Klimatas

Latvijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Šalies klimatui įtaką daro vyraujantys pietvakarių vėjai, ateinantys iš Atlanto vandenyno. Per metus vidutiniškai būna 30-40 saulėtų dienų ir 150–180 apsiniaukusių dienų. Kritulių kiekis 550–800 mm per metus. Vasaros būna vėsios (temperatūra siekia 16 – 17 °C) ir lietingos. Vidutinė temperatūra birželio mėnesį siekia apie 17 °C, nors kartais temperatūra šokteli iki 34 °C. Žiema ateina lėtai ir trunka nuo gruodžio vidurio iki kovo mėnesio vidurio. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo maždaug -2 °C pakrantėje iki maždaug -7 °C šalies rytuose. Baltijos jūros pakrantė žiemą paprastai neužšąla, rugpjūčio mėnesį vandens temperatūra pasiekia 17 °C.

Šalies aprašymas

Šalis yra Rytų Europos lygumoje. Pietryčiuose yra Baltijos aukštumų pakraštys, sudarantis Latgalos aukštumą. Šiaurės rytuose yra du izoliuoti aukštumų masyvai: Hanijos aukštuma ir Vidžemės aukštuma. Latvijoje teka apie 12 400 upių, iš kurių didžiausios yra Dauguva, Lielupė, Gauja, Venta, Nemunėlis ir Uogrė.

Apie 40 % Latvijos ploto dengia miškai. Didžiausi masyvai plyti Kuršo šiaurėje, šiaurės rytuose ir pietuose. Pakrančių miškuose vyrauja pušys, eglės, šalies gilumoje – drebulės, alksniai, beržai. Upių slėniuose, kalvose driekiasi pievų plotai. Nemažai pelkių.

Čia rasite ne tik laukinių paplūdimių, gūdžių girių ir skaidrių ežerų, bet ir puikius kurortus, miestus su viduramžių palikimu ir moderniu gyvenimo būdu. Latvija siūlo daug įdomių lankytinų vietų. Nuo puikių smėlio paplūdimių iki viduramžių pilių, nuo tituluotos kultūros sostinės renginių iki gamtos grožybių.

Lankytinos vietos

Kai kurie keliautojai Rygą vadina gyvu muziejumi prie Dauguvos upės. Latvijos sostinės senamiestis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą kaip eksponuojantis didžiausią Europoje Art Noveau architektūros pastatų kolekciją. Rygą geriausia apžiūrėti pėsčiomis. Vaikščiodami Livu aikštėje, pastebėsite žavingos architektūros pastatų – tai tikri angliškos gotikinės eklektikos paminklai. XIV a. šios gildijos gynė skirtingų socialinių grupių pirklių interesus, o dabar tai yra įvairių kultūros renginių vieta.

Ventspilis – senas, gilias tradicijas turintis pajūrio miestas Latvijoje, svarbus uostas, su patraukliais paplūdimiais, istorinėmis įdomybėmis, siūlantis daugybę atrakcijų dideliems ir mažiems. Livonijos ordino pilimi papuoštas Ventspilis tampa vis patrauklesne vieta turistams lankytis. Senamiestyje išlikę autentiški pastatai, jaukumą kuria chaotiškai susiformavusios siauros gatvelės ir trykštantys fontanai. Miesto centro puošmena – Šv. Nikolajaus bažnyčia, stovinti bene svarbiausioje mieste Rotušės aikštėje. Aikštėje taip pat įsikūrę Tarptautiniai rašytojų ir vertėjų namai, moderni Ventspilio biblioteka ir Skaitmeninis centras. Ventspilio Piejūros buities muziejuje galima apžiūrėti žvejų trobas, valčių ir inkarų kolekciją bei senovėje naudotus žvejybos įnagius. Netoli Rotušės aikštės esantys Ventspilio amatų namai vilioja senovinių amatų gerbėjus. Čia įsikūrę kalvių, keramikų, audėjų dirbtuvės, kuriose galima išvysti dirbančius amatininkus bei įsigyti jų dirbinių. Amatų namuose taipogi įrengta mokymo klasė, kurioje galima susipažinti su XIX a. vykusių pamokų tvarka. Pietinis molas arba Dienvidu mols, pasitinka į Ventspilio uostą įplaukiančius laivus. Beveik pusantro kilometro ilgio molo gale stovi švyturys. Visi norintys gali apžiūrėti šalia molo esančio žvejų laivo „Azova“ denį.

Livonijos ordino pilis – šis Ventspilio pasididžiavimas kadaise priklausė Kuršo hercogams. Livonijos ordino pilis, anuomet vadinta Winda, iškilo XIII amžiaus pabaigoje Ventos upės pakrantėje, o vėliau buvo ne kartą perstatyta. Dabar šioje pilyje įsikūręs Ventspilio muziejus, kurio pasididžiavimas – skaitmeninė ekspozicija „Gyvoji istorija “, pasakojanti ne tik miesto ir pilies, bet ir viso krašto istoriją. Livonijos ordino pilis taip pat kviečia paklaidžioti po Vaiduoklių rūsį, užsukti į buvusį pilies kalėjimą.

Liepoja įsitaisiusi tarp jūros ir Liepojos ežero, o pajūry driekiasi platūs smėlio paplūdimiai. Ji dar vadinama vėjų miestu. Baltijos jūros pakrantėje įkurtas uostamiestis – trečias didžiausias miestas Latvijoje. Dabar tai viena smagiausių ir jaukiausių vietų šalyje. Čia yra 8 km paplūdimys, vyksta daug meno ir kultūros renginių, veikia vienas jaukiausių ir įdomiausių turgų Europoje, mieste gausu ir Latvijos architektūros pavyzdžių. Liepoja miestas kupinas architektūros įdomybių, o Karostos kalėjimas neabejotinai patenka į baisiausių pasaulio “viešbučių” sąrašą ir garantuoja adrenalino dozę šiurpių istorijų mėgėjams. Bene didžiausia Karostos įžymybė – tai karo nusikaltėlių kalėjimas, kuris yra atviras turistams. Buvusiame kalėjime rengiamos teatralizuotos ekskursijos ir realybės šou primenantys vaidinimai, kurių metu galima pačiam pabūti Sovietų belaisviu, aplankyti autentiškas kalinių kameras.

Liepoja taip pat garsėja muzikos festivaliais: čia rengiami tarptautiniai pianistų žvaigždžių, o taip pat vargonų, roko, simfoninės, elektroninės, alternatyviosios muzikos festivaliai. Šį paplūdimį dažniausiai renkasi tie, kurie nori ir pramogų. Liepojos paplūdimys platus ir gražus, smėlis baltas, švarus ir minkštas. Svečiuojantis Liepojoje, verta pasivaikščioti po jaukų senamiestį, kuriame įdomu pasižvalgyti į medinę architektūrą, senoviškus tramvajus, miesto gynybinį žiedą, fortus, kalėjimą.

XX amžiaus pradžioje iškilusi Švento Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvė – vienas svarbiausių statinių Liepojos kariniame uoste. Paauksuoti jos kupolai smarkiai išsiskiria tarp niūrių šio rajono pastatų. Šv. Trejybės katedrą garsina vargonai, kurie laikomi didžiausiais pasaulyje nerekonstruotais mechaniniais vargonais. Rugsėjo mėnesį katedroje tradiciškai rengiamas tarptautinis vargonų muzikos festivalis.

Priešingame Gaujos upės krante, virš žaliuojančių medžių viršūnių stiebiasi raudoni Turaidos viduramžių pilies bokštai. Į šią vietą keliautojus ir romantikos ištroškusius jaunavedžius vilioja ne tik istorinė pilis, bet ir liūdna legenda apie tragišką Rožės žūtį. Šalia liuteronų bažnyčios palaidota Maja, tragiškai prie Gutmanio olos žuvusi gražiausia Turaidos mergina, dėl savo pasakiško grožio vadinta Rože. Visa Turaidos muziejaus rezervato teritorija turtinga archeologinių, architektūrinių, istorinių ir meninių vertybių, kurios atspindi Latvijos 1000-ečio istoriją. Smagiausia čia lankytis per vidurvasario šventę, kai Turaidoje vyksta liaudies dainų festivalis.

Bauskės rajone, netoli Jelgavos miesto, stovi dažnai vadinami Baltijos Versaliu – Rundalės rūmai. Įspūdingai puošnūs baroko-rokoko rūmai yra gana netikėtas akibrokštas Latvijos provincijoje. Atokioje vietoje XVIII a. statyti rūmai kurį laiką buvo Kuršo hercogo vasaros rezidencija. Rundalės pilį projektavo Francesco Bartolomeo Rastrelli, o interjerą kūrė žymūs ano meto dailininkai ir skulptoriai.

Pilyje yra 138 kambariai – daugumos jų interjerai atkurti iki smulkiausių detalių. Prabanga spindintys kambariai – nuo puošnių pokylių salių iki privačių apartamentų, kuriuose buvo įsikūrę dvaro šeimininkai, jų svečiai bei dvarininkai. Rytiniame Rundalės pilies sparne įrengti reprezentaciniai kambariai: Baltoji salė, kurioje vykdavo pokyliai, iškilminga veidrodžiais ir krištolu išdabinta Auksinė salė, kurioje vykdavo hercogo audiencijos, Didžioji galerija, Marmuro salė. Vakarinėje rūmų dalyje įrengti apartamentai, kurių tarpe – hercogienės buduarai, pasižymintis įspūdingomis dekoracijomis, kunigaikščio miegamasis, valgomieji, tualeto kambariai ir kt. Rūmų kieme įkurtas įspūdingas prancūziško stiliaus parkas, juosiamas kanalo. Parke – žemai karpomų gyvatvorių įrėminti ornamentai iš gėlių, viliojančių ryškiomis spalvomis. Iš centrinės parko dalies į visas puses spinduliškai driekiasi takai. Rundalės pilies parke, kaip tradiciškai privaloma tokio stiliaus parkuose, įveistas rožynas. Čia auginamos įvairiausių veislių rožės – nuo angliškųjų rožių iki Latvijoje išveistų veislių.

Ciesys – vienas seniausių Latvijos miestų, įsitaisęs Gaujos upės pakrantėje. Kadaise miestas priklausė Hanzos sąjungai ir buvo svarbus prekybos centras. Ciesyse stūkso ir viena įspūdingiausių Latvijoje viduramžių pilių – tai Ciesių pilis, statyta 13 amžiuje kalavijuočių ordino. Ši akmeninė tvirtovė anuomet buvo svarbus karinis-strateginis objektas, kuriame kurį laiką buvo įsikūręs Livonijos ordino magistras. Ir dabar čia išlikusios senos viduramžių sienos, antra vertus, graži miškų ir ežerų apsupta vieta tapo tikru turistų traukos centru su kavinėmis ir restoranais.

Latvijos kurortai

Netoli Rygos esanti Jūrmala – vienas populiariausių pajūrio kurortų Latvijoje ir vienas didžiausių kurortų Baltijos šalyse. Į Jūrmalą vilioja ne tik platūs balto smėlio paplūdimiai, bet ir autentiškos medinės architektūros vilos, SPA centrai, įvairios pramogos ir renginiai. Net keli iš kurorto paplūdimių yra pelnę Mėlynosios vėliavos statusą, kuris pažymi paplūdimio kokybę ir tai, jog šis paplūdimys atitinka tarptautinius standartus. Dėl galybės pramogų ir lankytinų objektų, vietinių renginių ir nesibaigiančių linksmybių, Latvijos turistai Jūrmalą karūnavo kurortų karaliene. Jūrmalą sudaro kelios dabar jau tarpusavyje susijungusios gyvenvietės, kadaise buvę žvejų kaimeliai. Bendras šių kurortų balto smėlio paplūdimių pakrantės ilgis viršija 30 km. Jūrmala vasarą atgyja linksmais renginiais, iš kurių bene žymiausias – tarptautinis muzikos festivalis „Naujoji banga“, pritraukiantis daugybę žvaigždžių ir smalsuolių, norinčių į tas žvaigždes pasižiūrėti iš arčiau. Visame mieste apstu puikių medinių XIX amžiaus vilų, galima užsukti į vandens pramogų parką „Livu” ar neseniai atidarytą „Dzintarų” miško parką, kuris – rojus įvairaus amžiaus vaikams, su žaidimų bei riedutininkų aikštelėmis bei apžvalgos bokštu. Netoliese esantys Ragakapos gamtos ir Kemerų nacionalinis parkai siūlo atrakcijas ir pasivaikščiojimo takus gamtos mėgėjams. Vienas lankomiausių jo objektų – didysis raistas, viliojantis smalsuolius susipažinti su unikalia pelkių ekosistema. Mėgstantiems pasilinksminti, pasižiūrėti į žmones, papietauti įvairiausiose užkandinėse ir restoranuose – tai puiki vieta. Vengiantiems šurmulio, Jūrmalą ir jos paplūdimius vertėtų aplenkti.

Ventspilis – Latvijos pajūrio kurortas, žymus pramogų gausa ir ypatingai pamėgtas poilsiautojų su vaikais. Čia verta važiuoti tiems, kurie tikisi poilsio ne tik gerame ir švariama paplūdimyje, bet ir išplėtotos infrastruktūros. Nuo maudynių vandens parke iki Tarzano šuolio nuotykių parke, nuo apsilankymo Viduramžių pilyje iki žvejų gyvenimo būdo pažinimo liaudies buities muziejuje – Ventspilyje veiklos ras įvairiausių pomėgių poilsiautojai. Be to, kurortas pasižymi kokybiškais paplūdimiais, mat Ventspilio balto smėlio paplūdimys, nusidriekęs 1,2 km, yra pažymėtas Mėlynosios vėliavos ženklu. Ventspilyje netrūksta pramogų. Gal todėl šį Latvijos kurortą itin pamėgę šeimos su vaikais – juk mažieji nenuoramos poilsiautojai nesitenkina vien jūros bangomis ir pakrantės smėliu. Ventspilyje apsilankykite vandens parke „Ventspils“, užsukite į Vaikų miestelį, pasivaikščiokite promenada „Miško taku“ ar „Džiunglių taku“, nusifotografuokite bent su viena iš daugybės menininkų sukurtų karvučių, „besiganančių“ miesto gatvėse. Svečiuodamiesi Ventspilyje, nueikite ant molo (čia daug nemokamų pramogų vaikams) ir, žinoma, apsidairykite gėlėmis išpuoštame mieste.

Salacgryva – kurortas, esantis Rygos įlankos pakrantėje, geriausia tiks gamtos mėgėjams. Smėlėtas paplūdimys, pušynai, ir gaivus vietos oras sukuria puikią atmosferą atostogoms. Salacgryvos gamta yra išskirtinė – ne tik jūra ir smėlio pakrantės čia vilioja poilsiautojus, bet ir unikalios Randų pajūrio pievos, kuriose apstu paukščių, tad yra specialiai įrengti paukščių stebėjimo bokšteliai. Salacgryvoje rengiamos žvejų šventės, o pats miestelis garsus devyniakių bučių takišiais. Tai – senovinis žvejybos būdas, unikalios konstrukcijos lieptelis, įrengtas ties upės žiotimis, nuo kurio į vandenį nardinant specialius bučius gaudoma žuvis. Netoli Salacgryvos driekiasi akmeningasis Vidžemės pajūris – tai įspūdingos raudonojo smiltainio atodangos. Bene įspūdingiausia iš jų yra Veczemjų uola su grotomis.

Saulkrasti – mažas, tylus kurortinis miestelis Rygos įlankoje. Tai – „Saulės žemė”, puiki vieta ramioms atostogoms pajūryje. Poilsiautojai iš visos Latvijos ir užsienio šalių ypatingai vertina Saulkrasti paplūdimius, nepakartojamus saulėlydžius ir sveikuoliškus pasivaikščiojimus vietos pušynuose. Ties Saulkrastais į jūrą įteka net keturi upeliai. Saulkrasti gyvenvietėje įkurtas dviračių muziejus, kuriame eksponuojami istoriniai, reti dviračių modeliai – nuo kareiviškų dviračių iki savadarbių „šedevrų“. Taip pat verta aplankyti Baltąją kopą – vieną gražiausių pajūrio kopų Vidžemės regione. Už keleto kilometrų į šiaurę nuo Saulkrastų, Duntėje, įsikūręs dėmesio vertas muziejus, dedikuotas šmaikščiajam personažui Miunhauzenui.

Paviluosta – banglentininkų pakrantė. Aktyvaus poilsio mėgėjai tradiciškai renkasi Paviluostoje, esančioje pusiaukelėje tarp Liepojos ir Ventspilio. Laukiniai paplūdimiai ir vyraujantys vėjai traukia banglentininkus, burlentininkus ir jėgos aitvarų sporto gerbėjus. Pavažiavus kelias dešimtis kilometrų į šiaurę nuo Paviluostos, Jūrkalnėje išvysite Baltijos jūros skardžius. Tai kone stati 20 m aukščio pakrantė.

Latvijos parkai

Visai šalia Lietuvos – Latvijos sienos įsikūręs Tervetės gamtos parkas – bene draugiškiausia Latvijos vieta šeimoms su vaikais. Net trečdalį 1200 hektarų ploto užima Pasakų parkas bei Nykštukų miškas, kuriais keliaudami mažieji patirs daug smagių nuotykių. Miniatiūriniai namukai, malūnas, nykštukų dirbtuvės – visur vaikai gali įlysti, viską paliesti ir išbandyti. Bene įdomiausia, kad keliaujant po Tervetę, galima sutikti ir gyvų pasakų personažų. Kiekvieną dieną, ir vasarą, ir žiemą, čia vaikų laukia simpatiškosios raganos, nykštukų tėtis bei mama – draugiški persirengėliai, kurie su kiekvienu vaiku pasisveikins ir paklaus „Kaip tau sekasi?”. Parko takeliais patogu važiuoti dviračiais, eiti pėsčiomis, na, o jei kojos nuo nuotykių jau nebelaiko, į pagalbą skuba žaliasis Pasakų traukinukas – visų vaikų džiaugsmas.

Baltijos šalyse kol kas vienintelis Basų kojų parkas, kaip ir poilsio kompleksas „Valguma pasaule” įkurtas jaukiame Kemerių nacionalinio parko kampelyje, todėl mėgstantiems gamtos ramybę čia tikrai patiks ir norėsis pasilikti ilgėliau. Daugiau kaip dviejų kilometrų ilgio trasa nutiesta iš įvairiausių medžiagų – žvirgždo, akmenų, samanų, pušies kankorėžių, jūros smėlio, nendrių, rastų, skiedrų, molio, žolės, gaivaus upės vandens ir pan. Basų kojų parkas lankytojų laukia nuo gegužės vidurio iki spalio mėnesio. Tai ne šiaip sau įdomi pramoga, bet ir sveikatos stiprinimas – juk žmogaus pėdose yra daugybė aktyvių taškų, kurių stimuliavimas turi teigiamą poveikį organizmui. Basomis keliaujant nelygiais šio tako paviršiais stiprinami kojų raumenys, raiščiai ir sąnariai, dingsta galvos skausmas.

Gaujos nacionalinis parkas – tai didžiausias ir seniausias nacionalinis parkas Latvijoje. Jame klesti gausi gamtos įvairovė, akis džiugina skirtingi kraštovaizdžiai, styro uolos, užsukti traukia urvai, čiurlena daug upelių ir yra nemažai gamtos, kultūrinių ir istorinių paminklų, vertų jūsų dėmesio. Čia ne tik galėsite išsiruošti į žygį, bet ir smagiai pažvejoti, paplaukioti baidarėmis ar valtimis, pasivažinėti dviračiais, rinkti miško gėrybes, o žiemą net ir paslidinėti. Virš Gaujos upės nutiestas lynas, kuriuo kursuoja vagonėlis-keltuvas.

Gaujos nacionaliniame parke esančiame mieste Sigulda yra vienintelė Baltijos šalyse bobslėjaus ir vasaros rogučių trasa. Latviai pasididžiuodami jį vadina vienu gražiausiu Latvijos miestų, savo „Šveicarija”, o turistai čia traukia būriais. Čia ne tik vyksta čempionatai, bet laukiami ir turistai, mėgstantys greitį, adrenaliną ir netikėtus pojūčius. 1460 metrų ilgio trasą galima išbandyti ne tik žiemą, bet ir vasarą. Funikulierius ant lyno per Gaujos upę yra tikrai įspūdinga pramoga visai šeimai! Čia iš daugiau nei 40 m aukščio galima pasigrožėti Gaujos pakrančių vaizdais bei įsitikinti, kad ši Latvijos dalis iš tiesų labiausiai primena kalnuotąją Šveicariją. Siguldoje yra net keturios didelės kalnų slidinėjimo trasos. Vasaros sezonu slidinėjimo trasos „persiorientuoja” ir tampa nuotykių parkais ar vasaros rogučių trasomis. Vienas iš jų – „Tarzans” nuotykių parkas – didžiausias Baltijos šalyse, stebinantis įspūdinga rogučių trasa, keltuvais su kėdėmis, vaikučių vairavimo mokykla ir kitomis įdomybėmis. Aplankykite Siguldos viduramžių ir Naujosios pilių kompleksą, išbandykite galimybę paskraidyti netoli Siguldos įsikūrusiame Vertikalaus vėjo tunelyje.

Kiekvienas, bent kartą pabuvojęs Kuldygoje, prisipažins – tai ypatinga vieta! Kuldyga pelnytai pavadinama romantiškiausiu ir poetiškiausiu Latvijos miestu, o dėl miestą juosiančios upės bei kanalų – ir latviškąja Venecija. Vasarą senoji kuršių sostinė Kuldyga „skęsta” gėlėse, vadina save Latvijos dviratininkų sostine, ir dėl savo unikalaus senamiesčio įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.

Kuldygoje būtinai aplankykite patį plačiausią Europos krioklį! Jo plotis net 249 metrai! Visai netoliese ir aukščiausias Latvijos Alekšupytės krioklys – 4,5 metrų aukščio. Norisi paminėti ir kitą, ne visai vaikišką atrakciją Kuldygoje – tradicinį nuogų vyrų bėgimą per Ventos tiltą per Jonines. Ši neseniai gimusi tradicija suvilioja tūkstančius smalsuolių, tačiau tai neatbaido miestelio entuziastų vyrų, kurie kasmet per Jonines bėga per tiltą nuogaliais.
Rygos Zoologijos sodo gyventojus galėsite pamatyti didžiausiame Rygos parke Mežaparks, Kišezers ežero pakrantėje. 20 ha ploto sode gyvena apie 405 rūšių gyvūnų, iš kurių 40 įtraukti į Raudonąją knygą.

Vos už keleto kilometrų nuo Lietuvos sienos esanti Papė įsikūrusi tarp jūros ir ežero. Ties šiuo pajūrio kaimeliu įkurtas Papės ežero gamtos draustinis (Papes dabas parks), kuris apima jūrą ir kopas, ežerą ir pelkes, pajūrio pievas ir ošiančius pušynus. Bene labiausiai parką garsina čia gyvenantys pusiau laukiniai arkliai. Be to, Papės ežero gamtos draustinyje priskaičiuojama per 270 paukščių rūšių, tad ši vieta yra mėgstama ornitologų. Papė tiks tiems keliautojams, kurie nori pailsėti nuo miestų ir kurortų, kurie nebijo zyziančių uodų, prieš saulėlydį sukylančių iš greta esančių pelkių; kurie net ir per atostogas nesibodi pasigaminti maisto, nes prabangių restoranų čia tiesiog nėra. Svečiuodamiesi Papėje, aplankykite etnografines sodybas-muziejus, paplaukiokite Papės gamtos parke valtimi Papės ežere, nes jis itin įdomus, vietomis panašus į pelkę, galima šalia krantų pamatyti ir laukinių arklių, nueikite pažiūrėti į garsiąją vikingų valtį (laivų kapines). Tai mėgstamiausias šalies ruoželis prie jūros: švarūs paplūdimiai, gražios kopos, laukinė gamta ir pats Papės miestelis.

Latviška virtuvė

Latvijos nacionalinė virtuvė dėl istorinių ryšių ir įtakų turi daug panašumų į kitas aplinkinių tautų virtuves ir yra viena iš Rytų Europos virtuvių.

Latviai iki šių dienų valgo daug bulvių patiekalų, pajūrio regionuose paplitusi žuvis. Taip pat latviai vartoja daug pieno produktų – pieno, sūrio, rauginto pieno, sviesto.

Nacionaliniai valgiai: putra – kruopų košė, valgyta su pienu arba su mėsa ir taukais; skabputrė – pieniška parauginta kruopų sriuba, kopūstienė – sriuba iš šviežių ir raugintų daržovių (kopūstų, burokėlių lapų, rūgštynių).
Iš mėsos produktų vartojama kiauliena, rečiau – jautiena, paukštiena. Mėsa dažniausiai marinuojama, verdama, troškinama, kepama ir rūkoma.

Iš gėrimų populiariausia juoda kava, dažniausiai be pieno, žolelių arbata, pagaminta iš įvairiausių augalų, ne tik iš mėtų ar ramunėlių. Vasarą geriamas gaivinantis gėrimas, pagamintas iš ruginių miltų, praskiestas vandeniu ir paliktas rūgti, vaisių sultys ir šaltinio vanduo.

Tradiciniai gėrimai: raugintas pienas – vienas iš populiariausių latvių tradicinių gėrimų; sula, gira.

Alkoholiniai gėrimai: alus – tradicinis latvių alkoholinis gėrimas, gaminamas iš miežių ir apynių, kartais pridedant ir medaus. Rygos balzamas – gydančių savybių turintis stiprus ir labai aromatingas alkoholinis gėrimas, gaminamas iš įvairių žolelių. Gėrimas gaminamas pagal senovinį receptą, kadaise naudotą Rygos farmacininkų.

Suvenyrai

Iš Latvijos parsivežama lauktuvių: gintarinių papuošalų, tekstilės, odos gaminių, kumštinių pirštinių su nacionalinais raštais, juodojo balzamo, juvelyrinių dirbinių, keramikos, porceliano.