos (Stiuarto, Snerso, Didžiojo barjero, Baltoji sala), ir toliau nutolę salynai: Čatemo, Oklendo, Kempbelo, Antipodų, Baunti, Kermadeko salos. Naujoji Zelandija taip pat turi priklausomas teritorijas (dependency) – Niuė, Kuko salos, Tokelau. Naujoji Zelandija turi sektorių Antarktyje. Šiaurės ir Pietų salas skiria Kuko sąsiauris.

3/4 salų paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasi Pietų Alpės, iškylančios į 3764 m Kuko kalną. Pietų Alpes dengia dideli ledynų plotai (>1000 km²). Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyvia Taupo vulkanine sritimi. Čia stūkso Ruapehu, Taranakio, Tongariro ir kt. ugnikalniai, gausu geizerių, karštųjų versmių.

Upės neilgos, vandeningos (svarbiausios Vaitakis, Tongariras, Mataura). Gausu ežerų, ypač vulkaninės (Šiaurės s.) bei ledyninės (Pietų s.) kilmės. Apie 20 % šalies ploto dengia miškai (mišrieji ir plačialapių, subtropiniai), nemaži pievų, krūmynų, viržynų plotai. Net 3/4 augalijos endeminė. Taip pat daug endeminių gyvūnų, ypač paukščių rūšių.

Naujoji Zelandija labai įdomi savo gamtos išskirtinumu. Šiaurinė sala yra vulkaninės kilmės. Dėl to čia pilna geizerių, karštųjų versmių, yra ugnikalnių. Didžiausi yra Ruapehu ir Egmonto ugnikalniai. Salos vidury telkšo Taupo ežeras (606 km²). Salos klimatas yra subtropinis – švelnus ir šiltas. Tai nulėmė salos gamtą. Salos augalija gana vešli, auga visžaliai miškai.

Pietų sala yra kalnuota. Salos kalnai vadinami Pietų Alpėmis. Aukščiausia vieta – Kuko kalnas (3764 metrai). Kalnų aukščiausios viršūnės padengtos sniegu. Kai kuriuse slėniuose yra ledynų, krioklių, ežerų. Ten kur kalnų šlaitai arti jūros, pilna fjordų. Salos klimatas vidutinių platumų jūrinis. Vakarinėje dalyje kritulių iškrinta daugiau nei rytinėje, todėl vakaruose auga tankūs miškai.
Šalies plotas – 268 680 km².

Gyventojai

Dauguma gyventojų yra europietiškos kilmės. Tai yra daugiausiai anglai, airiai, olandai, italai, pietų slavų tautos. Šiaurės saloje gyvena vietiniai salų gyventojai maoriai. Be to šalyje yra nemažai imigrantų iš Rytų bei atvykėlių iš kitų Okeanijos salų. Viso šalyje gyvena 4,1 mlj.gyventojų.

Salos yra labai urbanizuotos – net 86 procentų gyventojų gyvena miestuose.

Kalba

Valstybinė kalba – anglų ir maori kalbos.

Valiuta

Naujosios Zelandijos valiuta – Naujosios Zelandijos doleris (NZD), kuris lygus 100 centų. Apyvartoje yra 5, 10, 20, 50 ir 100 dolerių vertės banknotai ir 1 bei 2 dolerių vertės monetos; 10, 20 ir 50 centų monetos.

Turizmo zonos

Pietinėje Naujosios Zelandijos dalyje yra sostinė – Velingtonas. Tai jaukus ir svetingas miestas, kuriam labai svarbus turizmas. Ne veltui į jį norisi vis sugrįžti. Daugybė tiltų, viadukų, tunelių, parkų ir skverų puošia istorinį Velingtoną. Turistai čia ras įdomių vietų, kurios vertingos tiek architektūra, tiek ir istorija bei grožiu.

Velingtono rotušė – elegantiškas istorinis statinys, kuris šiandien puikiai sujungia koncertų salės ir konferencijų, parodų ir šventinių renginių funkcijas. Pastatas buvo pastatytas pagal D. Čarlzvorso projektą. Naujoji rotušė buvo labai svarbi miestui, o  pirmąjį akmenį į jos pamatus, 1901 metų birželio 18 dieną, įdėjo pats karalius Georgijus V. Šiuo metu Velingtono miesto rotušė džiugina puikia architektūra ir vidaus interjeru.
Naujosios Zelandijos gyvūnų centras, dar vadinamas Karori draustiniu, – vieta, kur galima pamatyti nykstančius įvairų rūšių paukščius, žuvis ir kitus faunos atstovus. Šis centras buvo įkurtas 2001 metais. Jo bendras plotas užima daugiau kaip 252 hektarus žemės ploto. Jame gyvena nykstantys ir labai reti gyvūnai. Lankytojų smalsumui patenkinti ekskursijos organizuojamos naktimis. Jos prasideda likus pusvalandžiui iki nusileidžiant saulei. Tai viena iš svarbiausių Velingtono miesto lankytinų vietų. Jis yra vos 15 minučių ėjimo pėstute atstumu nuo sostinės centro.

Karališkasis botanikos sodas yra priskiriamas nacionalinės reikšmės objektams ir yra saugomas Karališkojo Naujosios Zelandijos universiteto. 1844 metais jam buvo suteiktas 5,26 hektarų žemės plotas. Vėliau teritorija plėtėsi. Čia augantys medžiai iki šiol yra patys seniausi egzotiniai augalai visoje Naujojoje Zelandijoje. Čia lankytojai ateina ramiai pasivaikščioti, pasigėrėti gamta ir rengti iškylas. Karališkasis botanikos sodas yra puiki vieta ramiam ir turiningam poilsiui visai šeimai.

Oklandas – stambiausias Naujosios Zelandijos miestas (1 milijonas 300 tūkst.gyventojų) paneria svečius į pasaulį, kuriame nuostabiai sujungiami šiuolaikinio metropolio ir Polinezijos kultūros gyvenimas, greta gražių salų, viliojančių smėlio paplūdimiais ir kalnų masyvais bei turtingu kultūros paveldu, galų gale gastronominiai malonumai, puikūs vynai ir įvairiapusis apsipirkimas bei šio uostomiesčio gaiva.

Nuostabus Oklando kompaktiškumas leidžia svečiams tiesiog per pusvalandį nuvykti bet kur: burlaiviu galima pasiekti vieną iš daugelio salų arba pasivažinėti dviračiu po atogražų mišką, surengti iškylą prie vieno iš vulkanų, aplankyti vieną iš šalia esančių vynuogynų arba pasivaikščioti po nuostabios juodos spalvos smėlio paplūdimius. Madingas Parnell Viladž kvartalas, kuriame gražiuose Viktorijos laikų pastatuose įsikūrusios madingos parduotuvės ir antikvarinės parduotuvės, yra netoli nuo tų miesto rajonų, kur Naujosios Zelandijos flora ir fauna atsiskleidžia savo unikalioje didybėje.

Tarp tokių vietų negalima nepaminėti senojo Ouklando Domaino parko, įrengto ant ugnikalnio, Edeno kalno, iš kurio atsiveria puikus vaizdas į miestą, ir dviejų jo įlankų, taip pat Okeonariumą, kuriame galite stebėti jūros gylių gyventojus per permatomas povandeninio tunelio sienas. Taip pat galite aplankyti zoologijos sodą, Botanikos sodą, Oklando meno galeriją, Nacionalinį jūrų muziejų ir Karo memorialinį muziejų.

Vos pusvalandžio skrydžio atstumu iš Ouklando į nuostabią Hauraki įlanką randasi 2 nuostabios salos: Waiheke ir Didysis barjeras, kur svečiams siūloma reta galimybė mėgautis pirmykštės gamtos grožiu ir pailsėti nuo šiuolaikinio pasaulio šurmulio. Draugiški balti paplūdimiai, atogrąžų augmenija, vynuogynai, alyvmedžių giraitės, skaidrūs įlankos vandenys ir begalinis dangaus žydrumas – visa tai atsiveria keliautojams abejose salose, kuriose nuo senovės laikų išsaugota nuostabi įvairių kraštovaizdžių harmonija ir neapsakomas vietos gyvenimo žavesys. Čia visi ras sau užsiėmimą pagal poreikius. Be ekoturizmo svečiai salose gali mėgautis įvairia veikla: nuo išvykų į vynuogynus iki kelionių jodinėjant žirgais, nuo buriavimo iki kalnų dviračių. Rytų pakrantė, atvira Ramiojo vandenyno vandenims, yra puiki vieta banglenčių mėgėjams. Žvejybos ir nardymo mėgėjai patirs nepakartojamą malonumą ramiuose smaragdo spalvos vandenyse, kurie skalauja salas vakaruose.

Rytinėje Pietų salos pakrantėje yra trečiasis didžiausias Naujosios Zelandijos centras – Kraistčerčas. Įkurtas XIX a. viduryje anglais atvykėliais nedidelis, bet neįtikėtino žavesio miestelis, išsaugojo nuostabų britų žavesį, ypatingą rafinuotumą ir proporcingumo pojūtį, puikiai prižiūrimus parkus, spalvingus sodus, jaukias gatves ir aikštes.

Turistų dėmesiui miestelis siūlo įvairias lankytinas vietas: puikius botanikos sodus, kurių dėka Kraistčerčas buvo pavadintas „sodų miestu”, 2 universitetus, taip pat daug muziejų: Kultūros ir meno centras, Tarptautinis Antarkties centras, meno galerijos, automobilių muziejus ir Kanterberio etnologijos muziejus. Visur, nuo puikios anglikonų katedros architektūros iki vingiuojančios Avono upės, Kraisčerčas yra grynai individualus ir unikalus.
Tongariro nacionalinis parkas įkurtas Naujosios Zelandijos Šiaurinėje saloje 1894 m. Tai  seniausias Naujosios Zelandijos nacionalinis parkas, o pasaulyje jis yra ketvirtas pagal senumą.

Tongariro parkas yra šventa vieta maorių kultūroje. Jis apima Ruapehu, Tongariro ir Ngauruhoės ugnikalnius ir apylinkes. Tongariro nacionalinis parkas 1990 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tongariro nacionaliniame parke buvo filmuojamos kai kurios Žiedų valdovo trilogijos scenos.

Wanaka ežeras. Apsaugotas nuo aplinkinių pasaulių didingomis kalnų viršūnėmis, Wanaka ežeras labai palankiai sveikina vietinius gyventojus ir užsienio svečius, žavėdamas juos skaidriais vandenimis, pilkais paplūdimio akmenukais, akinančia panorama ir ypatinga prarasto rojaus atmosfera, pilna pasakiško žavesio ir išskirtinio grožio.

Ketvirtas pagal dydį Naujosios Zelandijos ežeras Wanaka (jo gylis 300 metrų), traukia turistus ne tik savo švariu mėlynu vandeniu, gražiais kraštovaizdžiais ir ypatinga ramybe bei ramybės jausmu, būdingu šiai vietai, bet ir siūlo svečiams įvairias laisvalaikio formas. Daugybė takų, puikiai tinkančių pramogoms su kalnų dviračiais, išsisklaido aplink abu ežerus. Bankuose yra idiliškos vietos kempingams. Vasarą ežeras puikiai tinka maudynėms, plaukiojimui, burlentėms ir žvejybai. O nuo vienos iš aplinkinių viršūnių taip smagu nusileisti sklandytuvu, apžiūrint nuostabią magiškojo kalnų ežero panoramą. Žiemos laikotarpiu slidinėjimo kurortai „Cardrona” ir „Treble Cune”, esantys netoli nuo ežero, priima visus žiemos sporto mėgėjus.

Apsipirkimas ir parduotuvės

Parduotuvės darbo dienomis dirba nuo 9.00 iki 17.30 val., daugelis stambių parduotuvių dirba ir išeiginėmis dienomis – nuo 10.00 iki 13.00 val. Kurortiniuose rajonuose daugelis parduotuvių dirba nuo 9.00 iki 19.00-21.00 val.

Šalyje galima nusipirkti geros kokybės drabužius, vaikškas prekes, gaminius iš avių odos. Vietiniai suvenyrai – Maorių liaudies meno pavyzdžiai, perlų papuošalai iš Naujosios Zelandijos austrių, gydomoji kosmetika, pagrįsta unikaliais augalais, kurie auga tik Naujojoje Zelandijoje.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. – Naujieji metai.
Balandžio 6 d. – Vaitangi diena.
Balandis – Velykos.
Balandžio 25 d. – Veterano diena (Anzac Day).
Birželio 5 d. – Karalienės gimimo diena.
Spalio 22 d. – Darbo diena (Labour Day).
Gruodžio 25 d. – Kalėdos.

Virtuvė ir restoranai

Salose pirmoje vietoje anglo-saksų virtuvės patiekalai su tradicine žuvimi arba mėsa su keptomis bulvėmis, kepsniais ir skrudinta jautiena. Kaip ne keista, tačiau jūros gėrybės palyginti retos, bet meniu vis dar galite rasti austrių, omarų, vėžiagyvių ir skirtingų rūšių žuvų. Vietinė kulinarinė „fiška” – iškeptos arba keptos saldžiosios bulvės „kumara” ir įvairūs produktai, paruošti ant atviros ugnies.

Naujojoje Zelandijoje gaminama daugybė aukščiausios klasės „prancūziško tipo” sūrių. Iš alkoholinių gėrimų vertas dėmesio vietinis alus ir vynas, kurie laikomi geriausiais pasaulyje.

Pramogos, ekskursijos ir lankytinos vietos

Kvinstaunas – miestas yra neįtikėtinai populiarus tarp aktyvaus poilsio mėgėjų. Plaukiojimas valtimi po ežerą arba svaiginantis bandži šuolis, vaikščiojimas pėsčiomis į kalnus, važiavimas dviračiu, jodinėjimas žirgais, plaukiojimas plaustais, žvejyba, golfas ir puikios slidinėjimo trasos – visos pasaulyje žinomos pramogos atsiveria šiame stebuklingame centre. Krikštolo skaidrumo ežero vandenys, iškilmingi kalnagūbriai, erdvūs slėniai ir pasakiški bukmedžiai.

Rotorua miestas, dar žinomas kaip Naujosios Zelandijos terminis kurortas, garsėja geizeriais ir karštųjų versmių srovėmis. Daugelis jų yra parkuose ir rezervatuose. Natūralūs vandens ir purvo išsiveržimai retkarčiais įvyksta vis naujose miesto vietose. Netoliese esantis Wai-O-Tapu taip pat populiari turistų pramoga, tai taip pat spalvingiausia ir turiningiausia tokio pobūdžio įdomybė Naujoje Zelandijoje. Šioje “stebuklų šalyje” egzistuoja mūsų Žemei nebūdingas unikalus kraštovaizdis, pasipuošęs nuostabiomis mineralinėmis terasomis, išraižytomis karštų upelių versmių, nuspalvintas įvairia spalvų gama.

Kitos šalies įžymybės: Kaikoura – vieta rytinėje Pietų salos pakrantėje į šiaurę nuo Kraitčerčo, kur galima stebėti banginius. Oranos Wildlife parkas – didžiausias Naujosios Zelandijos zoologijos sodas su daugybe gyvūnų, įskaitant unikalius Naujosios Zelandijos neskraidančius paukščius.

Hanmer Springs Thermal Reserve — karštieji mineraliniai šaltiniai. Tongariro nacionalinio parko teritorijoje (įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą) yra trys aktyvūs ugnikalniai: Tongariro, Naurohe ir Ruapehu, o jų šlaituose veikia slidinėjimo centrai.

Ekstrimas Naujojoje Zelandijoje – seniai žinoma visame pasaulyje koncepcija. Naujosios Zelandijos gyventojai yra tiesiog apsėsti ekstremaliomis pramogomis, kurių šalyje yra daugybė.

Kvinstaune galite pasimėgauti žvejyba ir ypatinga Naujosios Zelandijos atrakcionų rūšimi – Luge ride. Tai 800 metrų ilgio ir 4 metrų pločio betoninė trasa, kuria nusileidžiama nuo kalno specialiais triračiais kortais – „lyuzha”. Tokia pat pramoga yra ir Rotorua.

Abelio Tasmano nacionalinis parkas įsikūręs Naujosios Zelandijos Pietų salos šiaurėje, šis milžiniškas nacionalinis parkas yra kiekvieno keliautojo svajonė. Parke uždraustos bet kokios transporto priemonės, išskyrus valtis ir mažus lėktuvus. Lankytojai čia gali iš arti pasigrožėti mėlynaisiais pingvinais, andrapaukščiais, keršuliais ir kitais retais paukščiais bei gyvūnais. Abelio Tasmano nacionalinis parkas įkurtas 1942 m. ir pavadintas Naujosios Zelandijos vakarinės dalies atradėjo Abelio Tasmano garbei.

Westland nacionalinis parkas garsėja Fox ir Franz Joseph ledynais, kurie iš svaiginamo 3 km aukštyje gulinčio ledyno tarsi ledo upės slenka žemyn jūros kryptimi ir įsiremia į slėniuose augančias atogrąžų džiungles. Savo liežuvius jau nuleidę į 250–300 m aukštį virš jūros lygio Fox ir ypač Franz Joseph ledynai masina įspūdingų reginių ir nepakartojamų įspūdžių ištroškusius turistus. Pasigrožėti šuo reginiu galima keliaujant pėstute arba užsisakius skrydį sraigtasparniu.