Bendra informacija

Filipinų archipelagas visada buvo keistasis Pietryčių Azijos vaikas. Katalikiškas, izoliuotas, laukinis. Pasislėpęs už Pietryčių Azijos gigantų – Tailando ir Vietnamo nugarų, Filipinų salynas išsaugojo geriausius regiono bruožus, pridėdamas savo, niekur kitur nerandamo žavesio ir gilumo.„Bahala na“, – kas bus, tas bus, pasakys laime trykštantis filipinietis ir atsiprašys, kad yra pernelyg draugiškas. Būtent Filipinų tauta yra labiausiai žvilgantis perlas iš spindinčios salyno stebuklų kriauklės.

Dainuojanti ir šokanti tauta, su ryžių maišu ant peties ir egzotiškų vaisių asorti, pintinėje ant galvos patyrė ir patiria nesibaigiančius gamtos kataklizmus ir šalies valdymo skilinėjimo proveržius. Vulkanai siunčia įspėjamąsias žinutes pulsuojančia raudona lava, taifūnai pučia oru ištisus vandenynus, kurie krenta ant salų visa merkiančiomis liūtimis, po kurių Manilos lūšnynai primena okeanuose paskendusius žemės atolus. Ginklai šalies pietuose žvanga ne rečiau, kaip puodai šiaurėje, prezidentai kolekcionuoja pinigus, o prezidentienės batus. Pusė šalies moterų dirba slaugėmis, pusė vyrų – taksistais, dešimtadalis šalies – uždarbiauja užjūriuose.

Filipiniečiams reikia veiksmo, chaoso, reikia skandalų ir apkalbų – tai jų kasdienybės stuburas. Kalėdas jie pradeda švęsti lapkritį, iškart po Vėlinių, kurias praleidžia kapinėse, ten nusitempę karaokė aparatą, dėžę alaus ir gitarą. Per Velykas kalasi prie kryžių, švenčia žuvų ir vaisių garbinimo šventes, kasdien suvalgo po neišsiperėjusio ančiuko kūnelį, kurį užgeria gaiviu romu.

Musulmoniškasis Mindanao, vulkaninis Camiguinas, turistinis, bet vertas to – Boholis su šokoladinėmis kalvomis ir tarsyrų žavesiu, romantiškosios Palavano pakrantės, vieni įspūdingiausių kalnų Azijoje – Kordiljerai su ryžių terasomis ir autentiškomis gentimis atokiuose kaimuose. Filipinai turi visko ir viskuo dalinasi, ir kalnų viršūnėse ir vandenynų pakrantėse.

Filipinų Respublika – valstybė, įsikūrusi 7 107 salose Ramiojo vandenyno vakaruose, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo žemyninės Azijos. Filipinai yra vienintelė Azijos pietryčių valstybė, neturinti sausumos sienų su savo kaimynėmis. Šalies krantus vakaruose skalauja Pietų Kinijos, Sulu ir Sulavesio jūros, o rytuose – Filipinų jūra. Plotu Filipinai yra 5-oji salų valstybė (po Indonezijos, Madagaskaro, Papua Naujosios Gvinėjos ir Japonijos). Ji yra 13-oji valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (per 100 mlj.). Filipinai buvo Ispanijos bei JAV kolonija. Nepriklausomybę atgavo po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m. liepos 4 d. Manilos sutartimi.

Švelnus ir minkštas atogrąžų klimatas ištisus metus, puikūs smėlio paplūdimiai ir lagūnos su turtingu povandeniniu pasauliu, jaukiais viešbučiais ir stilingais vasarnamiais, paslaptingi gydytojai –hileriai ir romantiškų nuotykių galimybė pritraukia į šalį turistus ištisus metus.

Klimatas

Klimatas tropinis – karštas ir drėgnas, vidutinė metinė temperatūra +26,50 С. Filipinuose yra trys sezonai: vietinė vasara, pats karščiausias metų laikas (nuo kovo iki gegužės mėn.); lietaus sezonas (birželio-lapkričio mėn.) ir vėsi „žiema“ (gruodžio-vasario mėn.). Nuo gegužės iki spalio salose pučia pietvakarių musonas „Habakat“, o lapkričio-balandžio mėnesiais – sausieji vėjai „Amihan“.

Sausasis sezonas prasideda baigiantis liūtims, apie sausio mėn. ir tęsiasi iki birželio. Lietingasis sezonas prasideda liepos mėnesį ir savo viršūnę pasiekia rugsėjo – spalio mėnesiais, kada didžiausia taifūnų tikimybė. Taifūnai Filipinuose vadinami „bagyo“, dažniausiai kerta šalies šiaurės rytus ir padaro milijoninę žalą.

Karščiausia Filipinuose balandį – gegužę (+340C), vėsiau spalį – gruodį (+260C).

Kada geriau vykti

Geriausias laikas apsilankyti Filipinuose – nuo lapkričio iki balandžio mėnesio.
Filipinuose tinka lankytis, kai šalyje vyksta festivaliai – karnavalai. Praktiškai kiekviena sala ar miestas turi po savo festivalį ir kažkur Filipinuose vyksta bent po festivalį kas savaitę. Įdomiausi iš jų – Dinagyang festivalis Iloilo mieste kiekvieną sausio mėn ir Masskara karnavalas Bacolode kiekvieną spalį. Dar vyksta tunų festivalis General Santos mieste ir hilerių – Filipinų šamanų festivaliai per Velykas Siquijore.

Jeigu įmanoma, kelionių į Filipinus geriau vengti Kalėdų ir Velykų periodu. Tai katalikiškos šventės, kada daugybė užsienyje gyvenančių filipiniečių grįžta trumpam namo. Taip pat labai išauga viešbučių kainos, per Velykas daug parduotuvių, restoranų išvis nedirba.

Sostinė

Manila įsikūrusi Lusono saloje.

Geografija

Tailando Karalystė.

Geografija

Filipinai susideda iš 7107 salų, užimančių maždaug 300 tūkst. kvadratinių kilometrų, tik 1000 salų yra didesnės nei 1 km². Gyvenamos yra 880 salų, iš jų didžiausios yra Lusonas, Mindanao, Samaras, Negrosas, Panajus ir Palavanas. Bendras šalies plotas 300 tūkst.km2, vidaus vandenų užimamas plotas daugiau 1,8 tūkst.km2.

Šalies krantus skalauja Filipinų, Sulavesio, Sulu ir Pietų Kinijos jūros.

Dauguma salų – vulkaninės kilmės ir padengtos drėgnuoju atogrąžų mišku. Aukščiausias taškas – Apo ugnikalnis (2954 m). Šalyje yra daug veikiančių ugnikalnių, pvz., Majonas ir Pinatubas. Filipinai taip pat priklauso vadinamajai „taifūnų juostai“, todėl maždaug 19 taifūnų aplanko salas per metus.

Filipinuose per dieną įvyksta maždaug 20 žemės drebėjimų, didžioji dalis jų – per silpni, kad gyventojai juos jaustų. Tokį seisminį aktyvumą lemia salų priklausymas Ugnies žiedui. Paskutinis didelis drebėjimas sukrėtė Lusono salą 1990 m.

Ilgiausia Filipinų upė – Kagajanas, ilgis – 350 km.

Gyventojai

Apie 86.3 mlj. žmonių. Daugiau kaip 80 % – filipiniečiai (tagalai, visajai, moro, ilokai ir t. t.), taip pat gyvena didelės malajų, kinų ir indų grupės.

Kalba

Oficiali — filipinų, taip pat naudojama anglų ir ispanų kalbos.

Valiuta

Filipinų pesas (PHP arba P) sudaro 100 centavų. Apyvartoje yra banknotai nominalu po 1000, 500, 100, 50, 20, 10 ir 5 pesų, monetos po 5 ir 1 pesą, taip pat po 25 ir 10 centavų.

Turizmo zonos

Boracay, Bohol, Cebu ir Palawan salose puikiai plėtojama turizmo infrastruktūra, smėlio paplūdimiai ir jie laikomi geriausiais kurortais Filipinuose.

Pramogos: paviršinis nardymas, vandens slidės ir parasparnių sportas, kelionės į salas kanojomis, alpinizmas, kelionės kalnų dviračiais ir speleologija, paplūdimio tinklinis, metimas, golfas ir krepšinis.

Apsipirkimas ir parduotuvės

Dirbiniai iš perlų ir perlamutro, papuošalai iš kriauklyčių, figūrėlės iš medžio, marškinėliai, išdažyti aliejiniais dažais, drabužiai iš vietos medvilnės.

Filipinuose visur parduodamas nebrangus kokoso aliejus, kuris, jei tikėti pardavėjais, geriausiai padeda apsisaugoti nuo saulės nudegimų.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. – Naujieji metai.
Vasario 25 d. – Liaudies pasipriešinimo diena.
Kovo mėn.pabaiga-balandžio mėn.pradžia – Didysis Ketvirtadienis ir Didžioji savaitė.
Balandžio 9 d. – Bataan diena.
Gegužės 1 d. – Darbo diena.
Birželio 12 d. – Nepriklausomybės diena.
Rugpjūčio 31 d. – Nacionalinių herojų diena.
Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena.
Lapkričio 30 d. – Šv.Bonifacijaus diena.
Gruodžio 25 d. – Kalėdos.
Gruodžio 30 d. – Nacionalinio didvyrio Rizalio diena.
Gruodžio 31 d. – Naujųjų metų išvakarės.

Virtuvė ir restoranai

Filipinų virtuvė yra unikalus Rytų ir Vakarų virtuvių mišinys: ispanų, Malaizijos ir Kinijos. Ryžiai visada patiekiami kaip pagrindinio patiekalo garnyras, kuris dažniausiai paruoštas iš jūros gėrybių – omarų, krabų, krevečių, moliuskų, įvairių rūšių žuvų. Užsakant patiekalus, turistas pats pasirenka jo pagaminimo būdą. Patys populiariausi variantai – kepta grilyje su česnakų sviestu arba saldžiarūgščiame padaže.

Tradiciniai gėrimai – įvairios šviežiai spaustos sultys, limonadai ir lengvas kokosų pienas „buko“, taip pat šalta arbata ir kava, pirmoje vietoje vietinis variantas „barako“. Alkoholiniai gėrimai – vietinis alus, filipiniečių romas, įvairūs vynai, pagaminti kokoso pieno pagrindu „tuda“, palmių vynas „Lombonak“ ir kita.

Restoranuose turistai turėtų paaiškinti norimą vietinės virtuvės patiekalų aštrumą – vietinėje virtuvėje dažnai naudojami aštrūs pipirai. Yra įprasta palikti aptarnaujančiam personalui „arbatpinigių” kelias monetas nuo atneštos grąžos.

Pramogos, ekskursijos ir lankytinos vietos

Manila – tai 18 miestų susikaupimas, kurie sudaro vieną megapolisą. Čia randasi nacionalinio herojaus daktaro Risalja muziejus su įdomiu interjeru ir jo nacionalinis parkas, paminklas su mozaikiniais mūšių žemėlapiais už Filipinų salas, nacionalinė paroda WOW Philippines, senovinė mūrinė bažnyčia, muziejai.
Seniausiame sostinės rajone yra įdomus Santiago fortas (XVI a.), stebuklingai išlikęs po žiaurių miesto bombardavimų 1945 metais. Ne mažiau įdomi katalikų Manilos katedra, Šv. Augustino katedra, taip pat Rojas-Boulevard gatvelė, kurioje išsidėstę daugybė įstaigų su pramogomis suaugusiems.

Majonas – aktyviausias ugnikalnis Filipinuose, per pastaruosius 400 metų išsiveržęs beveik 50 kartų. Šis 2462 m aukščio ugnikalnis yra garsus savo itin simetriška kūgio forma.

Puerto Princesa požeminės upės nacionaliniame parke saugomas įstabus kalkakmenio karstinių procesų suformuotas kraštovaizdis, kurio širdis – požeminė upė.

Upė, kurios ilgis daugiau nei 8 km, savo vandenis plukdo į Pietų Kinijos jūrą. Daugiau nei 90 % nacionalinio parko sudaro statūs kalvagūbriai aplink Sent Polo kalną.

Puerto Princesa upė įtraukta į Naujųjų pasaulio gamtos stebuklų sąrašą. Čia galima išvysti įvairių karstinių darinių – keistų formų uolienų (smailių, bokštų, klifų).

Kūgio pavidalo kalvos, išsimėtę Filipinų Boholio saloje, pavadintos itin saldžiu vardu – Šokolado kalvos. Tačiau su daugelio mėgstamu saldumynu šį geologinį darinį sieja tik spalva: sausuoju metų laikotarpiu per 1200 kone vienodų kalvų pasidengia rusva spalva, primenančia šokoladą. 50 km2 teritorijoje plytinčios kalvos apaugusios žole, kuri sausuoju laikotarpiu, vasario-gegužės mėnesiais, paruduoja. Iš pirmo žvilgsnio neįprastos ir beveik simetriškos kūgio formos kalvos atrodo tarsi dirbtinės, suformuotos ne gamtos, o žmogaus rankų. Įspūdį sustiprina tai, jog šių kalvų išties yra daug – kiek tik akis užmato plyti vienodi kauburėliai. Nuo 30 iki 100 m aukščio kūgiškos klinčių kalvos susiformavo per milijonus metų. Ši karstinė geologinė vietovė iš kitų panašių erozijos suformuotų kraštovaizdžių išsiskiria tuo, jog Šokolado kalvose nėra vandens išgraužtų urvų.

Boholio sala yra dešimta pagal dydį Filipinų archipelage. Ši tropinė sala vilioja ne tik Šokolado kalvomis, bet ir nuostabia gamta. Salos krantus puošia balto smėlio paplūdimiai bei romantiškos įlankėlės, kurias mėgsta nardytojai. Populiari turistų atrakcija – delfinų ir banginių stebėjimas.

Kai kuriuose kurortuose verda labai energingas naktinis gyvenimas – naktiniai klubai, diskotekos ir disko-barai, atviros šokių aikštelės, paplūdimio vakarėliai, kazino ir žaidimų salės. Vis dėlto didžioji dalis vakarinių pasilinksminimų baigiamos pirmą-antrą valandą nakties.