Bendra informacija

Jungtinės Meksikos Valstijos yra federalinė konstitucinė respublika Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV šiaurėje, Gvatemala ir Belizu pietryčiuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose, Karibų jūra bei Meksikos įlanka rytuose. Šalis užima beveik 2 mlj. km² plotą ir yra 5-ta iš didžiausių Amerikos žemynų valstybių ir 14-ta tarp didžiausių nepriklausomų valstybių pasaulyje. Šalyje gyvena apie 121,7mlj. gyventojų 2015 m. duomenimis ir tai yra didžiausia pagal gyventojų skaičių ispaniškai kalbanti valstybė bei 12-a pagal gyventojų skaičių pasaulyje. Meksika yra federacija, sudaryta iš 31 valstijos ir sostinės Meksiko.

Graži gamta, puikūs paplūdimiai ir snieguoti ugnikalniai, turtinga istorija su archeologiniais actekų, majų, olmekų paminklais, kolonijiniai rūmai, daugybė rojaus kampelių, pritraukiančių turistus švelnių bangų šiluma ir gyventojų svetingumu – visa tai modernioji Meksika.

Tikraisiais senovės paminklais Meksikoje laikomos majų piramidės. Žinomiausi ir seniausi senovės statiniai yraTeotihuakano piramidės, kur gerai išsisaugojo dvi stambiausios piramidės – Saulės ir Mėnulio.
Turistų laukia pirmos klasės šalies kurortai: Kankunas, Los Cabos, Puerto Vallarta, Cozumel ir gražūs nacionaliniai parkai, tokie kaip Šel-ha ir Škaret.

Klimatas

Subtropinis šiaurėje, tropinis pietuose. Meksikos kalnagūbrio rajone įprastai daug šalčiau (nuo +20C žiemą iki +150C vasarą), negu pakrantėje, kur oro temperatūra nenusileidžia žemiau +200C net žiemą. Kurortiniuose pakrantės rajonuose (Akapulko, Kankunas) temperatūra svyruoja nuo +220C žiemą iki +350C vasarą.

Sausasis sezonas laikosi lapkričio-balandžio mėnesiais ir drėgnasis sezonas – birželio-rugsėjo mėnesiais, kurie mažai skiriasi temperatūra, tačiau dėl tropinių ciklonų įtakos labai skiriasi iškritusių kritulių kiekiu.

Sostinė

Meksiko — didžiulis didmiestis, kur gyvena apie 13 mlj. žmonių.

Geografija

Meksikos valstybė yra Šiaurės Amerikos pietuose. Ji Šiaurės Amerikos žemyne tęsiasi nuo šiaurės vakarų į pietryčius daugiau nei 3000 km, susiaurėdama ties Tehuantepeko sąsmauka pietuose ir besitęsdama į šiaurės rytus Jukatano pusiasaliu. Šiaurėje ribojosi su JAV, pietuose – su Belizo valstybe ir Gvatemalos valstybe. Rytinius krantus skalauja Meksikos įlanka ir Karibų jūra, vakarinius – Ramusis vandenynas. Meksikos pakrantės ilgis – 9330 km. Kalifornijos įlanka skiria pagrindinę dalį nuo Kalifornijos pusiasalio. Didžiąją dalį šalies paviršiaus užima kalnai, tačiau čia yra ir tropinių miškų, ir saulės išdegintų dykumų. Centrinėje šalies dalyje esančio Meksikos kalnyno šiaurėje vyrauja pusdykumės ir dykumos. Aukščiausia jos vieta – Orisabos ugnikalnis (5700 m), žemiausia – Salados lagūna (-10 m). Ilgiausia Meksikos upė yra Bravo del Nortė (1906 km, bendras ilgis – 3003 km).

Gyventojai

Meksikoje gyvena apie 121 mlj. žmonių (2015 metų duomenys). Tai antra didžiausia pagal gyventojų skaičių Lotynų Amerikos šalis. Pagrindinė religija – krikščionybė (97% gyventojų laiko save katalikais).

Kalba

Valstybinė – ispanų kalba, kurorto zonose plačiai naudojama anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos.

Valiuta

Naujasis pesas (MXP), lygus 100 sentavų.

Turizmo zonos

Akapulko – visame pasaulyje žinomas Meksikos Ramiojo vandenyno pakrantės kurortas. Dabar jis laikomas „grynai Meksikos” kurortu. Sniego baltumo paplūdimys ir energingas naktinis gyvenimas.

Kankun – vienas iš žymiausių Meksikos įlankos pakrantės kurortų, randasi pusiasalyje Jukatan. Jis pastatytas ant ilgos ir siauros 25 kilometrų smėlio nerijos, kuri atsiveria į Karibų jūrą iš vienos pusės, o kita – į lagūną, esančią tarp nerijos ir kranto. Jis garsėja begaliniais paplūdimiais su sniego baltumo smėliu, krištolo skaidrumo jūros vandeniu, puikiais prabangiais liuks klasės viešbučiais ir majų civilizacijos architektūrinių paminklų artumu.

Šalia Kankuno yra Shel-Ha ir Škaret nacionaliniai parkai. Shel-ha yra natūralus akvariumas, kuris natūraliai atsirado kalnų urve ir maitinasi iš dalies jūros, iš dalies gėlu vandeniu iš požeminių upių. Nuostabiai skaidrus vanduo leidžia pamatyti neįprastų spalvų egzotiškas žuvis, o sodri augmenija stebina atspalvių asortimentu.
Ekopark Škaret – įrengtas poilsio centras su daugybe atogrąžų gyvūnijos, paplūdimiais, zoologijos sodu, vandens pramogomis, požeminėmis upėmis, akvariumu, urvais, barais ir restoranais, nedideliu muziejumi ir dar daugiau. Vienas iš Škareto „perliukų” – vienas geriausių pasaulyje drugelių paviljonų.

Los – Cabos kurorto zona yra beveik 40 km ilgio palei jūrą tarp San Lucas ir San Jose del Cabo miestų. Tai naujas brangus ir prestižinis kurortas. Prabangūs viešbučiai, paskendę žalumoje, o už viešbučių, kur baigiasi kurorto zona, – dykuma ir spalvingi barchanai. Los Cabos gerokai skiriasi nuo kitų kurortų Meksikoje, nes čia ne taip drėgna – vidutiniškai per metus yra tik aštuonios lietingos dienos. Los Cabose yra garsiausių viešbučių tinklų. Ypač įdomus reginys povandeninio plaukiojimo mėgėjams yra unikalūs povandeniniai smėlio kriokliai.
Puerto Vallarta yra pajūrio kurorto miestas, esantis Banderas įlankos pakrantėje (didžiausia įlanka Meksikos Ramiojo vandenyno pakrantėje). Tai jaukus kolonijinis miestas. Pakrantėje yra daug uolų su vandeniu suformuotais tuneliais.

Riviera Maya yra jaunas kurortas už 50 km nuo Kankuno. Pagrindinis kontingentas yra europiečiai. Riviera Maya puikiai tinka šeimoms su vaikais ir šeimyniniam poilsiui. Dauguma viešbučių neviršija palmių aukščio, dauguma klubų viešbučių čia siūlo maisto sistemą “viskas įskaičiuota”. Paplūdimio juosta – sniego baltumo smėlis.
Cosumel – didžiausia Meksikos sala (14 km pločio ir 53 km ilgio), esanti 19 km į rytus nuo Jukatano pusiasalio. Jis garsėja savo povandeniniu pasauliu ir antruoju didžiausiu pasaulyje koralų rifu, kurio ilgis viršija 700 km. Paplūdimio smėlio juosta užima tik 3 % visos salos, o likusioje dalyje randasi nacionalinis parkas.

Povandeniniai Punta-Sur ir Santa-Rosa koralų tuneliai, Barakuda rifas ir Marakaibo-Dip vertikalios sienos (iki 50 m gylio) laikomi vienais iš geriausių (bet ir pavojingais) šalies daiv-aikštelių.

Kalnų slidinėjimo kurortai

Aspen – slidinėjimo kurortas, įsikūręs didingų snieguotų viršūnių ir vaizdingų kalnų šlaitų apsuptyje, erdviame Kolorado slėnyje Roaring Fork. Čia mėgsta poilsiauti Holivudo žvaigždės, statomi filmai, rengiami tarptautiniai konkursai ir festivaliai, tai vienas iš geriausių Jungtinėse Valstijose slidinėjimo kurortų ir stambus kultūros centras su gražias senoviniais Viktorijos stiliaus pastatais, muziejais, galerijomis, teatrais, įdomiais paminklais, jaukiais viešbučiais, kilometrinėmis slidinėjimo trasomis, daugybe restoranų, barų ir naktinių klubų, išsivysčiusia ir įvairia 21-ojo amžiaus kurorto infrastruktūra.

Apsipirkimas ir parduotuvės

Parduotuvės dirba nuo 10.00 iki 20.00 val. Tačiau nuo 13.00 iki 16.00 praktiškai viskas mieste užsidaro siestai.
Iš Meksikos aišku reikia parsivežti tekilos. Tasko garsus savo originaliais papuošalais iš aukštos kokybės sidabro, pintais krepšiais ir išpaišytomis gyvūnų figūrėlėmis, pagamintomis iš medienos, San Cristóbal de las Casas – austais rankdarbiais ir siuvinėtais marškiniais, Morelija – saldumynais, Gvadalachara – Huichol indėnų rankdarbiais, Sakatekas – austais paklotais ir saldumynais iš kaktusų, Merida – palaidinėmis, papuošalais, visų spalvų ir dydžių hamakais.

Virtuvė ir restoranai

Meksikiečių patiekalai garsėja stipriais ir įvairiais aromatais, spalvingu papuošimu ir prieskonių įvairove. Meksikiečių virtuvėje stipriai jaučiamas prieškolumbinių civilizacijų, ypač actekų ir majų, paveldas, susimaišęs su ispanų kolonistų pristatytomis naujovėmis. Netrukus konkistadorų vartotų ingredientų – ryžių, jautienos, kiaulienos, vištienos, vyno, česnakų ir svogūnų – sąrašą ilgainiui papildė vietinių naudojami produktai: kukurūzai, pomidorai, vanilė, avokadai, papajai, ananasai, čili pipirai, pupos, moliūgai, citrinos , batatai, žemės riešutais ir kalakutiena.

Geriausiai pasaulyje žinomi ir paplitę meksikiečių patiekalai, tai – šokoladas, taco, kvesadila, enčilada, burito, tamale ir kt. Populiaresni tipiški regioniniai patiekalai – mole pablano, čiles en nogada ir čalupos Puebloje, kabrito ir mačaka monterėjuje, kočinita pibil Jukatane, tlajudasa Oachakoje ir daug kitų.
Iš spiritinių gėrimų šalį prašlovino tekila, kuri čia yra 300 rūšių (oficialiai patvirtintos tik keturios: Blanco, Joven, Reposado ir Anejo). Taip pat nenusileidžia ir meksikietiški vynai (pagrinde jie gaminami pagal europietiškas technologijas), brendis „Don Pedro“ ir alus „Karūna“.

Pramogos, ekskursijos ir lankytinos vietos

Teotihuacanas („Vieta, kur gimsta dievai”) – vis dar neaišku, kada pirmieji žmonės pradėjo gyventi čia ir kodėl miestas buvo apleistas, bet jo architektūros paminklai sukrečia vaizduotę. Teotihuacano piramidės yra apie 40 kilometrų į šiaurės rytus nuo sostinės, Meksiko miesto.

Kecalkoatlio šventykla ir 5 kilometrų Mirusiųjų kelias, Saulės ir Mėnulio piramidė, Palace Quetzal-Papalotlya rūmai ir Jaguaro rūmai, Plunksnuotų kriauklių senovės šventykla, Drugelių Kecal rūmai, Plaza de la Luna aikštė ir gyvenamasis Tepantitla kompleksas su įžymiomis Paradaiz-of- Tlalokas freskomis – tai tik nedidelė vietinių „istorijos lobių” dalis, surinkta iš didžiulių akmens blokų ir griežtai pavaldi nežinomai sistemai.
Tasko, vaizdingas kalnų miestas, kuris yra globojamas UNESCO kaip Pasaulio kultūros paveldo paminklas, išlaikė planiravimą su tipinėmis akmenimis grįstomis gatvelėmis ir namais, būdingaiss kolonijiniam laikotarpiui. Čia turėtumėte aplankyti Sokalo aikštę, Santa Prisca bažnyčią, Casa Borda, „Don Gilermo“ muziejų ir daugelį amatininkų dirbtuvių. Tasko taip pat garsėja nuostabiais sidabro gaminiais.

Pietryčių Meksikoje, Choluloje, yra didelės „piramidės-matrioškos” griuvėsiai, išklotos milžiniškomis akmeninėmis plokštėmis, padengtomis vaizdingais pjaustyniais.

Oahaka yra Meksikos pietryčiuose ir yra to paties pavadinimo valstijos sostinė. Miestas buvo įkurtas 1532 m. ispanų imigrantų, kurie atvyko paskui Ernaną Cortesą. Oahakos ypatingas žavesys kyla iš indėnų tradicijų ir kolonijinio grožio susiliejimo. Miestas taip pat yra žinomas dėl to, kad čia yra „Mescal” gamybos centras – ypatingos rūšies tekilos, čia jos galima paragauti visur. Oahaka yra šalia Monte Albano archeologijos centro – vieno įspūdingiausių šiame rajone.

Monte-Alban – ritualinis trijų civilizacijų centras. Apgyvendintas daugiau nei prieš 1,5 tūkst.metų besikeičiančiomis viena kitą tautomis – olmekais, sapotekais ir mištekais. Monte-Alban kompleksas su jo terasomis, dambomis, kanalais, piramidėmis ir dirbtinėmis kalvomis buvo tiesiog iškirstas kalnuose ir tapo sakralinės topografijos šedevru.

Jukatano pusiasalis yra majų civilizacijos lopšys ir didžiulis archeologinių paminklų centras.
Ušmal („Pastatytas tris kartus”) yra dar vienas svarbus ceremoninis majų centras Jukatane. Vietos istorijos paminklai yra tiesiog nesuskaičiuojami – Didžioji piramidė, 38 m aukščio Burtininko piramidė („Nykštuko namai”), gerai išsaugotas valdovų rūmų pastatas su garsiu „dvigalvio jaguaro sostu”, Phallusų šventykla, Vėžlių namas, Vienuolyno vienuolių keturkampis ir Senosios raganos piramidė.

Palenke – istorinė šalies paslaptis. Šis įžymus majų miestas įkurtas kalnų selvoje ir iš visų pusių apsuptas atogrąžų augmenija. Daugiau nei 1400 puikiai išsilaikiusių statinių užima keturis kart didesnį plotą nei kuris kitas žinomas majų miestas. Iš pagrindinių statinių, esančių archeologinių kasinėjimų teritorijoje, didžiausią susidomėjimą sukelia: Kryžiaus šventykla, Lapuočių Kryžiaus šventykla, Rūmai su observatorija, Saulės šventykla ir, aišku, Pagrindinė Palenke piramidė. Įrašų šventykla – kur randasi karaliaus Pakalio kapas – joje yra unikalūs kapai ir daug milžiniškų akmeninių plokščių su hieroglifais.

Merida – Jukatano valstijos sostinė. Miestas buvo įkurtas 1542 m. ant vieno majų miesto griuvėsių. Merida žinoma vienu iš geriausiu tradiciniu turgumi Meksikoje. Būtent čia jūs galite įsigyti hamaką bet kuriam skoniui (šeimyninį dviems, vienam, spalvotą ir baltą), visi jie aukštos kokybės.

Gvanachuato miestas yra tarsi pasislėpęs tarp sausringų kalnynų, giliame ir siaurame slėnyje didingo Kubiletės (Cubilete) kalno papėdėje. Miestas, atrastas 1554 metais, yra įsikūręs šalia vieno turtingiausių Meksikoje sidabro kasybos regiono. Miestas garsėja įspūdinga barokine architektūra, kolonijiniais pastatais. Vingiuotos, akmenimis grįstos gatvės, kolonijinio laikotarpio pastatai, paslaptingi akligatviai, požeminiai tuneliai – žavi kiekvieną miesto lankytoją.

Vario kanjonas tai, tiesą sakant, šešių kanjonų grupė Meksikoje, Čihuahua valstijos pietvakariuose, kuri savo dydžiu prilygsta net pačiam Didžiajam kanjonui. Vario kanjoną patogiausia apžiūrėti keliaujant per jį nutiestu geležinkeliu, Chihuahua al Pacífico, arba El Chepe, kurio linija driekiasi daugiau nei 650 km. Šis vienas vaizdingiausių pasaulio maršrutų vinguriuoja pro 86 tunelius ir kerta 37 tiltus, kabančius virš bedugnių.

Chichen Itza yra didžiausias majų miestas Jukatano pusiasalyje ir viena iš labiausiai lankomų turistinių vietų Meksikoje. Žymiausia Chichen Itza vieta yra El Castillo šventykla-piramidė. Šventyklos dizainas turi ypatingą astronominę reikšmę. Kiekviena piramidės pusė turi 91 laiptelį, kurie visi kartu sudaro 365 žingsnelius – vienerių metų dienų skaičių. Kitos svarbios regiono vietos – tai Great Ballcourtar El Caracol – apvali šventykla, kuri kadaise buvo astronomijos El-Karakol observatorija.

Pirmadienis, kaip taisyklė, išeiginė diena visuose teatruose, muziejuose ir archeologinių kasinėjimų vietose.