Bendra informacija

Izraelis – išsivysčiusi valstybė, išsidėsčiusi regione, kuris pasižymi geografine ir klimato įvairove. Į šiaurę yra kalnai, vainikuoti sniego kepurėmis, pietuose – saulės išdeginta dykuma; šalia klestinčių modernių miestų – neapgyvendintos vietovės.

Izraelio Valstybė – jauna šiuolaikinė valstybė Artimuosiuose Rytuose. Jis buvo įkurtas po antrojo pasaulinio karo 1948 m., padalinus Palestiną į 2 dalis – žydų ir arabų. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu.

Etninė ir religinė Izraelio mozaika stebina savo turtais; šalyje yra daug kultūrinių įstaigų ir pramogų centrų. Izraelyje – šalyje su turtinga istorine praeitimi, šventoje trims religijoms vietoje, nemaža senovinių paminklų ir religinių šventyklų.

Klimatas

Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta yra 135 km, siauriausia tik 15 km. Nors Izraelis yra nedidelė šalis, tačiau joje yra net keletas klimato zonų.

Izraelio klimatas subtropinis, nors dėl ypatingo geografinio išsidėstymo ir reljefo sutinkamos vietovės ir su sausu tropinio klimato tipu. Vidutinė temperatūra sausio mėnesį svyruoja nuo +6 iki +180C, liepą – nuo +24 iki +300C. Tiesa, viena ir ta pati temperatūra dėl drėgmės skirtumo skirtingose šalies dalyse taip pat yra jaučiama skirtingai. Kritulių kiekis nuo 100 iki 800 mm per metus, daugiausia žiemą (lapkritis-kovas). Didžiausias jų kiekis paprastai iškrenta gruodžio-vasario mėn.

Geografija

Izraelis – valstybė, išsidėsčiusi Vakarų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje (Levante). Šiaurėje ribojasi su Libanu (79 km), šiaurės rytuose – su Sirija (76 km), rytuose – su Jordanija (238 km), pietvakariuose – su Egiptu (255 km). Vakarinį šalies pakraštį skalauja Viduržemio jūra (180 km). Pietuose turi trumpą pakrantę su Akabos įlanka. Iki 1967 m. Izraelio teritorija buvo 20 700 km², kurios sudėtyje buvo 445 km² vidaus vandenų. Šalies plotis 10–114 km.

Kada geriau vykti

Didžiąją metų dalį klimatas Izraelyje malonus ir Jūs galite keliauti po šalį 12 mėnesių per metus. Ir vis dėlto rekomenduojama aplankyti šalį rudenį ir pavasarį (rugsėjo-lapkričio ir balandžio – birželio mėn.), kai oro temperatūra yra ypač maloni.

Sostinė

Jeruzalė.

Gyventojai

Izraelyje yra apie 6,9 mlj. gyventojų.

Turizmo zonos

Jeruzalė – trijų pasaulinių religijų centras. Vienas iš seniausių pasaulio miestų – jam daugiau nei 3500 metų. Jeruzalė turi ypatingą statusą, kaip vieta, kur yra žydų, krikščionybės ir islamo šventyklos. Šventosios vietos žydams: Šventyklos kalnas ir jos vakarinė siena – Raudų siena; musulmonams – didingos mečetės ant Šventyklos kalno (religinės architektūros kompleksas Al-Haram Al-Sharif) ir visų konfesijų krikščionims — daug bažnyčių, kur pastatytos tose vietose, kur žengė Jėzus kojos.

Tel Avivas – šiuolaikinio Izraelio miestas-simbolis. Būtent Tel Avive kaip niekur kitur Izraelyje, jaučiasi šios šalies dinamika, jos vidinė laisvė, jos liaudies draugiškumas ir linksmas būdas, ji visada pasirengusi permainoms. Verslo centrų ir teatrų, Izraelio spaudos ir muziejų, politinių partijų būveinių ir Izraelio deimantų biržos miestas. Miestas, kuris niekada nemiega.

Miestas sudarytas iš dviejų dalių – modernios Tel Avivo (Guš Danas) teritorijos ir istorinio senamiesčio Jafos. Tai du labai skirtingi, bet kartu įdomūs miesto poliai, mat modernioje dalyje rasite šiuolaikinį skubantį ir lekiantį gyvenimą, su muziejais, kavinėmis, restoranais, džaizo konsertais ir prekybos centrais, o senojoje pažinsite, koks miestas buvo prieš daugelį metų – tai siaurų gatvelių išvingiuotas miestas, kuriame dominuoja rusva smiltainio spalva. Tel Avivo „baltasis miestas“ (miesto dalis, kurioje būdingi bahaus stiliaus pastatai) įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tel Avive gausu sodų ir parkų, iš kurių didžiausias – Ganei Yehoshua parkas.

Eilat – miestas ant Raudonosios jūros įlankos kranto, apsuptas Edomo kalnų kontūrais. Kalnai laukia aktyvių gamtos mėgėjų. Kalnų takuose turistų laukia nuotykiai ant džipų, kupranugarių. Eilatas – mėlyna jūra, kuri stebina povandeninės karalystės spalvomis, prabangiais viešbučiais, baseinais, vandens slidėmis ir bananais, vandens motociklais ir parašiutais, povandenine observatorija ir delfinariumu. O vakare – restoranai, jachtos, barai, diskotekos, gatvės ir krantinės, susiliejančios muzikos ir šviesos žaismuose.

Negyvoji jūra – kiekvienos pažintinės kelionės po Izraelį karūnos prabangiausias akmuo. Ji viena iš šios žemės paslapčių, kurios negali įminti mokslininkai. Atsakymą po kol kas pateikia tik Biblija: Negyvoji jūra išsiliejo ant Sodomos ir Gomoros miestų, kurie už nuodėmes buvo nubausti ugnimi ir paskandinti. Nenustatyta vandens sudėtis daro Negyvąją jūrą viena iš pasaulio stebuklų. Maža to, kad Jūs galite vaikščioti po jūrą „kaip po sausumą“, jūs čia dar ir gydotės.

Negyvoji jūra – legendinė jūra, minima Biblijoje, žvelgiant į jos horizontą iš Jordanijos pusės, galite išvysti Izraelį, mat tai jūra, jungianti šias dvi valstybes. Negyvoji jūra garsėja tuo, jog yra labai druskinga. Nors vadinama jūra, tačiau morfologiškai tai yra ežeras. Vanduo ypatingai sūrus, jame taip pat yra naudingųjų mineralų, todėl manoma, jog maudytis šioje jūroje labai naudinga sveikatai bei grožiui – egzistuoja daugybė kosmetikos ir higienos priemonių, kurių sudedamoji dalis – negyvosios jūros druska. Ši jūra po truputį senka, dėl didelio druskos kiekio vandenyje, čia sunku pasinerti į jūros gylį, mat druska iškelia kūną virš vandens.

Tiberija – seniausias Galilėjos miestas ant Kinereto kranto, pavadintas Erodo Antipo globėjo Marko Tiberijaus, įkūrusio miestą, garbei. Tiberija tapo didžiausių mąstytojų ir mokytojų Rambam Mjeira Baal ne, rabino Akiva, Yochanan Ben Zakkai, Rambama ramybės vieta. Prabangių viešbučių ir studentų nakvynės namų miestas, pramoginių laivų su naktinėmis diskotekomis ir restoranų su garsiaja „Šv. Petro” žuvimi, kurią pabandyti privalo kiekvienas save gerbiantis turistas Izraelyje, miestas.

Haifa – miestas, nusileidžiantis terasomis nuo Karmel kalno. Viršutinė Haifa yra graži, sutvarkyta, paskendusi žalumoje ir prabangiose vilose, leidžiantis žemyn, tiesiog keičiasi akyse ir tampa nervinga, verdanti energija žemutine Haifa, su savo moderniu uostu, pramoninėmis zonomis ir daugybe mažų parduotuvėlių bei kavinių.

Netanija – vienas gražiausių Izraelio miestų. Tai promenadų, fontanų, prekybos centrų, žalumos, gatvės kavinių, švenčių po atviru dangumi ir, be abejo, paplūdimių ir saulės miestas. Netanija laikoma Izraelio Viduržemio jūros Rivjera. Išsidriekęs Viduržemio jūros pakrantėje, esantis vos 30 min. kelio nuo Tel Avivo, šis kurortas yra vieta, iš kurios pradedamos kelionės po Izraelį. Iš čia labai patogu vykti ekskursijų į šalies šiaurę, į Jeruzalę ir Tel Avivą.
Čia iš karto pajuntami laisva aplinka ir draugiškumas. Aktyvaus poilsio mėgėjai įvertins 11 kilometrų Netanijos paplūdimį. Visose oficialiose maudymosi vietose įrengti švarūs ir patogūs dušo, persirengimo kabinos, gultai, fontaniukai su geriamu vandeniu ir tinklinio bei krepšinio žaidimo aikštelės. Čia didelis viešbučių pasirinkimas ir galimybė smagiai praleisti laiką ištisus metus.

Eilatas – Raudonosios jūros šiaurinėje dalyje gamta sukūrė nuostabiausio grožio įlanką. Būtent čia, piečiausiame Izraelio taške ir įsikūręs Eilatas. Čia išvysite žalias svyruojančias palmes palei saulės nutviekstus paplūdimius. Eilatas – tai vieta, kur amžinai šviečia saulė, net 359 dienas per metus. Poilsis Eilate – tai puikus klimato ir pramogų, jūros ir dykumos, kalnų ir oazių derinys. Dėka pastovios vandens temperatūros ir didelio vandens druskingumo Eilato įlankoje yra vienas įspūdingiausių ir turtingiausių koralų rezervatų pasaulyje. Jūros vandenys yra tokie švarūs ir skaidrūs, jog iš kur tik bežiūrėtum, koralų rifai ir įvairiaspalvės žuvys iškyla prieš tave visu savo grožiu ir didingumu. Visa tai galima pamatyti pro stiklinį katerio dugną arba povandeniniu laivu panirus į įlankos gilumas, arba apsilankius Povandeninėje observatorijoje.

Nazaretas – kontrastų kupinas miestas Izraelyje, Šiaurės apskrities sostinė ir didžiausias miestas. Nazaretas taip pat yra laikomas Izraelio arabų sostine, kurie sudaro absoliučią daugumą miesto gyventojų. Miestas išsidėstęs Nazareto kalvų grandinėje nuo 320 m. iki 490 m. virš jūros lygio, 25 km į vakarus nuo Galilėjos ežero. Pasak krikščionių Evangeliją, Nazarete yra gyvenęs Jėzus Kristus (kartais vadinamas Nazariečiu), tačiau esama prieštaringų nuomonių ir pasisakymų. Kaip ten bebūtų tai vaizdinga vietovė su daugybe kultūrinio, religinio bei architektūrinio paveldo.
Tai didžiausias arabų mietas Izraelyje, kuriame juntama tam tikra kakofonija: gatvių labirintai bei stiprus kavos kvapas čia susuka galvą. Maži balti nameliai, šurmuliuojančios turgavietės, bei daug tikinčiųjų, kurie atvykta į Nazaretą, norėdami pabuvoti mieste, kuriame gyveno Jėzus Kristus.

Tiberiados arba Galilėjos ežeras – didžiausias gėlo vandens telkinys Izraelyje. Jo ilgis 21 km, o plotis 13 km.
Vakariniame ežero krane įsikūręs Tiberijo miestas kadaise buvo apsnūdęs žvejų kaimelis. Šiandien tai turistų mėgstama vieta: milžiniški viešbučiai, vandens pramogos, laiveliai, restoranai bei įvairios pramogos pritraukia daug keliautojų iš viso pasaulio. 2003-iais metais šio ežero dugne aptikta milžiniška akmeninė kūgio formos struktūra. Pasak archeologų, šis statinys statytas žmogaus prieš keturis tūkstančius metų, o galbūt netgi dar seniau. Mistiška vieta, kuri žavi savo puikiu kraštovaizdžiu.

Restoranai

Izraelio virtuvė nepaprastai įvairi ir savita. Virtuvėje naudojama labai didelė produktų, prieskonių ir receptų įvairovė. Vieni tipiškų izraelietiškų valgių atspindi tautos tradicijas, kiti buvo pasiskolinti iš kaimyninių tautų ar daugybės imigrantų atsivežti iš jų gimtųjų kraštų.

Izraelyje yra vienas labai svarbus išskirtinis religinis reikalavimas, pagal kurį religingi žydai naudoja tik košerinį maistą. Ar maisto košeriškumo taisyklės vykdomos visuose restoranuose ir kavinėse (košeriniai restoranai dalijami į pieno ir mėsos), griežtai stebi rabinai.

Nepaisant šito, Izraelio miestuose daugybė nekošerinių įstaigų, daug kinų, prancūzų, italų, rusų ir rytietiškos virtuvės restoranų.

Izraelio virtuvei nuostabią įtaką padarė arabų tradicijos, pagal kurias naudojama daugybė prieskonių ir žalumynų (cinamonas, mėta, ciberžolė), suteikiantys patiekalams nepakartojamą, tik šiam regionui būdingą skonį.

Būtinai paragaukite izraelietiškų saldumynų ir kepinių. Kiekviename žingsnyje parduodamos šviežiai išspaustos vaisių sultys (Miz), kurios gaminamos Jums matant. Taip pat pienas (Chalav) ir kiti nealkoholiai gėrimai. Dėl karščio reikia gerti kiek įmanoma dažniau, kad išvengtumėte dehidratacijos.

Nacionalinės šventės

Šabas – Izraelyje tai poilsio diena. Šabas prasideda penktadienio vakare. Visos žydų šventės taip pat pradedamos švęsti išvakarėse ir užbaigiamos švenčių dienos vakare. Dalykinės įstaigos ir visuomeninis transportas švenčių dienomis ir šeštadieniais nedirba. Žydų kalendorius pagrįstas mėnulio kalendoriumi, taigi žydų šventės kiekvienais metais švenčiamos skirtingomis datomis.

Roš ha-Šana ( judėjų Naujieji metai) — galimas laikotarpyje nuo rugsėjo 5 iki spalio 5 d.

Pesah (Velykos) — galimas laikotarpyje nuo kovo 26 iki balandžio 25 d.

Jom Kipurim (Išpirkimo diena) — galimas laikotarpyje nuo rugsėjo 14 iki spalio 14 d.

Sukot šventė (hebr. šalaši) — išlaisvinimo iš Egipto vergijos ir keliavimo per dykumą į Izraelio žemę bei Toros įteikimo žydams ant Sinajaus kalno diena – galimas laikotarpyje nuo rugsėjo 19 iki spalio 19 d.

Simchat Tora (Toros džiaugsmas) – Toros gavimo dykumoje diena – Pasibaigus Sukot, yra švenčiama spalio 22 d.

Šavuot (hebr. savaitė) — galimas laikotarpyje nuo gegužės 15 d. iki birželio 14 d.

Chanuka (hebr. atsinaujinimas, apšvietimas), skirta pergalingam Judėjos sukilimui prieš helenistinę valdžią, kuris įvyko II a.pr.Kr., paminėti — galima laikotarpyje nuo lapkričio 27 iki gruodžio 27 d.

Purim (hebr. „burtai“) šventė – kovo 14-ąją ir 15-ąją dieną.

Saugumas

Kaip žinote, Izraelis imasi beprecedentinių saugumo priemonių, ypač kai kalbama apie šalies svečius. Visos turizmo vietos (viešbučiai, lankytinos vietos, turistiniai maršrutai) rimtai saugomos.

Tuo pačiu metu, ši apsauga nėra priverstinio pobūdžio ir netrukdo turistui poilsiauti ir patogiai jaustis. Tokie kurortai kaip, pavyzdžiui, Negyvoji jūra ir Eilatas netgi neįeina į konflikto zoną.

Oro uoste, atvykus ir prieš išvykimą, kontrolė labai griežta. Rekomenduojama tai priimti kaip rūpinimasi jūsų saugumu.

Piligrimystės vietos

Unikali istorinė praeitis daro Izraelį patrauklia istorijos mėgėjams ir piligrimams, kurie atvyksta nusilenkti „šventai vietai”. Jeruzalė – miestas, kuris yra susijęs su Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mirtimi, trijų religijų miestas.

Piligrimystės vietos: Kryžiaus kelias, Šventojo kapo bažnyčia, Alyvų kalnas, Getsemanės sodas, Golgofa, stačiatikių vienuolynai ir daugelis kitų krikščionių šventyklų. Visų Tautų Katalikų bažnyčia (Agonijos Bazilika) – šventykla, pastatyta A. Barluzzi 1924 m. akmens vietoje, kur, pasak legendos, Gelbėtojas meldėsi prieš jo suėmimą, Judo Iskarijoto, vieno iš mokinių, išdavystės vieta. Šv. Apaštalų urvas (grotas). Aplankykite Dormition bažnyčią ir Dievo Motinos kapą. Siono kalnas – Šventojo miesto pietryčių kalva. Siono menė, kurioje vyko Paskutinė vakarienė.
Karaliaus Dovydo kapas. Dievo motinos katalikų bažnyčia arba „Leonardo Tveria. „Dangus” arba Judėjų miestas – nedidelis miestelis, kalvos, kurios šlaitai saugoja prisiminimus apie Švenčiausiosios Mergelės Marijos susitikimą su jos artimais giminaičiais — teisiaja Elizabeth.

Jono Krikštytojo bažnyčia. Raudų siena – tarsi sinagoga po atviru dangumi. Aikštė priešais sieną pagal žydišką tradiciją padalinta į dvi dalis: mažesnę pietinę dalį, skirtą moterims, ir didesnę, šiaurinę, skirtą vyrams. Ši vieta atvira visų religijų žmonėms, 365 dienas per metus, 24 val. per parą.

Jeruzalės požemiai – archeologinis parkas “Devidsono centras”: pietinės sienos iškasenos bei Antrosios sienos sugriovimo pėdsakai; Dovydo miestas – senoji Jeruzalė arba Jungtinės izraeliečių karalystės sostinė; Kerdono slėnio panorama; Raudų siena; Chasmaneijskaja gatvė.

Betliejus – „duonos miestas“ – Vakarų Kranto miestas, maždaug 10 kilometrų į pietus nuo Jeruzalės. Kristaus gimimo ir Rachelės palaidojimo vieta. Miestas svarbus tiek krikščionims, tiek žydams. Seniau šis miestas buvo vadinamas Efrata.
Nazaretas – pasak legendos, čia gyveno Mergelė Marija, kai Angelas pranešė jai Džiugią žinią. Grotas, kuriame, kaip tvirtinama, buvo jos namai, radosi apatiniame šventyklos lygyje. Vidinė šventyklos erdvė užpildyta puikia mozaika, meno kūriniais ir keramikos bareljefais, kurie buvo paaukoti viso pasaulio katalikų bendruomenių. Parengtos piligrimų kelionės maršrutų sistemos, jungiančios įvairius istorinius ir religinius objektus.

Netoli Nazareto yra daug šventų vietų, surištų su Jėzaus gyvenimu. Vakaruose randasi Tzippori (Zippori), Marijos tėvų namai (šiandien tai gražus nacionalinis parkas), kuri, kaip ir Tabor kalnas, šimtmečiais gerbiama, kaip Viešpaties atsimainymo vieta; Favor kalnas – Kristaus gundymo vieta; Šv.Juozapo namai – šventosios šeimynos gyvenimo vieta ir daugelis kitų.

Galilėjos Canna yra ta vieta, kur Kristus pirmą kartą panaudojo savo stebuklingą galią, pavertęs paprastą vandenį į vyną Simono Kanaito santuokos šventėje.

Lodas – seniausias Palestinos miestas, kur gyveno kankinio George motina. Šventykla kankinio Šv. George, pastatyta Imperijos stačiatikių Palestinos bendrijos, stovi apaštalo Simono Kanaito namo vietoje. Ten randasi jo šventi kaulai. Lodas – vienas iš pirmųjų krikščioniškų miestų.

Haifa. Čia ant biblinio Karmel kalno gyveno biblinis pranašas Elijas. Piligrimai garbina jo urvą. Haife taip pat yra Irano Bábism religijos steigėjo kapas.

Gydymas prie Negyvosios jūros

Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų. Negyvosios jūros mineralinėje druskoje yra magnio, kalio, kalcio, cinko, geležies, jodo druskos – net iki 45 mikroelementų, kurie teigiamai veikia sveikatą. Šią druską galima naudoti vonioms, vietinėms vonelėms, kompresams, inhaliacijoms, skalavimams, masažams.

Gydomąjį Negyvosios jūros vandens poveikį giria tūkstančiai žmonių, jie su malonumu naudojasi gydomuoju jūros poveikiu ir kasmet sugrįžta vėl. Stebuklingasis Negyvosios jūros vanduo ypač naudingas sergantiesiems psoriaze, egzema, nervų sistemos ligomis ir kt. Negyvosios jūros vandenyje esančiomis medžiagomis pamaitinama oda, nuslopinami reumatiniai skausmai, atpalaiduojami nervai, suaktyvinama kraujo apytaka.

Mineralinis dumblas neutralizuoja toksinus, maitina, tonizuoja odą, didina jos tamprumą ir elastingumą, nesukelia jokių alerginių reakcijų. Tai natūrali streso pašalinimo bei atsipalaidavimo priemonė.

Naudotis natūraliais Negyvosios jūros turtais iš tiesų verta. Tik reikia pasikonsultuoti su kosmetikos specialistu ir, atsižvelgiant į individualias sveikatos problemas bei odos tipą, pasirinkti tai, ko reikia labiausiai: mineralines vonias, gydomojo purvo procedūras ar natūralią Negyvosios jūros kosmetiką.