Bendra informacija

Egiptas yra didžiausia arabų šalis rytuose, vienas iš politinio ir kultūrinio gyvenimo centrų, pasaulinė „turizmo Meka”. Egiptas – tai šalis, turinti turtingą penkių tūkstantmečių istoriją. Trečioji didingų istorinių paminklų dalis randasi čia: grandiozinės piramidės ir galingi faraonai, didingas Nilas ir tylus Sfinksas, puikioji Kleopatra, galinga karalienė Xatčepsut, gražuolė Nefertitė ir t.t.

Šalies simbolis – Egipto piramidės, jų šalyje apie šimtą: didelės, mažos, laiptinės, panašios į akmenų krūvą. Labiausiai žinomos randasi Gizos plynaukštėje. Didžiausia yra Cheopso piramidė (147 m.). Šalia randasi dar dvi monumentinės Xefreno ir Mikerino piramidės. Baigia piramidžių kompleksą Sfinksas Gizos plynaukštėje. Pasaulyje garsus Sfinksas buvo iškirstas iš vientisos uolos ir primena vieno iš Egipto faraonų bruožus. Be turtingos istorijos, čia gražūs paplūdimiai ir kurortai, vietos egzotika ir įvairiausių pramogų infrastruktūra – tai daro Egiptą labai patraukliu turistams.

Egipto klimatas

Karštas subtropinis kontinentinis klimatas. Karšta vasara ir šilta žiema su nedideliais krituliais.

Kada geriau vykti

Viduržemio jūros klimatas – subtropinis ir likusioje šalies dalyje tropikų, dykumų, kartais su staigiais paros temperatūros svyravimais. Geriausias laikas atostogoms: pavasaris ir ruduo.

Plaukiojimo sezonas Egipte tęsiasi beveik ištisus metus, vanduo Raudonoje jūroje net žiemą ne šaltesnis nei +20° C prie kranto. Vasarą vandens temperatūra yra apie +30° C. Karščiausias laikas – liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Balandį vėjas pučia iš Sacharos dykumos, atnešdamas smėlį su savimi. Žiemą, po saulėlydžio, būna vėsoka, todėl verta turėti švarką, ploną striukę arba megztinį.

Oficialus pavadinimas

Arabų Respublika Egiptas.

Sostinė

Kairas.

Geografija

Egipas yra valstybė Šiaurės Afrikoje ir Azijos Sinajaus pusiasalyje. Šalis yra tarp Viduržemio jūros šiaurėje, Gazos ruožo, Izraelio šiaurės rytuose, Akabos įlankos rytuose, Raudonosios jūros rytuose ir pietuose, Sudano pietuose ir Libijos vakaruose.

Egiptas turtingas savo istorija, senovėje čia gyvavo Senovės Egipto civilizacija, kuri turėjo raštą, organizuotą religiją, centralizuotą valdymą. Garsiausią šios civilizacijos paveldą sudaro Gizos nekropolis su Didžiuoju Sfinksu, taip pat Memfio, Tėbų, Karnako griuvėsiai, Karalių slėnis.

Didžioji Egipto dalis yra Šiaurės Afrikoje, Sacharos dykumoje, tačiau šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakarių Azijos dalis. Sinajaus pusiasalį nuo pagrindinės valstybės teritorijos skiria Sueco kanalas, kurio ilgis 163 km.

Sienų ilgis: 2689 km (iš jų 11 km su Gazos ruožu, 255 km su Izraeliu, 1150 km su Libija, 1273 km su Sudanu). Šiaurėje ribojasi su Viduržemio, o rytuose su Raudonąja jūra. Pakrantės ilgis – 2450 km. Vienintelė upė šalyje – Nilas.
Egipte galima išskirti keletą gamtinių regionų. Pačiuose pietuose yra Nilo slėnio dalis tarp Abu Simbelio ir Asuano, kuri pastačius Asuano užtvanką buvo užtvindyta Nasero užtvankos vandenų. Toliau Nilas teka dykumos kalkakmenyje išgraužta protaka. Nuo vietos, kur upė išteka iš Nasero užtvankos iki Kairo Nilo slėnio yra ištisinė iki 25 km pločio derlinga oazė.

Žemutiniame Egipte, šiauriau Kairo, Nilas išsišakoja į dvi pagrindines šakas tarp Rosetos ir Damjato ir sudaro apie 23 000 km² ploto intensyviai dirbamą deltos kraštovaizdį, susidedantį iš Nilo nešmenų, kertamą daugybės mažesnių atšakų, kanalų ir drėkinimo kanalų. Nilo delta ir slėnis žemi bei pelkėti.

Sacharos dalis, esanti į vakarus nuo Nilo slėnio, vadinama Libijos dykuma. Ši dykuma užima 2/3 šalies teritorijos. Libijos dykumos šiaurinėje dalyje yra santykinai žemas Libijos plokščiakalnis, Egipte pasiekiantis 241 m aukštį. Į pietryčius nuo jos plyti Kataros įduba (žemiausioje vietoje siekianti 133 m žemiau jūros lygio) su jos druskų lygumomis ir druskopelkėmis, o pietvakariuose dykuma kyla iki 1 098 m aukščio (Džilf Kebiras). Likusioje dalyje tik atskiros įdubos ir žemumos su oazėmis (Siva, Baharija, Farafra, Dachla, Charga), įsiterpia į iš šiaurės į pietus apie 1000 km besitęsiantį smėlio ir kopų kraštovaizdį. Apie 100 km į pietvakarius nuo Kairo yra 1 827 km² Fajumo įduba su Fajumo oaze ir 230 km² dydžio Karūno ežeru.

Tarp Nilo ir Raudonosios jūros įsiterpusi Arabijos (Rytų) dykuma, kurios rytiniu pakraščiu driekiasi Etbajaus kalnagūbris. Skirtingai nuo Libijos dykumos, šiam kraštovaizdžiui būdingi vadžių stipriai išraižyti kalnagūbriai, centrinėje dalyje siekiantys 2000 m aukštį.

Aukščiausia Egipto vieta yra Sinajaus pusiasalio kalnai, iškylantys iki 2637 m (Kotrynos kalnas). Sinajaus pusiasalį iš pietų, vakarų ir rytų supa Sueco ir Akabos įlankos. 162 km ilgio Sueco kanalas, trumpiausiu keliu jungia Atlanto ir Indijos vandenynus.

Nilo deltos pakraščiuose, Viduržemio jūros pakrantėje yra druskingų ežerų. Neskaitant Nilo deltos, Viduržemio jūros pakrantėje vyrauja plokščios kopos. Tuo tarpu Raudonosios jūros pakrantė ne tokia lygi – kalnagūbriai dažnai kone siekia jūros pakrantę. Dėl aukštos vandens temperatūros čia gyvuoja turtingos koralų kolonijos.

Kalba

Arabų.

Valiuta

Egipto svaras (LE) = 100 piastrų. Apyvartoje 1, 5, 10, 20, 50 ir 100 egipto svarų, 25 ir 50 piastrų vertės banknotai bei monetos po 5, 10, 20 ir 25 piastrus.

Gyventojai

Egiptas yra labiausiai apgyvendinta šalis Vidurio Rytuose ir antra pagal dydį Afrikos žemyne. Dėl medicinos vystymosi ir žaliosios revoliucijos per paskutinius 40 m. Egipto populiacija smarkiai augo. 1798 m. Napoleono žygio į Egiptą metu šalyje gyveno tik apie 3 milijonus žmonių. Beveik visa Egipto populiacija yra susikoncentravusi ties Nilo krantais, jo deltoje arba prie Sueco kanalo.

95 mln. gyventojų turintis Egiptas yra didžiausia pagal gyventojus Šiaurės Afrikos ir arabų pasaulio šalis, taip pat Afrikoje tai trečia, o pasaulyje – penkiolikta pagal gyventojų skaičių šalis. Didžioji dalis gyventojų gyvena palei Nilo upę, maždaug 40 000 kv.km teritorijoje, kuri yra tinkama žemdirbystei. Egiptui priklausantys dideli Sacharos plotai yra menkai apgyvendinti. Apie pusė egiptiečių gyvena miestuose, kurių didžiausi yra Kairas ir Aleksandrija.

Egiptiečiai yra didžiausia šalies etninė grupė – 98 % visos populiacijos. Didesnės etninės mažumos yra arabų beduinai, berberai ir senovės nubiečiai, daugiausiai gyvenantys aplink Nilo upę.

Turizmo zonos

Hurgada yra svarbiausias turizmo centras Raudonosios jūros pakrantėje, esantis 500 km į pietryčius nuo Kairo. Šis miestas, kuriame nuolat auga viešbučių skaičius ir gerinamos poilsio galimybės, tapo vienu iš svarbiausių Egipto kurortų.

El Gouna yra išskirtinis kurortas, kuris driekiasi nuo krikštolinių Raudonosios jūros vandenų iki kalnyno aštrių siluetų linijos. Kurortas įsikūręs salyne, apsuptame smaragdinėmis lagūnomis su jūros vandeniu. Jos teritorija apima maždaug 11 milijonų kvadratinių metrų.

Šarm el Šeichas yra labiausiai žinoma pietinio Sinajaus vieta. Jau keli metai kaip jis yra laikomas tarptautinės klasės kurortu. Erdvios įlankos krante pastatytos dvi dešimtys viešbučių ir turizmo kaimelių. Ši vieta ypač patinka povandeninio nardymo mėgėjams, nes čia povandeninis pasaulis yra laikomas vienu iš gražiausių planetoje.

Kairas – moderni Egipto sostinė. Miestas padalintas į krikščionišką Kairą ir islamo Kairą. Čia yra šimtai architektūros paminklų, muziejų ir kitų lankytinų vietų. Tarp jų yra Gizos piramidės, Egipto muziejus, Citadelė. Prie jų priskiriamas ir Senasis Kairas.

Gizos piramidės — Cheopso piramidė stovi į vakarus nuo Nilo, dykumos pakraštyje. Ji buvo pastatyta faraono Chufu (2590-2568 m. iki m.e.). Jo vardas graikiškai skambėjo kaip Cheops. Netoli nuo Cheopso piramidės randasi Chefreno piramidė 136,6 m aukščio. Mikerino piramidės aukštis — 62 m. Apžiūrėjus piramides, galite leistis į Gizos plynaukštę, kur randasi laidojimo šventyklos ir Didysis Sfinksas.

Aleksandrija – antras pagal dydį Egipto miestas, įsikūręs 220 km į šiaurės-vakarus nuo Kairo. Jį įkūrė Aleksandras Makedonietis 332 m.prieš Kristaus gimimą. Turistus čia sudomins Pompėjos kolona. Netoli nuo kolonos randasi Kom El-Shugafa katakombos. Graikų-romėnų muziejuje surinkta unikali dekoratyvinės ir taikomosios dailės kūrinių kolekcija. Ten saugomos ir apie milijoną vietos kalybos monetų. Montaza parkas išsidėstęs rytinėje miesto dalyje. Ten yra du prabangūs rūmai: didelis – vyrams ir mažas – moterims. Didieji rūmai yra įspūdingo dydžio, bet ten patekti draudžiama: tai yra šalies Prezidento svečių rezidencija. Aleksandrijos biblioteka senovėje buvo didžiausia žinių saugykla. Čia buvo surinkta apie 400 tūkstančių rankraščių. Vėliau dalis bibliotekos buvo negrįžtamai prarasta. Išlikę rankraščiai buvo perkelti į Serapiumą – savotišką mokslų akademiją. Tačiau mūsų eros pradžioje krikščionys sugriovė Serapiumą ir sunaikino jo rankraščius. Dabartiniu metu Egipto vyriausybė kartu su UNESCO vykdo Aleksandrijos bibliotekos atstatymo projektą. Manoma, kad joje bus 8 milijonai saugojamų vienetų, pagrinde apie egiptologiją ir rytų kultūrą.

Luksoras yra įsikūręs Nilo krante apie 700 kilometrų į pietus nuo Kairo. Jis žinomas savo praeitimi. II tūkstantmečio viduryje pr. Kr.gimimą, Naujosios Karalystės laikais, čia buvo Egipto sostinė, žinoma kaip Tėbai. Nuo to laiko mieste išliko didingi senovės architektūros paminklai, o netoli nuo jo – faraonų kapai.

Verta aplankyti Kaire 187-metro aukščio bokšte besisukančią aikštelę, nuo kurios visas miestas kaip ant delno.

Apsipirkimas ir parduotuvė

Iš Egipto atvežami tik suvenyrai: pirkti ką nors kita beveik neturi reikšmės. Tipiški vietos niekučiai: bazaltinės, granitinės arba — dažniausiai — dažyto alebastro senovės dievų statulėlės, kaljanas (klube) ir papirusai. Kurortinėse zonose dauguma parduotuvių ir parduotuvėlių neturi fiksuotų kainų. Todėl patarimas turistams: derėtis, derėtis ir dar kartą derėtis. Pradinę kainą galima numušti net kelis kartus.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. — Naujieji metai.
Balandžio 25 d. – Sinajaus pusiasalio išlaisvinimas 1973 m. spalio kare.
Gegužės 1 d. – Darbo diena.
Birželio 18 d. – Britų okupacinės kariuomenės išvedimo iš Egipto metinės.
Liepos 23 d. – 1952 m. revoliucijos metinės.
Rugsėjo 23 d. – Pergalės 1956 m. prieš Izraelį diena.
Spalio 6 d. – Sueco kanalo perėmimo metinės.
Spalio 24 d. – Sueco užėmimas egiptiečių kariuomene 1973 m.
Gruodžio 23 d. – Port-Saido užėmimas egiptiečių kariuomene 1956 m.

Egipto virtuvė

Egipto virtuvė kildinama iš Senovės Egipto virtuvės, kurios metu buvo padėti kulinarijos pagrindai. Egipte nuo senovės vartota vietinė duona, gamintas vynas, alus, vartota daugybė svogūnų ir česnakų. Visi šie ypatumai išlieka ir dabartinėje virtuvėje.

Nors Egipto virtuvė turi daug panašumų su kitomis islamo virtuvėmis, egiptiečiai linkę pabrėžti kai kuriuos patiekalus kaip savo nacionalinius.

Vienas jų yra ful medames – pupų troškinys, dažniausiai valgomas su duona ir kietai virtais kiaušiniais.
Kušari – dar vienas nacionalinis patiekalas, gaminamas iš makaronų, ryžių, lęšių, avinžirnių, kurie apliejami aštriu česnako, acto ir pomidorų padažu. Šis patiekalas labai primena Levanto virtuvės mudžadara.

Tamija, egiptietiškas falafelio variantas, gaminamas iš pupų, yra laikomas dar vienu nacionaliniu patiekalu. Tai – pupų tešlos rutuliukai, virti riebaluose ir patiekiami su įvairiais aštriais padažais.

Dar vienas nacionalinis patiekalas yra džiuto lapų sriuba malukhija. Be jos gaminama visa eilė sriubų šurba (shurbah) iš mėsos, daržovių ir žuvies.

Nacionalinis Egipto desertas yra umm ali, karštas razinų pyragas, mirkytas piene. Konafa yra tešliniai lizdeliai, kurie įdaromi riešutais ir saldumynais. Basbusa yra specifinis manų pyragas. Ryžių pudingas vadinamas mahalabija.
Gausus pieno produktų pasirinkimas. Be visoms islamo tautoms būdingo jogurto, Egipte gaminama daug sūrių, kurie būna dviejų rūšių: minkštieji balti sūriai gibna beida ir kietieji sūriai gibna rumy.

Egipte gausu daržovių patiekalų ir naudojama mažiau mėsos, nei kitose islamo virtuvėse. Tradiciškai buvo plačiai naudojami balandžiai (hamaam), jūros pakrantėje ir prie Asuano gausiai vartojama žuvies. Mėsos patiekalai nesiskiria nuo kitų islamo virtuvių:
ia kepami kebabai ir kofta.

Verta išbandyti pagardintus sezamu užkandžius. Labai skani lęšių sriuba, pagardinta citrina. Delikatesais laikomos putpelės ir įdaryti balandžiai.

Pramogos, ekskursijos ir kultūros vertybės Egipte

Apie piramides ir Luksorą yra parašyta ir pasakyta gal net daugiau, nei reikėtų – taigi nesikartosime. Tiek pat informacijos galima rasti ir apie senovės Nilą. O štai Egipto oazės, kurios yra tikrai vertingi ekskursijų objektai, nepelnytai užmirštos. Taigi, trys arčiausiai Kairo esančios oazės: Al-Fayoum oazė, Baharijos ir Baltoji oazė prie Fararos. Paprasčiausias būdas nusigauti į Fayoum autobusu iš Kairo autobusų stoties Turguman, iš ten eina ir mikroautobusai į Bahariją. Ten galima išsimaudyti karštuose šaltiniuose arba pasivažinėti po Baltąją dykumą.

Pakankamai įdomus maršrutas po Kairo apylinkes: Giza – Sakkara – Daxšur – Memfis. Jeigu vyksite tiesiai nuo Sfinkso aikštės (šalia piramidžių), su taksistu galima susiderėti už visas tris vietas 50 Eur. Sakkare randasi įžymi laiptinė Džosero piramidė, daug senesnė ir ne mažiau įdomi nei Cheopso piramidė. Daxšure – trys neaukštos, tačiau labai gražios piramidės: raudona, juoda ir balta. Memfis – Egipto senovės sostinė, ten liko tik nedidelis muziejus su didžiuliu sfinksu.