Bendra informacija

Juodkalnija – valstybė Europoje, Balkanų regione. Juodkalnija ribojasi su Serbija (Kosovu), Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Albanija ir Adrijos jūra.

Juodkalnija – šalis su turtingomis tradicijomis ir istorija, kurios šaknys nugrimzta į antikos epochą. Tada būsima Juodkalnija įėjo į vienos iš provincijų (Duklijos) sudėtį; 1040 m. įgijo naują statusą, tapusi pirmąja nepriklausoma balkanų valstybe, kurią pripažino net Vizantija. Tačiau valstybė pastoviai kovojo dėl nepriklausomybės su Albanija, Venecija, o vėliau ir su Turkija, ir tik 2006 m. “juodojo miško” šalis vėl tapo suvereni ir buvo pripažinta Juodkalnijos Respublika.

Šiandien Juodkalnija žavi svečius iš viso pasaulio savo gamtos grožiu ir žavinga kraštovaizdžių įvairove — skaidria jūra, kuri vilioja sapfyrine-smaragdine gelme, minkštais aukso smėlio paplūdimiais, vaizdingomis įlankomis, apsuptomis kvepiančia žaluma; krištoliniai ežerų dubenys, greitos upės su krištolo skaidrumo vandeniu ir didingi kalnai, apaugę pušynais.

Šios šalies miestai žavi įvairių epochų senovės architektūra, senovės ir kultūros paminklais ir vingiuotomis gatvelėmis su jaukiomis kavinėmis ir restoranais.

Juodkalnijoje kiekvienas ras kažką mielą savo širdžiai, nes šioje šalyje yra daug galimybių aktyviam poilsiui ir sportui, sveikatos pagerinimui SPA kurortuose, romantiškoms kelionėms ir nepamirštamoms šeimyninėms atostogoms su vaikais. Juodkalnija – spalvinga kaip vaivorykštė, laisva kaip vėjas, nepagaunama, kaip skrajojantys paukščiai.

Juodkalnijos klimatas

Juodkalnijos pakrantėse vyrauja subtropinis, Viduržemio jūros klimatas su karštomis ir sausomis vasaromis, bei drėgnomis ir šiltomis žiemomis, o žemyninėje dalyje klimatas vidutinių platumų žemyninis. Žiemos yra nešaltos. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Juodkalnijoje siekia +5 ºC, liepos – +18 ºC. Vasarą oro temperatūra įšyla iki +30 ºC, o vandens temperatūra Adrijos jūroje siekia apie +25-27 ºC. Maudynių sezonas Juodkalnijos pakrantėje trunka nuo kovo iki pat spalio pabaigos. Kalnuose klimatas atšiauresnis, žiemą būdingos minusinės temperatūros, gausu sniego. Pakrantėje vidutiniškai per metus iškrenta beveik 5000 mm kritulių. Jei mėgstate kalnų sportą bei slidinėjimą, geriausiai keliauti į Juodkalniją – gruodžio bei kovo mėnesiai.

Oficialus pavadinimas

Juodkalnijos Respublika.

Sostinė

Podgorica.

Geografija

Juodkalnija ribojasi su Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Albanija bei Adrijos jūra. Šalies paviršius labai kalnuotas, nes jos teritorija driekiasi Dinarų kalnynas. Tik pajūryje yra siaura (6 km pločio) žemuma. Ją ties Kotoru kerta Orjeno kalnagūbris ir leidžiasi tiesiai į jūrą. Kranto linijos ilgis 293,5 km. Ji daugiausia lygi, tik Kotoro įlanka giliai įsiterpia į žemyną. Aukščiausia šalies vieta yra Zla Kolata viršūnė (2534 m) Prokletijės kalnuose, Albanijos pasienyje. Kiti didesni kalnų masyvai yra Siniajevina, Bjelasica, Durmitoras, Komovai, Orjenas. Kalnuose daug kur paplitę karstiniai dariniai.

Kalnus giliais slėniais raižo upės, vietomis sudarydamos gilius kanjonus (pvz., Taros kanjonas). Pietrytinė Juodkalnijos dalis priklauso Adrijos jūros baseinui (Morača, Zeta, Cijevna, Bojana), likusi šalis – Drinos baseinui (Limas, Tara, Piva). Pačiuose rytuose yra Moravos ir Drino baseinų pakraščiai. Didžiausias šalies ežeras (didžiausias ir visuose Balkanuose) – Skadaro, telkšantis ties siena su Albanija. Kiti ežerai ledyniniai, maži, tačiau upių slėniuose yra įrengtų nemažų tvenkinių.

Šalis miškinga, pasižymi didele augalijos įvairove. Miškai dengia apie trečdalį šalies ploto ir išlikę daugiausia kalnuose (skroblai, bukai, kaštonai, ąžuolai, aukštikalnėse – pušys, eglės, kėniai). Bjelasicos kalnuose išlikusi sengirė, vadinama Biogrado mišku. Pakrantėje senovėje augo kiparisų ir ąžuolų giraitės, bet jas iškirtus suvešėjo makvijos krūmynai. Nacionaliniai parkai Juodkalnijoje: Durmitoro, Biogrado miško, Skadaro ir Lovčeno.

Gyventojai

Juodkalnijos gyventojų skaičius – 690 000 žmonių. Nacionalinė sudėtis: 43 % — juodkalniečiai, 32% — serbai, 9% — bosniai, 7 % — albanai, o likę procentai pasiskirstė tarp nacionalinių mažumų. Didžioji dalis Juodkalnijos gyventojų – stačiatikiai, antroje vietoje – islamas, trečioje vietoje – katalikai.

Kalba

Valstybinė kalba – juodkalniečių. Oficialiai naudojamos dar serbų, albanų, bosnių ir kroatų kalbos.

Valiuta

Euras.

Turizmo zonos

Miestas Budva – Juodkalnijos kurortų sostinė, išsidėstęs centrinėje dalyje, Adrijos jūros pakrantėje. Miestas, kartu su supančiomis teritorijomis, sudaro Budvos Rivjerą – stambiausią turizmo centrą Juodkalnijoje, kuris žymus puikiais smėlio paplūdimiais, kai kurie iš jų pažymėti Mėlyna vėliava (pvz. Morgen paplūdimys), kunkuliuojančiu naktiniu gyvenimu ir nepakartojamais architektūros paminklais.
Daugelis istorinių paminklų randasi senamiestyje, šis kampelis savo architektūra panašus į Venecijos ir Viduržemio jūros regiono architektūrą. Senamiestį supa didinga tvirtovės siena, jame siauros vingiuotos gatvelės, kurios veda į citadelę, kur dabar yra įsikūręs muziejus ir trys senovės bažnyčios: Šv. Ivano bažnyčia (VII a.), Šv. Marijos bažnyčia (840 m.) ir Šventosios Trejybės bažnyčia (1804 m.).
Budvoje gyvenimas verda visą parą – dieną galite ilsėtis paplūdimyje, pietauti ant kranto esančiuose restoranuose ar nuplaukti pailsėti į Šv. Nikolos saloje esantį „Hawaii“ smėlio paplūdimį. Vakarais kviečia barai, diskotekos ir naktiniai klubai. Pagrindinis traukos centras – miesto krantinė, vingiuojanti nuo senamiesčio iki Slovenska plaža paplūdimio, kurio pavadinimas kilo nuo čia poilsiavusių pirmųjų turistų XIX a.

Sutomore – nedidelis ramus kurortas ant jūros kranto, šalia puikaus 1800 m ilgio paplūdimio Biserna obala (perlų pakrantė). Pušimis ir kiparisais apaugusių kalnų apsuptas miestelis siūlo ramų poilsį ir malonias pramogas. Dieną galėsite mėgautis saule ir jūra, idilišku poilsiu netoliese esančiuose „laukiniuose paplūdimiuose“, o vakarais Jūsų laukia jaukios kavinės ir nedidelės tavernos. Vaizdinga kelionė laiveliu per 15 minučių Jus nuves į vieną gražiausių Adrijos pakrantės paplūdimių – Karalienės paplūdimį, kuriame mėgo ilsėtis karalienė Milena, grįždama iš Topolicos rūmų. Paplūdimys garsėja nuostabiu rausvo smėlio krantu ir krikštolo skaidrumo jūra. Per 15 minučių autobusu ar laiveliu taip pat pasieksite Sutomore kurortą, siūlantį įvairių vandens ir naktinių pramogų.
Šv. Steponas.

Istorijos paminklai išsidėstę Budvos apylinkėse. Pirmiausia tai puikiai išsilaikęs Šv. Stepono ansamblis, pastatytas XV a., o dabar tai miestas-viešbutis, kuris randasi nedidelėje saloje, sujungtoje su žemynu dirbtine sąsmauka.

Šv. Steponas – populiari pasaulinių garsenybių poilsio vieta; kurorto svečiais buvo Bobby Fischer, Sophia Loren, Claudia Schiffer, Kirk Douglas ir Sylvester Stallone.

Bečiči.
Bei yra žavingas kurortas, įsikūręs už 3 km nuo Budvos, vaizdingoje vietelėje su vešlia Viduržemio jūros gamta ir gerai prižiūrimais smėlio paplūdimiais, kurie dar praėjusio amžiaus 30-aisiais buvo Tarptautinės komisijos oficialiai pripažinti gražiausiais Europoje.
Bečići paplūdimiuose siūlomas platus vandens ir kitų sporto šakų pasirinkimas, vienas iš populiariausių yra paplūdimio futbolas – čia kasmet vyksta Pro Beach Soccer tarptautinės varžybos.
Baras.

Baras yra vaizdingas uostas, alyvuogių ir alyvuogių medžių, kurių amžius viršija 2000 metų, legendinė Juodkalnijos sostinė. Istorijos ir kultūros paminklai: senasis Baras – miestelis – muziejus po atviru dangumi, Haj-Nehaj tvirtovė — su XV a. griuvėsiais ir karaliaus Nikola pilis.
Be to, kurortas yra garsus krikštolo skaidrumo jūra – ypač populiarūs paplūdimiai, kurie randasi Dobri Vody, Utexi ir Dubravy miesteliuose, kurie yra mėgstamiausios daiverių poilsio vietos.
Tivat.
Tivat yra nuostabiai gražus miestas, įkurtas, anot istorinių šaltinių, 3 amžiuje iki Kristaus gimimo ir išsidėstęs Boka-Kotorska įlankos centrinėje dalyje. Šiandien tai modernus kurortinis miestelis su daugybe parduotuvių, suvenyrinių parduotuvių, jaukiomis kavinėmis ir restoranais. Taip pat Tivat yra daug įdomių vietų, tokių kaip: gėlių sala su ritualiniais paminklais, senovinis centras, kuris randasi 300 m aukštyje virš jūros lygio, nuostabus Plavi Horizonti paplūdimys, Šv. Nikola sala, taip pat natūrali Kaliman įlanka.
Kotor.

Norint pasigrožėti viduramžių pastatais ir mėgautis istorinių paminklų gausa, galite pereiti prie Kotoro, kuris yra įsikūręs ant gražios įlankos kranto. Verta aplankyti nacionalinį Juodkalnijos parką – Biogradska Gora, kuris buvo įkurtas karaliaus Nikola 1878 metais, kur jūs galite pamatyti vieną iš nedaugelio Europoje likusių nesuniokotų miškų su savo tūkstantmetiniais medžiais. Senas miestas Kotoras yra laikoma vienu iš geriausiai išsilaikiusių viduramžių miesto centrų Adrijoje, JUNESCO įtrauktų į pasaulinės kultūros paveldo sąrašą.

Tarp pagrindinių lankytinų Kotor vietų: Šv. Trifono Katedra—romėnų kultūros paminklas ir vienas iš svarbiausių miesto simbolių; Šv. Luko bažnyčia ir Šv. Marijos bažnyčia (XIII a.), Šv. Anne bažnyčia (XII a.), XVIII a.Valdovų rūmai – oficiali Venecijos gubernatoriaus rezidencija, laikrodžio bokštas (1602 m.), Gregurina giminės rūmai (XVIII a.) — šiandien ten Juodkalnijos jūrų muziejus, Napoleono teatras (XIX a.). Ir visa tai tik Kotoro lobių dalis.

Herceg Novi.
Herceg Novi įsikūręs ant kalvos ir ribojasi įlanka, kuris labai primena viduramžių miestą su gausybe siaurų gatvelių ir kanalų. Čia išsaugota senovės tvirtovė, labai graži ir įvairi augalija, taip pat jis patrauklus labai prieinamomis kainomis parduotuvėse.

Naujas Juodkalnijos traukos centras – Viduržemio jūros sveikatingumo institutas Igalo. Siūlome pailsėti prie Adrijos jūros, puikiu klimatu garsėjančiame „Igalo Blato“ kurorte, tuo pačiu atgaivinti kūną ir sielą bei sustiprinti sveikatą moderniame sveikatingumo centre.

Herceg Novi švarus oras, skaidrus vanduo, sutvarkyti smėlio, akmenukų ar išdėstytų betoninėmis plokštėmis paplūdimiai, o dar – gardžiai kvepianti mimoza, kuri čia auga dideliais kiekiais ir kurios garbei rengiama speciali šventė, miesto parkas su nuostabia retų tropinių augalų kolekcija. Puikiame Juodkalnijos kurorte daugiausia saulėtų dienų per metus.

Žymiausios miesto lankytinos vietos – Jūros fortas (Forte Mare), pastatytas Bosnijos karaliaus Tvrtko I 1382 m., Laikrodžio bokštas, pastatytas austrais XIX amžiuje, Kruvinasis bokštas, pastatytas turkų okupacijos laikotarpiu, ir Arkangelo Šv. Mykolo stačiatikių bažnyčia Belavista aikštėje.

Ištisus metus šalyje vyksta įvairiausi festivaliai ir šventės, vis dėlto daugiau jų vyksta šiltuoju metų laiku. Juodkalnijoje galite pamatyti tiek vietinius, tiek ir tarptautinius festivalius ir šventes – Budvos muzikos festivalis (birželis), Podgoricos kultūrinė vasara (birželis), tarptautinis vaikų teatro festivalis (liepa), Fasinada (liepos mėnesį vykstantis festivalis Perast mieste, kurio metu dekoruoti laivai ir baržos plaukia aplink vietines salas), Tarptautinis vasaros karnavalas (rugpjūtis), Tarptautinis folkloro festivalis (rugpjūtis) ir kt.

Apsipirkimas ir parduotuvės

Universalinės ir kitos parduotuvės dirba kasdien nuo 6.00 iki 20.00 val., turizmo centruose – iki 23.00 val. Kai kurios parduotuvės dirba ir sekmadieniais, visur yra parduotuvių, dirbančių ištisą parą.

Iš Juodkalnijos turistai parsiveža suvenyrų: marškinėlius su kurortine simbolika, lėkštes, gaminius iš kriauklyčių ir pan. Dauguma turistų teikia pirmenybę vietiniams alkoholiniams gėrimams: vynui, 45° „lozui“ arba „Krunak“.

Kotoro pagrindiniame turguje yra antikvarinės parduotuvės, kuriose prekiaujama įdomiais niekučiais.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. — Naujieji metai.
Sausio 7 d. – Kalėdos.
Kovas — balandis — Velykos, Velykų pirmadienis.
Gegužės 1 d. — Darbo diena.
Birželio 3 d. — Nepriklausomybės diena.
Liepos 13-14 d. — Valstybės diena.

Virtuvė

Visoje šalyje mėsos patiekalai ruošiami iš avienos ir kiaulienos. Mėsos patiekalai kiek rieboki. Dažnai mėsa patiekiama su šutinto pieno grietinėle.

Didžiulis įvairių sūrių pasirinkimas. Vietinės gamybos brinza, gaminama iš karvių ir ožkų pieno, pradedamos bet kokios vaišės.

Kaip ir daugelio slavų tautų virtuvėse, tradicinė juodkalniečių duona – balta (Pogača) ir specialus duonos, pieno ir sūrio valgis (Popara).

Per pusryčius ir pietus visada ant stalo paduodamos daržovės, kurios yra neatskiriama dalis prie bet kokių patiekalų. Daržovės (pvz., vietinės salotos) pjaustomos stambiai ir dažniausiai apipilamos alyvmedžių aliejumi, rečiau – įvairiais žalumynų padažais.

Mėgstamiausios juodkalniečių daržovės – įdaryti ir marinuoti su priedais pipirai, baklažanai ir pomidorai, įdaryti moliūgai su mėsa ir ryžiais, įdaryti kopūstai, daržovių kepsneliai, serbiškai paruoštas pupelių guliašas, įdaryti pomidorai su rūkyta žuvimi, įvairios daržovių sriubos.

Labai daug geriama juodos kavos. Populiari arbatžolių arbata, medus, putėsiai, sultys. Geriamas vietinis raudonasis (pvz., įvairių rūšių Vranac) ir baltasis (pvz., Traminer, Doliansko, Krmničko) vynas, rislingas, Kosovo vynas. Nacionalinis gėrimas – žaliųjų vynuogių brendis (vadinama rakija), kuris gaminamas iš kriaušių, slyvų, įvairių žolelių ir pan. Pavyzdžiui, Kruna, Lozova, Prvienac. Ypač populiarus vietinis stiprusis alus (Nikšičko).

Pramogos, ekskursijos ir kultūros vertybės Juodkalnijoje

Apsilankius Juodkalnijoje kiekvieno turisto albumas pasipildo Šv. Stepono salos (vizitinė šalies kortelė) ir Ostrogo vienuolyno nuotraukomis. Gražūs vaizdai laukia Boko Kotoro įlankoje ir Kotor apžvalgos aikštelėje. Kiti Juodkalnijos senoviniai miestai – Budva, Herceg-Novi, Ulcinis ar buvusi sostinė Cetinje – taip pat turtingi senovės pastatais, bažnyčiomis ir vienuolynais.

Būtinai reikia aplankyti Skadaro ežerą, didžiausią ir švariausią Balkanuose, su pelikanais ir retomis žuvimis Karan. Nedidelėse salelėse yra XIV-XV a. vienuolynų kompleksas. Daugelis iš jų aktyvūs ir svetingai priima svečius. Ant Lovćen kalnų masyvo viršūnės yra Peter Negosha, Juodkalnijos valdovo ir švietėjo, mauzoliejus.

Juodkalnijoje yra daug stačiatikiams šventų vietų. Ypač gerbiama šventykla – Ostrogo vienuolynas, kur saugoma Šv. Vasilijaus Ostrogo relikvijos. Prie Šv. Tikhono relikvijų galima prisiliesti Kotore, o Savin vienuolyne yra stebuklinga ikona Savinskaja. Kelyje tarp Budva ir Baro yra 21 vienuolynas, kurių dauguma yra veikiantys.