Šalies aprašymas

Lietuva – žalias lygumų kraštas šiaurės Europoje ant Baltijos jūros kranto, viena iš trijų Baltijos šalių. Tai šalis, išsaugojusi daug natūralios gamtos kraštovaizdžių, girių, ežerų ir upių bei turinti ypatingą pajūrį – ne tik gražius smėlėtus paplūdimius, bet ir Kuršių neriją – smėlio juostą, atskiriančią Kuršių marias nuo Baltijos jūros.

Kaip viena iš vėliausiai apkrikštytų šalių Europoje, Lietuva išsaugojusi daug pagoniškų tradicijų, kaimo vietovėse vis dar gyva liaudies kultūra, kitur ji atgyja tradicinių švenčių metu. Kultūrinis gyvenimas klesti didžiuosiuose miestuose.

Neoficialiai Lietuva dalinama į 5 istorines sritis: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, Mažoji Lietuva, kurios dalimi yra Klaipėdos kraštas.

Lankytinos Lietuvos vietos

Trakai – neatsiejamas Lietuvos turizmo simbolis. Turistų akis traukia didinga Trakų pilis bei slėpiningoje ir istorija alsuojančioje aplinkoje vykstantys net išrankiausiam skoniui skirti įvairūs renginiai. Galima susipažinti su daugybe kultūros paminklų, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, Užutrakio dvaru, karaimų architektūra, paskanauti šiai vietovei būdingų patiekalų. Bernardinų ežere įrengta 12 viešųjų prieplaukų mažiesiems laiveliams. Taip pat rengtas naujas tiltas per Lukos ir Galvės ežerus į Žemaitės gatvę. Turistams daug patogesnis bus į Trakų senamiestyje rekonstruotą pastatą perkeltas Trakų turizmo informacijos centras ir atidarytas Trakų krašto tradicinių amatų centras, kur vyksta edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai.

Palanga – čia visada gausu turistų, mėgstančių linksmai leisti laiką paplūdimyje ir pagrindinėje miesto gatvėje, kur juos pasitinka įvairaus stilio muzikantai, kviečia nuostabios kavinukės ir restoranėliai. Čia galima pasigrožėti spalvingu muzikuojančiu fontanu. Tačiau nenorintys įprastų linksmybių gali rinktis dviračių ir pėsčiųjų takus, aplankyti grafo Tiškevičiaus rūmus, kuriuose randasi Gintaro muziejus, pasivaikščioti po Palangos botanikos parką, kuriame gausu įvairių skulptūrų, augalų, medynų, vandens telkinių – jis užima net 101, 3 ha plotą. Užkopus į Birutės kalną, atsivers nuostabus vaizdas į Baltijos jūrą.

Pažaislio vienuolyno ansamblis spinduliuoja šventa aura ir įvairiais metų laikais traukia savo architektūros ir dailės kūriniais. Rengiamuose koncertuose ir įvairaus pobūdžio renginiuose apsilanko daugybė žmonių. Šalia ošiantis miškas ir Kauno marių siūlomos pramogos aktualios ir suaugusiesiems, ir vaikams.

XVI amžiuje įkurtas Plungės dvaras puikus neogotikos stiliaus pavyzdys, kuris stovi Plungės miesto šiaurinėje dalyje. Dvarą supa nuostabaus grožio parkas. Pasivaikščiojimas po parką leis Jums apžiūrėti gražiausius ir įdomiausius šio ansamblio kampelius. Pats žinomiausias – Perkūno ąžuolas. Teritorijoje yra išlikusios neogotikinės arklidės ir žirgynas. Verta žinoti, kad Plungės dvaras yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių dvarų Lietuvoje. Šiuo metu Plungės dvaras yra Žemaičių Dailės muziejaus vieta, todėl visi norintys gali patekti į vidų ir apžiūrėti dvarą iš vidaus.

Dieviška ir nepakartojama Nida, Juodkrantė, Preila, Pervalka sutraukia daug turistų, ypač iš užsienio. Neringa, apsupta Kuršių marių ir Baltijos jūros, kviečia aplankyti Raganų kalną, Parnidžo kopą, kormoranų gyvenvietę ir daugybę kitų įstabių vietų. Saulė Nidoje šviečia daugiausia dienų per metus. Žurnalas „Lonely Planet“ Kuršių neriją įtraukė į geriausių Europos paplūdimių dešimtuką. Kurorto viešosiose erdvėse pastatyta naujų vaikų žaidimų aikštelių, o kad pėstiesiems neprailgtų ilga kelionė į Parnidžio kopą, jos papėdėje suręstas 5 m aukščio Neringos krėslas. Maloni staigmena gamtinio turizmo atstovams – paukščių stebėjimo bokšteliai Kuršių marių pakrantėje. Čia įrengti 6 ąžuoliniai 5 metrų aukščio paukščių stebėjimo bokšteliai. Juos lengvai rasite nuo dviračių tako Nida–Pervalka, čia įrengtos bokštelių buvimo vietą žyminčios kryprodės.

Anykščiuose randasia antrasis pagal didumą Puntuko akmuo, kuris visada apsuptas turistų, tačiau ne visi nuvažiuoja aplankyti Puntuko brolio. Verta užsukti ir į Anykščių šilelį, legendomis apipintą Karalienės liūną, A. Baranausko klėtelę, A.Vienuolio memorialinį namą – muziejų, S. Petraškos akmens tapybos parodą bei į įvairius dvarus, bažnyčias ir juose vykstančius renginius.

Alytaus piliakalnis – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Alytaus rytinėje dalyje, Nemuno dešiniajame krante, Alytupio ir Nemuno santakoje. Piliakalnis apipintas daugybe legendų. Viena iš jų pasakoja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję – įsimyli, o kas myli – pamilsta dar labiau.

Joniškėlio dvaras – dvaras Joniškėlio miestelio vakariniame pakraštyje. Nuo 1723 iki 1940 m. Joniškėlio dvaras buvo Karpių giminės nuosavybė. 1736 m. Jokūbui Ignui Karpiui buvo suteikta teisė steigti miestelį. XIX a. Joniškėlis buvo klestintis miestas ir vienas didžiausių dvarų Žiemgalos regione. Dvare buvo sukaupta turtinga knygų biblioteka. Joniškėlio dvaro parkas – vienas gražiausių Lietuvoje, įkurtas prancūzišku ir anglišku stiliumi. Šiuo metu dvare yra įsikūręs Lietuvos žemdirbystės institutas ir Joniškėlio krašto muziejus. Joniškėlio krašto muziejus kviečia į kelionę po naktinį Karpių dvarą. Pažintinė programa „Naktis Karpių dvare“ organizuojama tik tamsiuoju paros metu. Programos dalyviai privalo turėti prožektorius, avėti patogią, neperšlampančią avalynę bei dėvėti šiltus rūbus.

Šiaulių rajono, Jurgaičių kaime stovi Kryžių kalnas. Originalus kryžiais nusagstytas kalnas išreiškia pagarbą tikėjimui ir visiems tikintiesiems, simbolizuoja viltį, pagarbą, stiprybę. Kryžių kalnas – istorijos ir architektūros paminklas, kurį kasmet aplanko šimtai tūkstančių tikinčiųjų iš įvairiausių pasaulio šalių. Verta paminėti, kad kryždirbystė yra pripažinta svarbiu indėliu į Lietuvos kultūrą ir ji yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Sakraline dvasia alsuojančią vietą verta aplankyti.

Rumšiškėse įkurtame Lietuvos liaudies ir buities muziejuje nestinga renginių, sutraukiančių daugybę lankytojų, įdomių ekspozicijų, edukacinių programų, parodų, švenčių, galima pajodinėti žirgais, pasivažinėti vežimu, traukiamu žemaitukų, pasisemti geros nuotaikos ir smagių pojūčių vykstančiuose koncertuose.

Nacionaliniai parkai

Dzūkijos nacionalinis parkas turtingas pasirinkimu – galima pasinerti į parko tylą, pasivaikščioti Merkio pakrantėmis, pažvejoti, stebėti miško paukščius, žvėris, augmeniją, grybauti bei uogauti, pasivažinėti dviračiu ar paplaukioti baidare. Siūloma apsilankyti Marcinkonyse, Merkinėje, unikaliuose etnografiniuose kaimuose ir daugybėje kitų įdomių vietų. Tiems, kuriems romantika būtina kaip oras, siūlome pasivaikščioti istorinės Merkinės apylinkėse, pasigrožėti Merkio ir Nemuno santaka, senovės piliakalniais, pasižvalgyti po apylinkes nuo apžvalgos aikštelės Merkinėje.

Šiaurės vakarų Lietuvoje esantis Žemaitijos nacionalinis parkas yra viena iš įdomiausių lankytinų vietų šiame regione. Apie 22 hektarus žemės ploto užimanti teritorija pakerės gamtos grožiu. Čia yra didžiausias Žemaitijos Platelių ežeras, kuris apipintas legendomis. Taip pat lankytojai turi galimybę pasivaikščioti pažintiniais takais bei pamatyti saugomą Š. Žemaitijos archeologinį kompleksą. Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia ne tik pasivaikščioti, bet ir pasivažinėti dviračių takais, paplaukioti valtimis gražiuoju ežeru. Būtina apsilankyti apžvalgos aikštelėje, nuo kurios atsiveria nuostabūs gamtos vaizdai, dvaro parke, senajame gatviniame Beržora kaime.

Aukštaitijos nacionalinis parkas įsikūręs Palūšėje, Ignalinos rajone, kviečia visus gamtos, ramybės ir kultūros mylėtojus. Čia galima ne tik ilsėtis, bet ir pamatyti, pavyzdžiui, net 800 metų senumo Trainiškio ąžuolą, kurio apimtis – 6,1 m, o aukštis siekia net 23 metrus! Siūloma nepraleisti progos apsidairyti etnografiniuose kaimuose, Palūšės bažnytėlėje, pamatyti pilkapio ekspoziciją ir akmens amžiaus būstą, medinių skulptūrų ansamblį, pasivaikščioti botanikos taku.
Kretinga garsi ne tik žiemos sodu, kuriuo galima grožėtis ištisus metus. Turistams verta pasivaikščioti Kretingos dvaro parke, aplankyti šio miesto muziejų, Lurdo grotą, dėmesį prikaustys Kretingos rajone įkurtas japoniškas sodas „Samogitia“, piliakalniai, alkakalniai.

Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas – aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Jo aukštis – 36 m. Bokšto prieigas puošia mažosios architektūros elementai, atsikvėpti kviečia lauko baldai, kuriems architektūriniai sprendiniai parinkti, atsižvelgiant į Labanoro regioninio parko apžvalgos bokšto architektūrą. Įveikus išbandymą aukščiu, užlipus serpantininiais laiptais į bokštą, kvapą užgniauš ir nuo bokšto atsiveriantys vaizdai. Turėsite galimybę savo akimis iš paukščio skrydžio išvysti Siesarties hidrografinį draustinį, apimantį takoskyrinį Siesarties ežerą (su salomis ir pusiasaliais) ir jo apyežerį ir vaizdingiausio Aukštaitijoje miškingo ežeringo kraštovaizdžio etaloną – pasižymintį unikaliais pusiasaliais, salomis, retų rūšių augalais, gyvūnais bei kitomis gamtos vertybėmis – Lakajų kraštovaizdžio draustinį, apimantį Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburius.

Kairėnuose įsikūręs didžiausias Botanikos sodas kviečia pabėgti nuo miesto triukšmo ir pasigrožėti gamta, pailsėti jos apsuptyje. Kelionė sode prasideda nuo rododendryno ir stebina pačia įvairiausia augmenija. Norintiesiems suderinti poilsį ir kultūrą siūloma dalyvauti Botanikos sode vykstančiuose renginiuose.
Kurtuvėnų regioninis parkas išsiskiria vaizdingomis apylinkėmis ir smagiomis aktyviomis pramogomis. Siūloma apsilankyti Kurtuvėnų dvaro sodyboje ir parke, Dengtilčio vandens malūne, gamtos prieglobsčio ištroškusiems smagu bus pasivaikščioti Dambos beržyne, Zubovo ąžuolų alėjoje, pamatyti įdomius riedulius.
Vištyčio regioninis parkas ribojasi su Karaliaučiumi ir Lenkija, jame net 14 ežerų, siūlančių įvairias vandens pramogas. Verta pamatyti Paširvinčio pelkę, užimančią net 45 ha. Čia gausu piliakalnių, senovinių gyvenviečių, sudomins Vištyčio akmuo, Vištyčio malūnas, nustebins storiausias ąžuolas, daugiakamienė ir storiausia mažalapė liepos, kamienais suaugusios eglės.

Ventos ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, dažnai lankomas turistų. Ten ir švyturys, ir ornitologinė stotis, kurioje galima stebėti žieduojamus paukščius. Iš medžio ir metalo konstrukcijų pagamintas modernus Ventos regioninio parko apžvalgos bokštas savo forma primena gėlės žiedą, todėl natūraliai įsilieja į gamtą. Pasigėrėjus įspūdingais vaizdais iš 15 m. aukščio, lankytojai kviečiami pasivaikščioti po Ventos regioninį parką Jurakalnio geologiniu–pažintiniu taku ir apžiūrėti Ventos kairiajame šlaite randamus Juros periodo geologinius sluoksnius. Pažintinis takas taip pat veda iki rašytojo Simono Daukanto memorialinio muziejaus Papilėje. Pusiasalyje viešpatauja ypatinga ramybė, žavi architektūra, skanus maistas – visa tai garantuoja neišdildomus įspūdžius.

Klaipėdoje siūloma apsilankyti Jūrų muziejuje ir delfinariume, kurie yra įsikūrę Smiltynėje, tad Jums reikės persikelti keltu. Tai puiki pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Ekspoziciją sudaro pagrindinio forto statinio (reduto) centre įkurtas didysis akvariumas bei 1–6 m³ akvariumai, kuriuose eksponuojamos Lietuvos gėlavandenės, Baltijos jūros, tropinių jūrų žuvys, įvairūs bestuburiai. Centrinio reduto antrame aukšte įsikūrusi ekspozicija, kur eksponuojama Baltijos jūros geografija, geologija, kriauklių ir koralų kolekcija.

O muziejaus lauko baseinuose lankytojų laukia jūrų gamtos pasaulio džiaugsmai- ten plaukioja didieji gyvieji muziejaus eksponatai – Šiaurės jūrų liūtai. Šalia jų – didelė ir guvi Baltijos pilkųjų ruonių šeima, itin mieli ir išraiškingi Rytų Atlanto paprastieji ruoniai. Pingvinų baseine sukurtos uolos primine gimtąsias šių neskraidančių jūros paukščių gyvenimo vietas, o arkų fragmentai architektūriniam sprendimui suteikia estetiškos elegancijos ir panašumo į senuosius Vakarų Europos zoologijos sodus.

Forto gynybiniame kanale akį džiugina rožiniai pelikanai, Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje ir Senųjų žvejybos laivų aikštelėje laukia nemokamos ekspozicijos, 1800 m³ talpos delfinariumo baseine – delfinų ir jūrų liūtų pasirodymai, atvirame Saulės įlankos baseine – kaliforniniai jūrų liūtai, o ant stogo apžvalgos aikštelė, kurioje duris atvėria Dangaus kavinė.

Lietuvos gydyklos

Druskininkų miesto renesansas: jame gausu gydyklų, sanatorijų, viešbučių, SPA, galima apsilankyti visus metus veikiančioje sniego arenoje, vandens parke, „One“ nuotykių parke, pasigrožėti nuostabiai sutvarkyta aplinka, architektūros paminklais. Apsidžiaugs ir dviratininkai, ir pėstieji – jiems įrengti specialūs takai. Neseniai rekonstruotą Druskininkų gydyklų parko muzikinį fontaną galima stebėti internetu bet kuriame krašte.

Birštonas – patrauklus įvairaus amžiaus ir interesų grupėms. Jame yra sanatorijų ir SPA centrų, daug aktyvaus laisvalaikio leidimo galimybių: aviaturizmas, autoturizmas, takai skirti ir pėstiesiems, ir dviratininkams. Slidinėjimas, specialios edukacinės programos, skirtos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Siūloma aplankyti Birštono muziejų, pasivaikščioti Atminties taku ir pasigrožėti skulptūromis. Į kurortą atvykstančių lankytojų laukia sukurta išskirtinė kurorto infrastruktūra, poilsiautojams siūlomos unikalios sveikatinimo paslaugos.

Mineralinio vandens garinimo paviljonai – jie veiks Birštone net trijose vietose – Centriniame, Vytauto parkuose bei istorinėje miesto dalyje. Originalus mineralinio vandens panaudojimas kurorte sudarys galimybes nemokamai stiprinti sveikatą, grūdinti organizmą, maloniai praleisti laisvalaikį visiems norintiems.

Virtuvė

Krašto žmonių maitinimosi pagrindą sudarė istoriškai susiklostę vidutinės klimato juostos gamtinių sąlygų nulemti sėslių žemdirbių ir gyvulių augintojų patiekalai.
Lietuvoje gana gausus šaltasis užkandžių stalas, būdingas visoms Baltijos šalių virtuvėms. Jame patiekiami įvairūs sūriai, rūgusio pieno produktai, rūkytos mėsos bei žuvies gaminiai, šaltiena, įvairūs mėsos vyniotiniai.

Karštųjų patiekalų asortimentas didžiulis. Išskirtinis lietuviškos virtuvės bruožas yra gausybė valgių iš bulvių. Žymiausias jų yra cepelinai, dideli virtų ir tarkuotų bulvių kukuliai su maltos mėsos arba varškės įdaru. Kiti tradiciniai bulvių patiekalai yra įvairūs kugeliai ir bulvių salotos, bulviniai blynai iš tarkuotų arba virtų bulvių (kartais – su mėsos įdaru), švilpikai, žemaitiški blynai, virtos bulvės su krapais ir rūgusiu pienu, varške ar pasukomis. Turbūt egzotiškiausias lietuvių patiekalas yra bulviniai vėdarai – tarkuotomis bulvėmis įdarytos kiaulės žarnos, kepamos krosnyje arba orkaitėje.

Dauguma lietuviškų tradicinių desertų – šakotis, žagarėliai, obuolių sūris.
Svarbiausias valstiečių gėrimas būdavo pienas, rūgpienis, kartais pasukos. Senovės Lietuvoje buvo paplitęs midus, vėliau per vokiečių virtuvę atėjo alaus tradicijos.

Svarbią vietą lietuvių virtuvėje užima koldūnai arba virtiniai iš tešlos su mėsos, grybų, uogų arba varškės įdaru. Viena įdomesnių koldūnų versijų yra „tinginiai“ – pusmėnulio formos virtiniai su šviežių trintų mėlynių įdaru. Daugelyje lietuviškų restoranų galima paragauti kibinų ir čeburėkų, atėjusių iš karaimų virtuvės. Mėgstami yra ir įvairiausi miltiniai blynai, tiek su vaisių ar uogų įdarais, tiek „be nieko“, kepami iš ant mielių užaugintos tešlos ir dažomi į grietinę ar uogienes. Užkandžiams siūloma marinuota arba sūdyta silkė su virtomis bulvėmis, įvairūs varškės arba fermentiniai sūriai, karšto arba šalto rūkymo kumpiai ir dešros. Lietuviai taip pat žino daugybę grybinių patiekalų receptų. Grybai dedami į padažus, naudojami kaip įdaras, patiekiami prie mėsiškų valgių.
Sriubos Lietuvoje taip pat mėgstamos. Jos verdamos iš daržovių, mėsos, paukštienos, žvėrienos ir net alaus. Viena įdomiausių lietuviškų sriubų yra šaltibarščiai, gaminami iš burokėlių, kefyro, žalumynų, kiaušinių. Populiariausi šaltibarščiai būna karštomis vasaros dienomis.

Suvenyrai iš Lietuvos

Lietuviškos dovanos – medus, gintaras, mediniai ir keraminiai dirbiniai, veltinis, krepšiai iš vytelių, tradicinių raštų karpiniai ar tiesiog smulkūs suvenyrai su nuostabiais Lietuvos vaizdais.