Bendra informacija

Čilės Respublika yra Pietų Amerikos šalis, kuri šiaurėje ribojasi su Peru, Bolivija, o rytuose – su Argentina.

Čilė yra viena iš įdomiausių pasaulio šalių. Kelių tūkstantmečių istorija, gražūs kraštovaizdžiai, didingi kalnai ir švarios kalnų vietovės, nuostabi gamtinių kompleksų įvairovė, spalvingi vietos gyventojai ir sparčiai besivystanti ekonomika – tai pagrindiniai argumentai, renkantis šią šalį apsilankymui. Populiariausios lankytinos vietos Čilėje – Atakama dykuma, El Tatijas geizeriai, Ežerų kraštas, granito „bokštai” Torres del Paine, paslaptinga Velykų sala ir Patagonija – piečiausias regionas Amerikos žemyne, yra gerai žinomas toli už šalies ribų.

Gyventojai

Apie 15,8 mlj. žmonių, daugiausia čiliečiai. Čiliečiai – viena iš labiausiai neįprastų pasaulio tautų. Suformuota iš šioje teritorijoje gyvenančių Ispanijos ir indėnų gyventojų, ji sudaryta iš beveik visų pasaulio tautų persipynimo. Čia yra daug imigrantų iš Britų salų, Vokietijos, slavų šalių, tačiau beveik nėra taip būdingų kitoms Pietų Amerikoje šalims išeivių iš Afrikos ir Pietryčių Azijos. Žmonės čia labai draugiški, net kalnų indėnų gentys, kurioms ankstesniais metais buvo bandoma priskirti pernelyg didelį žiaurumą, iš tiesų yra labai draugiški turistams, o jų natūralus santūrumas tik pabrėžia šį aspektą.

Katalikai sudaro apie 80% gyventojų, protestantai – 13%, kitų konfesijų – 7%. Čilėje bažnyčia atskirta nuo valstybės, tačiau ji nusipelnė didelę pagarbą ir įtakoja politinį bei socialinį šalies gyvenimą.

Geografija

Čilė išsidėsčiusi ilga juosta tarp Andų kalnų ir Ramiojo vandenyno pakrantės. Šalies plotis 15-355 km, o ilgis – net 4300 km. Kranto linijos ilgis – 6435 km. Šiaurinės ir centrinės Čilės pakrantė mažai raižyta, tačiau pietinėje – gausybė įlankų, pusiasalių, užutėkių, fjordų. Ten gausu mažų ir didesnių kalnuotų salų, sudarančių Čilės salyną. Svarbiausia jo sala – Čilojė. Pietuose yra Ugnies Žemės salynas – Čilei priklauso vakarinė Ugnies Žemės salos dalis, bei daugybė mažesnių salų (Horno, Navarino, Hostės, Santa Inesos ir kt.). Be to, Čilei priklauso keletas salų Ramiojo vandenyno platybėse: Velykų sala, Sala i Gomesas, Chuano Fernandeso, Desventuradaso salos.

Visu rytiniu šalies pakraščiu driekiasi Andų kalnai. Juose yra aukščiausia šalies vieta – Ochos del Saladas (6880 m). Pietinėje dalyje (ypač tarp 37-43° p. pl.) intensyviai pasireiškia vulkanizmas: dažni žemės drebėjimai, gausu veikiančių ugnikalnių (Ljaima, Čaitenas, Osornas, Viljarika, Hadsonas ir kt.). Šiaurinėje ir centrinėje dalyje tarp kalnų ir vandenyno driekiasi siaura lyguma, o pietuose kalnai tiesiogiai siekia jūrą. Kalnai labai turtingi iškasenomis (varis, molibdenas, salietra, geležis, cinkas, siera, auksas, sidabras ir kt.).

Šiaurinėje šalies dalyje pastovių vandens telkinių beveik nėra, didesnės upės – Loa, Lauka. Centrinėje ir pietinėje dalyse upių tinklas tankus, jos trumpos, bet labai vandeningos (Bio Bio, Akonkagva, Buenas, Valdivija, Maulė), gausu ledyninių kalnų ežerų (Cheneral Karera, Ljankihuė, O’Higinso ežeras, Rankas, Todos los Santosas ir kt.).

Šiaurinę Čilės dalį užima sausiausia pasaulyje, visiškai negyva Atakamos dykuma. Centrinėje dalyje auga krūmynai, laurų, bukų sąžalynai, daugelis teritorijų sukultūrinta, paversta vynuogynais. Pietuose auga Valdivijos drėgnieji miškai, o pačiuose pietuose, kalnų pašlaitėse – tundros augalija.

Kalba

Valstybinė kalba – ispanų. Taip pat naudojama anglų, vokiečių, aimara, araukana, mapuče ir kitų etninių grupių kalbos.

Klimatas

Dėl šalies geografinės padėties klimatas labai įvairus: šiaurėje tropinis, veikiamas šaltosios Peru srovės; temperatūra vasarą ~20-25 °C, žiemą 10-15 °C. Kritulių labai mažai (<100 mm/m.), dažnai nelyja kelerius metus iš eilės. Centrinėje dalyje būdingas subtropinis, drėgnas klimatas: temperatūra vasarą 15-25 °C, žiemą 5-10 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis 2000–2500 mm. Toliau einant į pietus klimatas keičiasi nuo vidutinių platumų iki subantarktinio. Temperatūra vasarą svyruoja apie 10-15 °C, žiemą – apie 0-5 °C, dažnas sniegas. Kritulių gausu 2500-3000 mm, ypač Valdivijos regione 6000-7000 mm. [/mywptabs] [mywptabs name='Valiuta']

Valiuta

Čilės pesas (Ch$), lygus 100 sentavų. Apyvartoje yra 20000, 10000, 5000, 2000 ir 1000 pesų vertės banknotai, taip pat monetos po 500, 100, 50, 10, 5 ir 1 pesą. Galimas prekių ir paslaugų apmokėjimas JAV doleriais.

Apsipirkimas ir parduotuvės

Turguje ir privačiose parduotuvėse Čilėje galite derėtis, nors kainos ten ir taip mažos. Iš šalies verta parsivežti rankų darbo gaminius iš išdrožto ir išpiešto medžio, muzikos instrumentus, keramiką, bronzos ir sidabro papuošalus, stiklo dirbinius. Vienoje iš stambiausių Santiago, Pueblito-los Dominicos suvenyrų rinkų galite įsigyti kokybiškus gaminius iš vario, juvelyrinius apuošalus iš sidabro ir kristalo, indėnų rankų darbo gaminius, vilnonius gaminius iš alpakų ir lamų.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. – Naujieji metai.
Kovas-balandis – Velykos.
Gegužės 1 d. – Darbo šventė.
Gegužės 21 d. – Šlovės diena (karinio jūrų laivyno diena).
Gegužės 23 d. – Viešpaties kūno šventė.
Birželio 29 d. – Šv.Petro ir Povilo diena.
Rugsėjo 5-6 d. – Nacionalinės vienybės diena (Susitaikymo diena).
Rugsėjo 18 d. – Nepriklausomybės diena.
Rugsėjo 19 d. – Armijos diena.
Spalio 12 d. – Amerikos atradimo diena, Kolumbo diena.
Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena.
Gruodžio 8 d. – Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo diena.
Gruodžio 25 d. – Kalėdos.

Saugumas

Nusikalstamumo ir korupcijos lygis Čilėje yra mažiausias Lotynų Amerikoje. Sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose vis dar kyla pavojus, kad galima susidurti su apgavystėmis (ypač tankiai su tuo susiduriama keičiant valiutą) arba smulkiomis vagystėmis, kaimo vietovėse vagystės ar svečio apgaudinėjimas yra tiesiog neįmanomi moraliniu požiūriu.

Virtuvė ir restoranai

Čilės virtuvę daugiausiai sudaro Ispanijos virtuvė su tradiciniais čilietiškais ingredientais. Vėlesniais laikais šalies virtuvei didelę įtaką darė islamiška virtuvė ir Europos šalių virtuvės, tokios kaip Vokietijos, Italijos, Kroatijos ir Prancūzijos. Čilietiška virtuvė išsiskiria spalvų ir skonių įvairove. Dėl didelės šalies Ramiojo vandenyno pakrantės, nacionalinėje virtuvėje naudojama daug jūros gėrybių. Daugelyje receptų plačiai naudojamas vynas, todėl šalis yra viena didžiausių vyno gamintojų pasaulyje. Dėl šalies geografinės įvairovės, maisto gamyboje naudojamos neįprastos kombinacijos.

Čilės virtuvė yra gana egzotiška, tačiau ji yra skani ir nepažeidžia skrandžio. Šalis yra žinoma savo puikiais vynais. Dar vienas gėrimas, sukeliantis čiliečių pasididžiavimą – 40 laipsnių likeris pisco, kuris geriamas ne šiaip: jis yra skiedžiamas gazuotais gėrimais, švepso tipo arba koka-kola.

Pramogos, ekskursijos ir lankytinos vietos

Populiariausios Čilės lankytinos vietos yra Čungaros ežeras, Patagonija, Parinakotos vulkanas, El-Tatio geizeriai, Miscanti ežeras, Kopakilja ir Sapaouira archeologiniai paminklai ir paslaptinga Velykų sala.

Garsiosiose Atakamos dykumos oazėse saugoma senovinių oro ir aymara civilizacijų atmintis. Taip pat verta aplankyti senovinį San Pedro de Atacama miestą, Antofagastos uosto miestą, gretimą Mėnulio slėnį su fantastiškais kraštovaizdžiais, Ikikės regiono sostinę su garsiaisiais paplūdimiais, praeito amžiaus vilas ir teatrus. Ne mažiau įdomus yra Volkan-Islugs nacionalinis parkas, Bahia-Ingles uolos masyvai, Kalama miestą, kuris randasi dykumos centre, ir apleistą kasybos miestą Hamberstoną.

Chiloe sala to paties pavadinimo archipelago centre pritraukia keliautojus vaizdingais žvejų kaimeliais ir medinėmis bažnyčiomis, įtrauktomis į UNESCO sąrašą.

Puerto Montas yra vienas įdomiausių Čilės miestų, į šiaurę nuo kurio yra vaizdinga „Septynių ežerų” sritis. Populiariausi yra Rinko, Villarrica ir Ljankiue ežerai. Netoli Neltume ežero kranto yra didžiausias Čilėje Uilo – Uilo krioklys.