Bendra informacija

Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Borneo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Malaiziją valdo sultonas Mizan Zainal Abidin.

Malaizija – šalis, kuri skiriasi nuo kitų šio regiono šalių unikaliu egzotikos, daugiaamžės kultūros ir aukščiausio lygio išsivystymo dariniu. Šioje šalyje stebėtinai persipynė senovė ir dabartis.

Žavingoji Malaizija vilioja ir patyrusius keliautojus, ir naujokus – visus, kurie stengiasi atrasti jos grožybes.
Malaizija – tai antroji po Singapūro ekonomiškai išsivysčiusi šalis regione. Čia yra vienas aukščiausių pasaulyje pastatų – Petrona Twin Towers dangoraižis, trečias pagal aukštį televizijos bokštas Menara Kuala Lumpur, didžiausia Masjid Negara mečetė Azijoje, trečias pagal ilgį Penango tiltas, vienas geriausių Azijoje Okeonariumų ir kt.

Malaizija dažnai lieka „turizmo gigantų“ šešėlyje. Ir tikrai nepelnytai. Aktyvaus poilsio ir žygių mėgėjų Malaizijoje ras seniausias pasaulio džiungles Taman Negara ir Cameron Highlands kalnus. „Miestiečių“ laukia Malaizijos sostinė Kuala Lumpur su aukščiausiais bokštais – dvyniais pasaulyje, moderniais prekybos centrais ir tradiciniais senaisiais kvartalais. Netoliese įsikūrusi Melaka – jaukus kolonijinis miestelis, viliojantis jame praleisti kelias ramias dienas. Spalvingasis Georgetown garsėja kultūrų mišiniu, puikia virtuve ir gatvės menu. O jei norėsi patinginiauti – Malaizijoje taip pat yra gražių paplūdimių ir salų.

Malaizija yra nuostabi, su turtingu istoriniu paveldu, intensyviai besivystanti šalis, kuri svečiams atidaro atogrąžų rojaus turtingumą ir natūralumą su unikalia flora ir fauna, saugomų valstybinėmis aplinkos ekologinėmis programomis, su aukščiausios klasės aptarnavimu ir savita kultūra.

Klimatas

Klimatas jūrinis ekvatorinis. Visus metus laikosi karšti orai. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo 25 ºC iki 28 ºC. Pakrantės rajonuose dieną būna 30-36 ºC. Kalnuose klimatas musoninis subekvatorinis. Vėsesni orai būna nuo lapkričio iki sausio mėnesio.

Oficialus pavadinimas

Malaizijos Federacija.

Sostinė

Kuala Lumpur (1,1 mlj.žmonių) – šiuolaikinis metropolis.

Geografija

Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje (plotas 329 750 km²), susidedanti iš Vakarų Malaizijos (Malakos pusiasalio pietuose) ir Rytų Malaizijos (Kalimantano salos šiaurėje). Malaizija apima vakarinę Malajos pusiasalio dalį taip pat Borneo salos šiaurinę dalį, kuri dalinama į dvi valstijas – Sabah ir Saravaką. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malakos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Bornėjo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Šalies krantus šiaurėje skalauja Pietų Kinijos jūra, šiaurės rytuose – Sulu jūra, rytuose Sulavesio jūra. Aukščiausias taškas – Kinabalu (4095 m) Borneo saloje. Malaizijos plotas – ~333 tūkst. km. Iš jų tik 0,3 % sudaro vanduo. Visus metus laikosi karšti orai. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo 25 °C iki 28 °C. Pakrantės rajonuose diena būna 30-36 °C. Kamerono kalnai – Malaizijos pusiasalio centre – tai daugybė 1500–1800 m kalvų.

Gyventojai

Gyventojai: 24,4 mlj. Šalyje gyvena daugiau nei 60 įvairių etninių grupių.

Religija: Islamas – apie 85 % šalies gyventojų. Kitos religijos – budizmas, krikščionybė, induizmas. Konstitucija garantuoja religijos laisvę ir kitų tikėjimų atstovai čia jaučiasi laisvai.

Kalba

Kalbos: valstybinė kalba – malajiečių. Taip pat vartojamos anglų, kinų ir tamilų kalbos.

Anglų kalba taip pat yra plačiai vartojama, pradinėje ir vidurinėje mokyklose ji yra privalomas dalykas. Tiesa, šnekamoji anglų kalba Malaizijoje yra nukrypusi nuo įprastos versijos, naudojami ir iš malajų, kinų bei indų kalbų kilę žodžiai, amerikietiškas bei australiškas slengas.

Valiuta

Valiuta: piniginis vienetas – ringitas (Malaizijos doleris), kurį sudaro 100 senamų. Daugumoje parduotuvių ir restoranų galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis.

Turizmo zonos

Langkawi, Penangas ir Borneo salos turi gerai išvystytą turizmo infrastruktūrą. Malaizijoje taip pat yra labai įdomių nardymo vietų, ypač Sipadano, Kapalai, Mabul salose netoli Sabo Pietryčių pakrantėje.

Dataran Merdeka Nepriklausomybės aikštėje 1957 m. Malaizija paskelbė nepriklausomybę nuo britų. Ta pačia proga ant 95 m aukščio stiebo, vieno aukščiausių pasaulyje, pirmą kartą buvo iškelta Malaizijos vėliava. Sultan Abdul Samad pastatas, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi kolonistų valdžia, šiandien yra Malaizijos Informacijos ir Kultūros ministerijos būstinė. Netoliese (apie 1 km) stovi Masjid Negara – Nacionalinė Malaizijos mečetė su 73 m aukščio minaretu (dauguma Malaizijos gyventojų išpažįsta islamo tikėjimą). Sodo apsupta mečetė talpina apie 15 000 maldininkų. Vidun įleidžiami ir kitatikiai, tačiau tik ne vykstant pamaldoms.

Kuala Lumpur City Center (KLCC) – moderniausia miesto dalis. Čia randasi prekybos ir verslo centrai, prabangūs penkių žvaigždučių viešbučiai, vakarietiškos kavinės bei restoranai ir Petrono bokštai. Įspūdingos architektūros Petronas Twin Towers bokštai keletą metų buvo aukščiausias statinys pasaulyje (452 m), kol Taipėjus (Taipei) nepasistatė 509 m dangoraižio. Tačiau Petronas Twin Towers vis dar yra aukščiausi pasaulyje „bokštai – dvyniai“.

Batu Caves – Batu olos. Batu olos yra švenčiausia Malaizijos hinduistų vieta. O kartu ir pati svarbiausia hindu šventykla, esanti už Indijos ribų. Čia jau daugiau kaip šimtą metų švenčiamas Taipusamo festivalis, sutraukiantis minias hinduistų ir piligrimų. Šventykla įrengta pagrindinėje oloje (Cathedral Cave). Įėjimą „saugo“ milžiniška hinduistų karo dievo statula. Aukštyn į olą vedą 272 laiptai. Jais laksto beždžionės, karts nuo karto ką nors nugvelbdamos iš užsisvajojusių lankytojų. Užlipus aukštyn, atsiveria nepaprasta Kuala Lumpur apylinkių panorama, tačiau įspūdingiausia yra oloje.

Melaka (Malaka ar dar kitaip – Malacca) – buvusį kolonijinį miestą, įtrauktą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Iš pradžių Melaka buvo eilinis žvejų kaimas, laikui bėgant tapo svarbiu uostu. Ją kolonizavo portugalai, vėliau olandai, galiausiai Melakos prisireikė ir britams. Iš kolonizacijos laikotarpio išlikęs senamiestis. Jo centre – Olandų aikštė. Joje trykšta Karalienės Viktorijos fontanas ir stovi miesto laikrodis. Portugalų laikus mena jų statytos A Famosa tvirtovės griuvėsiai. Senamiestyje išsibarstę daugybė nedidelių muziejų ir keletas krikščioniškų bažnyčių. Melakoje yra Chinatown su tipiškomis parduotuvėlėmis ir šventyklomis. Nuo kinų neatsiliko ir indai: pasistatė hinduistišką šventyklą, atsidarė keletą parduotuvių – ir štai tau „Mažoji Indija“.

Taman Negara nacionalinis parkas su seniausiomis pasaulyje džiunglėmis. „Bazė“ žygiams ir išvykoms yra mažas Kuala Tahan kaimelis, įsikūręs tiesiai prieš įėjimą į nacionalinį parką, kitoje upės pusėje. Keliautojus per upę plukdo mažos valtelės. Užsiregistravus Taman Negara nacionalinio parko ofise ir susimokėjus simbolinį įėjimo bei fotografavimo mokestį (t. y. eurą su centais), galima savarankiškai arba su gidu eiti į džiungles. Nuo pusdienio iki savaitės trukmės žygių – variantų pažinti džiungles čia apstu.

Apsipirkimas ir parduotuvės

Iš Malaizijos paprastai atsivežama alavinius ir sidabrinius gaminius, batiką, pintus ir iš medžio išpjaustytus dalykėlius iš Borneo salos, auksinius papuošalus su efektyviu dizainu.

Parduotuvės dirba nuo 9.30 iki 19.00 val., o prekybos centrai – nuo 10.00 iki 22.00 val. Stambūs prekybos kompleksai dirba ir sekmadieniais. Duty free yra Labuan, Langkawi, Kuala Lumpure, tarptautiniame oro uoste Penang ir kitose vietose.

Perkant gyvūnų iškamšas ir sudžiovintus vabzdžius galima „pataikyti“ į tokias rūšis, kurios saugomos valstybės, todėl reikia būti labai atidiems.

Perkiant auksinius gaminius, būtinai reikia pareikalauti čekio, kuriame turi būti nurodyta aukso proba ir gaminio svoris.

Nacionalinės šventės

Švento pasninko Ramadano paskutinė diena.
Pranašo Mahometo gimimo diena.
Budistų šventė.
Induistų šventės.

Saugumas

Rekomenduojama vakcinuotis nuo maliarijos turistams, vykstantiems vasaros mėnesiais (liepa-rugpjūtis) į Malakos pusiasalio rytinę pakrantę, Saravako vakarus ir Sabo šiaurės-rytus.

Sunki bausmė Malaizijoje numatyta už narkotikų importą, pirkimą, pardavimą ir vartojimą. Turistams Malaizijoje ištisus metus rekomenduojama vilkėti lengvus drabužius iš natūralių medžiagų. Kai lankotės mečetėse ir šventyklose moterims patariama dėvėti palaidinę ilgomis rankovėmis bei ilgą sijoną arba plačias kelnes.

Malaizijoje nepriimta duoti rankpinigių. Viešbučiuose ir restoranuose to nedaroma, kadangi į sąskaitą jau įtraukta 10% už aptarnavimą. Tačiau galite duoti rankpinigių, jei esate patenkintas greitu ir kokybišku aptarnavimu.

Atvykus į viešbutį, bus paimtas užstatas, maždaug 100-300 $ (priklausomai nuo viešbučio) grynaisiais pinigais arba užšaldant šią sumą kredito kortelėje. Šis užstatas bus grąžintas pilnai jums išsiregistruojant iš viešbučio, jei jūs neskambinote telefonu iš viešbučio, nesinaudojote cheminio valymo paslaugomis, mini baru ir t. t.

Pramogos, ekskursijos ir lankytinos vietos

Keliaujant į klimatinį kalnų kurortą Geiting-Hailendzą, kuris įsikūręs 51 km nuo sostinės, galite pamatyti gražią šventyklą Čin-Sui, kuris randasi viršūnėje ~ 2000 aukštyje. Geiting-Hailendzas – unikalus pramogų kompleksas, apimantis 6000 ha plotą, taip pat žinomas kaip Shangri-La, kas verčiant iš kinų kalbos reiškia „rojus”. Čia nėra Kuala Lumpuro karščio nei drėgmės, o oro temperatūra laikosi 24… 25°C ribose. Ši vieta, įgavusi „malaiziečių Las Vego“ šlovę, garsėja ištisą parą veikiančiu kazino, viešbučių koncertų salėmis, kur visada koncertuoja pasaulinės žvaigždės, taip pat daugybe diskotekų.

Pagrindinė Geiting-Hailendzo vertybė – du pramogų parkai – atviras ir uždaras – kurie siūlo daugiau nei 50 skirtingų atrakcionų.

Penang sala, esanti prie pat žemyninės Malaizijos krantų ir su jais sujungta 2 tiltais. Salos sostinė – Georgetown (Džodžtaunas). Malaizija kurį laiką buvo britų kolonija, o Georgetown (Džodžtaunas) pavadintas Didžiosios Britanijos karaliaus George III vardu. Džordžtaunas pasižymi išskirtine architektūra, kurioje susilieja Vakarų ir Rytų architektūros bruožai. Yra 1786 m. anglų statyta Kornvalio tvirtovė (išlikusios olandų patrankos, veikia muziejus), 1818 m. Šv. Jurgio anglikonų bažnyčia (seniausia šalyje), budistinė Vat Čajamangkalaramo šventykla su gulinčiu Buda (33 m ilgio), 1883 m. hinduistinė Šri Mariamano šventykla (su smaragdais, deimantais, auksu ir sidabru puošta dievo Subramaniamo šventykla), XIX a. kapitono Kelingo mečetė, 1993 m. Sultono Ahmado Šacho mečetė, valstijos mečetė (talpina >5000 maldininkų, kupolas puoštas auksu), kinų Kalnų Drakono šventykla (su gausiu medžio dekoru), kolonijinis E&O viešbutis, menų muziejus, kolonijiniai gyvenamieji ir visuomeniniai statiniai. Miestas šurmuliuojantis ir spalvingas, modernus ir šiuolaikiškas. Tačiau kartu senas ir tradicinis. Georgetown senamiestis yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Yra oro uostas, veikia keltas į Batervortą. Veikia gamtos mokslų universitetas, pasaulinis žvejybos centras.

Kota Kinabalu – miestas Malaizijoje, Borneo salos šiaurės rytuose; Sabaho valstijos sostinė. Uostas prie Pietų Kinijos jūros, oro uostas, plentų mazgas. Išvežamas kaučiukas, mediena, kopra. Verčiamasi turizmu, elektronikos, naftos, chemijos, maisto pramone.

Yra keletas mečečių (Sabaho valstijos, Kota Kinabalu miesto), katalikų Švč. Širdies katedra, kinų pagoda, kitų tikybų šventyklos. Yra rotušė, I pasaulinio karo memorialas. Apylinkės saugomos Tunku Abdul Rahmano nacionaliniame parke. Už 50 km stūkso Kinabalu kalnas.

Paukščių parkas – vienas didžiausių pasaulyje tinklu uždengtas 20.9 hektarų parkas, kuriame gyvena apie 200 rūšių vietinių ir egzotinių paukščių, iš viso jų apie 3000. Atrakcijų čia netrūksta. Amfiteatre vyksta didžiųjų papūgų pasirodymas: jos sveikinasi, kelia Malaizijos vėliavą, važinėja mašinytėm, skaičiuoja, lenktyniauja tarpusavyje, žaidžia žaidimus. Atskira erdvė, kur galima maitinti mažesnes papūgėles.

Gyvačių šventykla buvo pastatyta 19 a. viduryje vieno kinų vienuolio – gydytojo iniciatyva. Jis šventykloje apgyvendino nuodingas gyvates iš aplinkinių kalvų ir džiunglių. Jos šliaužiojo po visą teritoriją, susirangydavo ant altoriaus ir pan. Tai išliko ir iki šių dienų. Šventykloje vis dar galima pamatyti laisvai šliaužiojančių gyvačių. Tiesa, visos, kurias mes matėm, susirangę miegojo medyje ir buvo sunkiai įžiūrimos. Daugiau jų galima rasti šalimais esančiame gyvačių muziejuje.

Kek Lok Si šventykla įsikūrusi netoli Georgetown, ant Crane kalvos. Tai didžiausia budistinė šventykla Malaizijoje. Septynių aukštų pagodoje persipina 3 šalių religinės architektūros stiliai: Kinijos – apačioje, Tailando – viduryje, Mianmaro – viršuje. Šimtai Budos statulų, puošnus šventyklos vidus, dailus kiemas ir sodas, arkų galerija ir nuostabi nuo kalvos atsiverianti panorama.

Penang nacionalinis parkas – pats mažiausias visame pasaulyje, užimantis viso labo 25 km2 plotą. Parke iš viso yra 9 paplūdimiai, vieni jų pasiekiami lengviau, kiti sunkiau. Populiariausi iš jų yra Monkey Beach (Beždžionių) ir Turtle Beach (Vėžlių). Į juos galima arba eiti pėsčiomis, arba plaukti valtimi.

Malaizijos virtuvė

Malaizijos virtuvė yra šalies pasididžiavimas ir tikras rojus turistams, kurie mėgsta pasmaguriauti. Kinija, Indija, dalis Europos – tai tik keletas kitų kraštų, kurių virtuvės šedevrus bus galima paragauti Malaizijoje.
Ne ką mažiau nustebinti gali ir nacionaliniai patiekalai, kurių per ilgus amžius prisikaupė išties nemažai. Visas šis skirtingų virtuvių mišinys džiugina tiek vietinius gyventojus, tiek svečius – kiekvienas paragavęs Malaizijos virtuvės šedevro, jau pradeda laukti, kada kitą kartą galės išsirinkti naują patiekalą iš gausaus sąrašo.
Be ryžių neįsivaizduojama nei viena vietinių gyventojų diena, tad atvykę į Malaiziją turėtumėte galimybę pasimėgauti skirtingomis šio produkto variacijomis – ryžiai čia pateikiami tiek su kiaušiniu, tiek su įvairiomis daržovėmis.

Vienintelis nesklandumas, kuris gali kilti bevalgant – tikriausiai neturėsite galimybės pasinaudoti peiliu. Valgant vietinėse kavinėse, vietoj jo į rankas bus paduotas šaukštas, kuris iš tikrųjų atliks šakutės vaidmenį. Skamba gana painiai, tačiau taip jau yra – Malaizijoje pagrinde valgoma šaukštu, o jeigu nepavyksta, visiškai priimtina tai daryti tiesiog rankomis. Vietiniai gyventojai įpratę taip elgtis, tad susidomėjimas jumis dėl tokio sprendimo nei kiek nepadidės.

Nutarus, jog be peilio išgyventi negalėsite, reikėtų rinktis prabangesnį vietinį restoraną – ten galėsite mėgautis Malaizijos virtuve ir naudotis įprastiniais įrankiais.

Vietinių gyventojų restoranai, veikiantys iki vėlyvos nakties, gatvės prekeiviai, siūlantys pačius įdomiausius patiekalus bet kuriuo paros metu – to galite tikėtis atvykę į Malaiziją.

Čia populiari ir kava ir arbata, tačiau nacionaliniu gėrimu yra laikoma arbata, kuri vadinasi Teh Tarik. Jos paruošimo būdas nėra labai sudėtingas – užtenka sumaišyti ir suplakti kondensuotą pieną kartu su presuota arbata. Vizualiai tai primena visiems puikiai žinomą kapučino kavą, tačiau kondensuotas pienas suteikia visiškai kitokį, būtent Malaizijos virtuvei būdingą skonį.

Malaizijoje mėgstamas ir alkoholinis gėrimas, kuris yra gaminamas vietoje iš palmių sulčių. Čia labai populiarūs įvairūs tirpūs vaisiniai gėrimai, tačiau ne vaisių sultys.