Gruzija – valstybė pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ribojasi su Rusija, Turkija, Armėnija, Azerbaidžanu.
Sostinė – Tbilisis.
Didžiausi miestai: Kutaisis, Batumis, Rustavis, Suchumis, Zugdidis, Goris, Potis.
Valiuta – Gruzijos laris GEL.
Arbatpinigiai – Gruzijoje arbatpinigių kultūra nėra labai paplitusi, tačiau įprasta palikti arbatpinigių muzikantams restorane, padavėjams, gidams, vairuotojams.
- Šalies aprašymas
- Klimatas
- Lankytinos vietos
- Nacionaliniai parkai
- Kurortai
- Turizmas
- Slidinėjimo kurortai
- Virtuvė
- Verta įsiminti
- Suvenyrai lauktuvėms
Šalies aprašymas
Geografiškai Gruzija yra Azijos šalis, tačiau kultūriškai priskiriama Europai. Šalies gyventojai Gruziją vadina Europos balkonu. Šaliai būdingas nelygus kraštovaizdis, dvi trečiąsias šalies sudaro kalnai. Aukščiausias kalnas yra Šchara Didžiajame Kaukaze, ilgiausia upė – Kura (gruziniškai Mtkvari), kuri kerta šalį iš pietų į rytus, didžiausias ežeras – Paravanis, esantis 2073 m aukštyje.
Gruzija – Kaukazo kalnų, vyno ir svetingų bei geraširdžių žmonių šalis. Gruzijoje apstu visko: sieros prisotintų, iš žemės trykštančių mineralinių vandenų versmių, alpinistų ir slidininkų pamėgtų snieguotų kalnų, iki šių dienų vienuolių prižiūrimų ir šimtmečių istoriją menančių gruzinų stačiatikių bažnyčių, pagal specifines senovės tradicijas gaminamo vyno, niekur nematytos architektūros statinių, atradimais žavinčių ir gamta kerinčių parkų, vynuogynų slėnių.
Tie, kurie mėgsta ramų poilsį – renkasi atostogas Juodosios jūros pakrantėje esančiuose kurortiniuose miesteliuose. O tie, kurie nori aktyvaus laisvalaikio, leidžiasi į žygį po kalnus, mėgaujasi Gruzijos upių teikiamais malonumais plaukdami plaustais ar baidarėmis. Jei žavitės viduramžius menančia architektūra – Gruzija yra šalis, kuria tikrai nenusivilsite. Na, o jei norite tiesiog pabėgti nuo rutinos ir pasimėgauti nedidelėmis senamiesčių gatvelėmis, jaukiomis kavinukėmis, draugiškais pašnekovais ir puikiu vynu – ši šalis kaip tik jums!
Gruzijos sostinė Tbilisis – be galo gražus, išskirtinės architektūros bei svetingų žmonių miestas. Nors dauguma jo lankytinų vietų susispietę nedideliame slėnyje tarp kalnų, tam, jog pajustumėte tikrąją Tbilisio dvasią, siūlome nusileisti į istorinį Abanotubani rajoną, kuriame stūkso patys seniausi miesto pastatai. Tai tarpkultūriška miesto dalis, kurioje lankantis rekomenduojame užsukti į islamiško stiliaus sieros pirtis. Be abejo, reikėtų paklaidžioti po senamiestį, paragauti tradicinio maisto viename iš vietinių restoranų, nusipirkti gražių niekučių turguje. Jei turėsite laiko, nuvykite į botanikos sodą bei išsimaudykite ten esančiame krioklyje. Aplankykite Tbilisyje stūksančią Narikalos pilį, Tbilisio Šv. Trejybės katedrą, užkopkite į vieną iš aplink Tbilisį stūksančių kalnų ir pasigėrėkite neapsakomo grožio panorama.
Gruzijos miestai panašūs į akmenyje sustingusias romantiškas balades. Švelnus klimatas, šilta Juodoji jūra, vešli žaluma, smėlio paplūdimiai vilioja poilsiautojus. Poilsis Gruzijoje niekuo nenusileidžia Viduržemio jūros kurortаms.
Geriausias metas keliauti po Gruziją – vėlyvas pavasaris, vasara ir ankstyvas ruduo. Žiema šalta, tačiau puikus laikas slidinėjimui.
Klimatas
Klimatas Gruzijoje pereinamasis nuo jūrinio iki žemyninio, žemumose – subtropinis klimatas. Juodosios jūros regione vyrauja drėgnas ir šiltas oras, Kaukazo kalnuose kiek vėsiau ir drėgmė nejuntama.
Lankytinos vietos
Žymiausios lankytinos vietos Tbilisyje – tai IV amžiuje ant kalvos iškilusi Narikala tvirtovė, kurios griuvėsiai – tai viena gražiausių miesto apžvalgos aikštelių. Netoliese, ant kitos kalvos, stovi didžiulė Kartlis Deda – Motinos Gruzijos statula, pastatyta čia minint 1500 Tbilisio įkūrimo metines. Statula atspindi Gruzijos charakterį. Moteris vienoje rankoje laiko taurę vyno – tai svetingumas. Kitoje rankoje – kardas, simbolizuojantis gruzinų kovingumą. Dar viena lankytina vieta ir kartu muziejus po atviru dangumi yra Tbilisio senamiestis. Dalis jo išdailinta, restauruota ir tobulai sutvarkyta. Tbilisis alsuoja senovės istorija ir įkvepia dramatiškais miesto ir gamtos susijungimo vaizdais. Nors Tbilisis labai sparčiai auga ir modernėja, medinių namų kvartalas vis dar dvelkia nostalgiška, senojo Tbilisio aura. Dailiai išraižyti balkonai, karavansarajai, gatvių turgeliai ir pusrūsių kepyklos – tai tikrasis Manila. Senamiestyje randasi viena svarbiausių šalies cerkvių – VIII a. Sioni katedra bei seniausia mieste VI a. Ančiskati bažnyčia.
Tbilisis sparčiai modernėja. Taikos tiltas – vienas geriausių moderniausios architektūros pavyzdžių mieste. Šis pėsčiųjų tiltas jungia senamiestį su kitapus upės esančiu Rikhe parku. Už jo stovi Gruzijos Prezidento rūmai. Dar truputį toliau, ir vėl ant kalvos, stūkso Samebos katedra (Šv. Trejybės) – nauja ir pati didžiausia Gruzijos katedra, pastatyta dar visai neseniai (1994 – 2005 m.). Tai vienas didžiausių ortodoksinių statinių pasaulyje. Nuo šios kalvos atsiveria dar viena graži Tbilisio panorama.
Vyndarystės tradicijomis garsėjančiame Kachetijos regione esantis David Garedži vienuolyno kompleksas – vienas labiausiai lankomų Gruzijoje. Vienuolynas buvo įkurtas dar VI amžiuje, o kompleksą sudaro įvairūs religinės ir gyvenamosios paskirties statiniai. Vienuolynas įsikūręs Gruzijos rytuose, apie 70 km nuo Tbilisio, ties siena su Azerbaidžanu.
Mestija yra Svanetijos regiono, garsėjančio gamtos grožiu ir dangų remiančiais kalnais, sostinė. Mestijoje įsikūręs Istorijos ir etnografijos muziejus, kuriame supažindama su senoviniais svanų buities rakandais ir daiktais. Netoli Mestijos taip pat įsikūręs Ušguli kaimas, kuris garsėja tuo, jog yra laikomas aukščiausiai įsikūrusia gyvenviete Europoje – šis Unesco saugomas ir atokiai kalnuose įsikūręs kaimelis yra 2200 m aukštyje.
Kutaisis laikomas vienu seniausių miestų pasaulyje. Tiek pats miestas, kuris yra antrasis pagal dydį šalyje, tiek jo regionas – be galo įdomūs. Bagrato katedros griuvėsiai, XI a. Gelačio vienuolynas, kuriame kadaise veikė žymioji Gelačio akademija, Gegučio rūmai, Monarchų rezidencija, Motsametos bažnyčia – architektūrinių objektų čia tiesiog apstu. Visi jie turi unikalią istoriją. O jeigu norite pasigrožėti gamtos stebuklu, rekomenduojame nuvykti į Sataplijos urvą. Jame pamatysite ne tik stalaktitų bei stalagmitų, tačiau taip pat išvysite ir dinozaurų pėdsakus!
Bene labiausiai mitais ir legendomis apaugusi Gruzijos vieta – Vardzijos vienuolynas. Tai urvuose išskaptuotas miestas-vienuolynas, iš tolo atrodantis tarsi milžiniškas kregždžių lizdas. Ši gyvenvietė pradėta statyti dar XI amžiuje karalienės Tamaros įsakymu, siekiant apginti vietinius gyventojus nuo išorinių grėsmių. Uolose išskaptuotą priešams neprieinamą tvirtovę sudarė daugiau nei 6000 kambarių, kurie buvo išsidėstę per tryliką aukštų. Taip pat buvo įrengta prabangi bažnyčia, varpinė, sosto kambarys. Nors priešams šio miesto-vienuolyno užimti nepavyko, visgi didžiąją uolos dalį nugriovė žemės drebėjimas.
Šiandien Vardzija – vienas labiausiai lankomų Gruzijos objektų, kuris yra saugomas UNESCO. Šią paslaptingą vietą prižiūri nedidelė vienuolių grupelė. Lankytojai gali pamatyti išlikusius kambarius, apžiūrėti senovinę drėkinimo sistemą.
Ties Aragvio ir Kuros upių santaka, apie 20 km nuo Tbilisio įsikūręs vienas iš seniausių šalies miestų – Mcchetas. Tai senoji šalies sostinė, žavinti išskirtine architektūra, jaukumu bei ore tvyrančiu sakralumu. Bene didžiausios miesto įžymybės, Džvario vienuolynas bei Sveticchoveli katedra, yra įtraukos į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą bei pritraukia būrius piligrimų iš viso pasaulio. Pasak legendų, dabartinėje Džvario vienuolyno vietoje meldėsi krikščionybę į Gruziją atnešusi Šv. Nino, todėl šis vienuolynas laikomas pirmuoju krikščionybės paminklu šalyje. Šventoji kurį laiką gyveno, mirė ir buvo palaidota šioje vietoje. Jos relikvijos saugomos čia stovinčioje Šv. Jurgio cerkvėje. Nusileidus žemyn nuo kalno randama nedidelė Šv. Nino koplytėlė su čia pat trykštančiu šaltiniu. Pasak legendos, apsiprausus jo vandeniu, pagyjama nuo ligų ir atleidžiamos nuodėmės. Tad jei norite pajusti sakraliąją Gruzijos pusę, nepamirškite aplankyti Mcchetos miesto.
Nacionaliniai parkai
Tušetijos nacionalinis parkas. Jis užimta netgi 83 453 hektarų teritoriją ir yra pats didžiausias nacionalinis parkas visoje Gruzijoje! Įdomu tai, jog šio parko teritorijoje gyvena žmonės, todėl nusprendę leistis į žygį po šią milžinišką teritoriją, galėsite grožėtis ne tik kalnais ir slėniais, bet ir nedideliais nameliais, kurie šiam Gruzijos kraštovaizdžiui suteikia autentišką prieskonį. Tiek parko lankymas, tiek palapinės pasistatymas – nemokami.
Teritorijoje yra nemažai informacinių stendų, rodyklių su atstumais, parengti rekomenduojamų maršrutų žemėlapiai. Taigi, jei svajojate apie įsimintiną žygį su kuprinėmis bei palapinėmis arba važinėdami kalnų keliukais norite pajausti adrenaliną – Tušetijos regioninis parkas yra skirtas būtent jums. Tik nepamirškite, jog turistinis sezonas šioje teritorijoje tęsiasi nuo birželio iki spalio mėnesio.
Idilišką kraštovaizdį galima pamatyti vakarinėje Gruzijos dalyje: Kaukazo kalnų apsuptas Ricos ežeras atrodo tarsi iš atviruko. Ežero pakrantėje auga pušys, o vandenyje gausu upėtakių, sykų bei kitokių žuvų. Tai vienas giliausių ežerų visoje Gruzijoje, mat nors jo vidutinis gylis siekia 63 metrus, giliausioje ežero vietoje fiksuojamas 116 metrų gylis. Į ežerą įteka šeši upeliai ir upės. 1930 metais ežero teritorijoje įkurtas draustinis.
Kurortai
Gruzija garsi ir mineraliniais vandenimis. Boržomis – prie Kuros upės, vaizdingame Boržomio tarpeklyje įsikūręs įžymus, nostalgiškas sveikatingumo kurortas, pasižymintis pasakiško kraštovaizdžio apsuptimi, ramybe, tyru oru ir, žinoma, mineralinio vandens versmėmis. Ten galėsite atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių nuostabios gamtos apsuptyje. Taip pat čia yra atrakcionų vaikams, baseinai, keletas carinės Rusijos laikų vilų, kurios stebina architektūriniais sprendimais. Be to, šis kalnuotoje vietovėje įsikūręs kurortas yra puiki vieta poilsiauti ir gydytis. Boržomyje galima aplankyti ne tik Mineralinio vandens parką, bet ir netoliese esantį Mtsvane vienuolyną.
Prie Juodosios jūros esantis Batumis – tai bene žymiausias Gruzijos kurortas, o taip pat ir svarbus uostamiestis. Batumis yra Adžarijos regiono sostinė ir čia vyrauja drėgnas subtopinis klimatas, tad kurorto apylinkėse gausiai auginami citrusiniai vaisiai, arbata. Batumyje yra jau per 100 metų veikiantis botanikos sodas ir delfinariumas-okeanariumas.
Turizmas
Žygiai į kalnus. Žygiai suteikia galimybę pabėgti nuo rutinos, nuo šurmulio ir iš arčiau susipažinti su Gruzija, jos kultūriniais ir istoriniais ypatumais. Kaukazo kalnuose galima rasti raktą į gruzinų pasaulio suvokimą, tradicijas ir tautos charakterį. Greičiausias ir patikimiausias būdas tai padaryti – gruzinų Karo keliu keliauti iš Tbilisio link legendinio Kazbeko kalno. Čia galva suksis ne tik nuo tarpeklių ir perėjų aukščio, bet ir nuo kalnų grožio. Kelias į Kazbeko kalną jau seniai tapęs Gruzijos vizitine kortele.
Kazbegis – vietovė, kuri dėl ypatingo grožio vaizdų prilyginama divų buveinei. Miestelį iš vienos pusės supa kalnų siena, už kurios Čėčėnijos regionas rytuose ir Vladikaukazo miestas netoliese šiaurėje. Miestelio pažiba – žinoma Kazbeko kalnas, kurį karūnuoja snieguota viršūnė. Tsminda Sameba cerkvė – puikus prieglobstis pakeliui į Kazbeko papėdę. Galima ir palapinę pasistatyti nakvynei ir su vienuoliais pabendrauti, o prireikus ir juos pasisamdyti gidais į pačią kalno viršūnę. Miestelis dabar oficialiai vadinamas Stepantsminda, tačiau daugelio įprastai vadinamas Kazbegiu. Visagalė gamta čia įspūdinga kaip niekur kitur. Populiari vieta tarp žygeivių ir pavienių keliautojų, keliaujančių vaikščiojimams ir kopinėjimams po kalnus.
Išvyka su žirgais. Jei vaikščiojimas tampa kiek nuobodus, visada galima į kompaniją pasitelkti žirgus. Tai viena populiariausių pramogų Gruzijoje. Gruzijos klimatas leidžia jodinėti žirgais ištisus metus nuostabios gamtos apsuptyje, tarpekliuose, kvėpuojant grynu oru Gruzijos kalnuose. Tinkamiausi regionai – Svanetija (Svaneti), Chevsuretija (Khevsureti).
Gruzijoje vertėtų pasinaudoti upių teikiamais privalumais. Kalnuose tekančios upės gana sraunios ir turistus vilioja raftingu. Organizuojami 1-2 dienų turai, kurių metu galima įveikti 10 km, 17 km ar net 35 km trasą. Nuotykiams tinkamos Aragvi, Kura, Rioni, Chorokhi upės.
Centrinėje Gruzijoje prie Kuros ir Liachvės upių santakos įsikūręs Goris – miestas, kurį, galima sakyti, išgarsino Josifas Stalinas. Šis politinis veikėjas gimė Goryje, ir čia yra jam skirtas muziejus, galima aplankyti namą, kuriame J. Stalinas gimė. Virš Gorio miesto ant kalvos išlikę Goriscichės pilies griuvėsiai. Manoma, jog šią pilį kadaise užgrobė pats didysis romėnų karo vadas Pompėjus. Netoli Gorio yra žymi istorinė vieta – įspūdingas, uolose iškaltas Upliscichės miestelis, pro kurį kadaise ėjo Šilko kelias. Uolose iškaltos gatvės, būstai, bažnyčios, slapti tuneliai, vandens kanalai, turgus ir net seniausias Gruzijos teatras. Šioje vietovėje yra apie 700 urvų, tačiau lankytojams prieinami tik apie 150.
Rabati pilies kompleksas. Šioje vietoje pilis buvo pastatyta dar 13 amžiuje, tačiau visai neseniai ji buvo restauruota bei pristatyta naujų pastatų. 7 hektarų ploto teritorijoje yra ne tik pilis, tačiau taip ir bažnyčia, mečetė, minaretas, sinagoga, Gruzijos istorijos muziejus, o užlipus į pilies bokštus atsiveria pribloškianti panorama. Tai vieta, kurioje dera autentika bei šiuolaikinis turizmas, mat čia įsikūręs viešbutis, yra suvenyrų ir vyno parduotuvė, kavinė, informacinis centras.
Slidinėjimo kurortai
Nebūtina vykti į Alpes ar kitus tolimus slidinėjimo kurortus. Puikiai praleisti laiką galima ir Gruzijos Kaukazo kalnuose. Gudauris, Bakurianis ir Mestija – Gruzijos slidinėjimo kurortai, kuriuose netrūksta ne tik sniego, bet ir kaukazietiškos egzotikos.
Bakurianis – tai Gruzijos žiemos sporto sostinė. Žiemą čia būna saulėta ir temperatūra siekia 6-7 laipsnius šalčio. Bakurianyje veikia dvi trasos – 1500 m ir 3000 m. Slidinėjimo sezonas trunka visus metus.
Labiau patyrusiems slidininkams yra du pasirinkimai – didžiausias apylinkėse Kokhtagoro kalnas (2155 m), į kurį verta užsikelti vien dėl atsiveriančių vaizdų, geru oru matosi visas Kaukazas – nuo Juodosios iki Kaspijos jūros, ir dar naujesniais keltuvais bei trasomis „apginkluotas“ Didvelio kalnas. Potencialo ši vieta tikrai turi – sniegas čia išsilaiko iki pat balandžio vidurio. Galima išsinuomoti slidinėjimo ir snieglenčių inventorių. Kitos pramogos – čiuožinėjimas pačiūžomis ir pasivažinėjimas sniegomobiliais.
Gudauris laikomas vienu moderniausių slidinėjimo centrų Kaukazo kalnuose. Kurortas, įsikūręs Didžiojo Kaukazo širdyje, apsuptas daugybės viršukalnių bei kvapą gniaužiančių tarpeklių. Jis puikiai tinka keliautojams, mėgstantiems ekstremalų sportą. Profesionalams yra įrengtos specialios sudėtingesnės slidinėjimo trasos. Šis kalnų slidinėjimo kurortas yra 2096 m aukštyje. Trasų ilgis siekia 7 km, o aukščių skirtumas – 1100 m. Apatiniai keltuvai stoja 1990 m aukštyje, o viršutiniai – 3007 m. Kurorte yra dvi raudonos trasos, kurių ilgis 2 ir 3,5 km, viena mėlyna 3 km ilgio ir yra „varlinukas“. Slidinėjimo sezonas čia trunka nuo vėlyvo lapkričio iki ankstyvo balandžio.
Virtuvė
Pikantiški ir originalūs tradiciniai patiekalai įtiks tiek vegetarams, tiek mėsos mėgėjams. Viena svarbiausių gruziniškos virtuvės ypatybių – šviežių ir džiovintų prieskonių gausa, sukurianti neįprastas, unikalias skonių ir kvapų kompozicijas. Kalendra, ožragė, aštrieji pipirai, mėta, raugerškis, granatų sėklos, tarchūnas, bazilikas, svogūnai, česnakai – tai tik dalis iš visos prieskonių puokštės, gausiai naudojamos patiekalams gardinti. Dar viena gruziniškos kulinarijos įdomybių – platus ir gausus riešutų naudojimas. Malti riešutai dedami į įvairiausius mėsos ir daržovių patiekalus.
Skirtingas klimatas ir kraštovaizdis pačioje šalyje bei istorinės aplinkybės įtakojo dar vieną gruziniškos virtuvės ypatybę – patiekalų paplitimą pagal regionus. Kalniečiai ruošia įvairius avienos patiekalus, Adžarijos regiono gyventojai pavaišins tik jiems būdingais būdais paruošta žuvimi bei žymiuoju laivo formos chačapuriu, Samegrelo regiono virtuvė pasižymi aštrumu, gausiu pipirų ir adžikos naudojimu, o tuo tarpu vynu garsėjančioje Kachetijoje gaminami skaniausi šašlykai, kurie, beje, dažniausiai ruošiami be jokio marinato, o kepami ant sausų vynuogienojų žarijų.
Gruzijoje ne mažiau svarbu yra ne tik patiekalų unikalumas, bet ir pats valgymo ritualas. Tradicinė gruziniška šventinė ar proginė vakarienė, vadinama supra, – tai ilgas pasisėdėjimas kartu su draugais, artimaisiais, kaimynais ar netikėtai pakviestais svečiais (net jei jie pirmą kartą sutikti). Būtent čia geriausiai ir atsiskleidžia tas legendomis apipintas gruziniškas svetingumas. Tiesa, Gruzijoje neįprasta patiekalus užsisakyti porcijomis kiekvienam atskirai – užsisakius restorane visada atneš patiekalus ir atskirai tiek lėkščių ir įrankių, kiek yra žmonių – puikus būdas dalintis ir paragauti skirtingų patiekalų.
Verta įsiminti
Visada rekomenduojama gerbti tradicijas šalies, į kurią vykstate. Moteris, lankanti cerkvę, privalo dėvėti kojas ir pečius dengiančią aprangą, prisidengti galvą skarele. Vyrai privalo mūvėti ilgas kelnes arba šortus, kurių ilgis būtų žemiau kelių. Dėl skirtingų klimato zonų arba planuojant keliones į kalnus, patariama pasirūpinti tam tinkama avalyne bei šiltesniais rūbais.
Suvenyrai lauktuvėms
Geriausias suvenyras – gruziniškas vynas, tačiau atminkite, kad įvežamo vyno kiekį riboja ES muitinė. Griežtai draudžiama į ES įvežti naminį, neženklintą gamintojo ženklais vyną. Dar vienas puikus suvenyras smaližiams – čiurčela – dešrelės formos saldumynas, pagamintas iš riešutų, aplietų vynuogių sirupu.