Šalies aprašymas

Šalis yra Rytų Europos lygumoje, kurios paviršius smarkiai paveiktas ledynų. Šiaurės vakaruose driekiasi moreninių gūbrių virtinė (Švenčionių, Breslaujos, Asvejos), sudaranti dalį Baltijos kalvyno. Centrinėje dalyje šalį kerta Baltarusijos kalvynas – aukščiausioji valstybės dalis. Toliau pietry
iuose plyti Berezinos vidurupio žemuma, o pietuose – pelkėta Polesės žemuma.
Baltarusija yra Rytų Europos lygumoje, jos paviršius smarkiai paveiktas ledynų. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Rusija, pietuose su Ukraina , vakaruose su Lenkija, šiaurės vakaruose su Lietuva ir Latvija.

Įdomiausios Baltarusijos įžymybės – nuostabios pilys ir senovinės sodybos, gražios šventyklos ir vienuolynai, unikalūs nepaliesti gamtos kampeliai, senovės inžineriniai statiniai, įdomūs muziejai ir etnografiniai kaimai, garsiųjų menininkų, rašytojų ir mokslininkų gimtosios vietos.

Apie trečdalį Baltarusijos teritorijos užima miškai. Didesnioji jų dalis yra pušynai (ypač smėlingose dirvose šalies vakaruose), kitur – mišrieji miškai, eglynai. Šalies pietvakariuose dunkso reliktinis, UNESCO saugomas lygumų sengirių masyvas – Belovežo giria.

Gamtos mylėtojai tikrai turės ką pamatyti Baltarusijoje. Gamta čia labai įspūdinga. Baltarusijoje labai daug miškų ir ežerų. Įvairūs poetai savo eilėraščiuose visą laiką vadindavo Baltarusija mėlynake, nes, pažiūrėjus į šią šalį iš viršaus, matyti labai daug upių ir ežerų. Baltarusijoje galima rasti keletą draustinių – kuriuose gyvūnų, įrašytų į Raudonąją knygą, yra daugiau nei galima įsivaizduoti. Baltarusijos draustiniai užima labai didelius plotus, kuriuos nėra lengva apeiti. Tačiau turistai į juos važiuoja ištisomis ekskursijomis, nes nei pramogų, nei muziejų, nei išskirtinės gamtos ten tikrai netrūksta.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, pereinančiojo iš jūrinio į žemyninį tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra būna tarp -4 °C pietvakariuose ir -8 °C šiaurės rytuose, liepos temperatūros laikosi apie 17–19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 550–700 mm. Žiemos paprastai sniegingos.

Baltarusijos lankytinos vietos

Kelionės į Baltarusiją metu siūloma aplankyti sostinę Minską, miestas įsikūręs prie Svisločės upės. Populiariausi lankomi objektai yra Liaudies architektūros muziejus, kuriame puikiai parodoma kaip baltarusiai įvairiose srityse gyveno senovėje, taip pat Šv. Petro ir Povilo cerkvė. Tai seniausia cerkvė Minske, pastatyta 1613 m. Baltarusijoje gausu pilių, ypač lankomų lietuvių. Viena iš jų – Miro pilis. Ji pastatyta XVI a pradžioje, iš pradžių ji pastatyta gotikos stiliumi, tačiau vėliau perstatyta renesanso stiliumi. Miro pilis buvo Radvilų giminės užmieščio rezidencija, kurią puošė itališko stiliaus parkas. Taip pat būtina apsilankyti Nesvyžiaus piles komplekse, jis taip pat priklausė Radvilų giminei. Pilis pradėta statyti 1581 m, ją statant ypač daug dėmesio skirta vandens telkiniams – perkasams, seniau pilį vanduo supo iš rytų, pietų ir vakarų pusių. Kompleksą sudaro pilis- rūmai ir Kristaus kūno bažnyčia. Pilies kompleksas paskelbtas nacionaliniu istoriniu ir kultūriniu paminklu, 2005 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Vienintelis viduramžių Rytų Slavų miesto muziejus Europoje randasi Bresto tvirtovės teritorijoje, kur prieš daugelį šimtmečių iki jos atsiradimo užgimė senovės Berestija. 1968 m. 4 metrų gylyje mokslininkai atrado amatininkų kvartalą – dešimtis XII-XIII a medinių pastatų, gatvių grindinius, molinių krosnių liekanas. Šiandien unikaliame muziejuje, kur virš senovės gyvenvietės pastatytas paviljonas, galite pamatyti XI-XIV a. archeologinių radinių, pasakojančių apie slavų miesto gyvenimą, amatų ir prekybos vystymąsi, gyventojų kasdienybę.
Tvirtovės teritorijoje XVIII a. buvo pastatytas Šv. Nikolajevsko garnizono katedra – didinga Vizantijos stiliaus bazilika, viena iš gražiausių bažnyčių Europos centre.

Bresto tvirtovės gynėjų garbei buvo pastatytas grandiozinis memorialinis kompleksas, kurio centre įrengtas 33,5 m aukščio monumentas „Drąsa” su kario ir vėliavos vaizdu. Unikalus architektūrinis- skulptūrinis ansamblis po atviru dangumi pasakoja apie didvyriškus gynybos įvykius. Čia galite pamatyti 100 metrų ilgio durtuvą- obeliską – pergalės simbolį, pagerbti žuvusiųjų atmintį Ceremonijų aikštėje, apsilankyti Bresto tvirtovė gynybos muziejuje. Geriausias metas apsilankyti Breste gegužės, birželio, rugsėjo mėn.

Gardinas yra vienas seniausių Baltarusijos miestų, turi turtingą įvairių tautų istorinį palikimą, išlaikęs senovinę architektūrą. Gardinas yra ir vienas lankomiausių šalies miestų. Tvarkinga, gražu, senamiestis puikiai restauruotas. Pagrindinis miesto gyvenimas ir daugiausia lankytinų objektų yra senamiestyje. Kiek paėjus iš senamiesčio, ant kalno stovi dvi Gardino pilys – senoji ir naujoji, abi žvelgia į apačioje tekantį Nemuną. Senoji pilis dar vadinama Vytauto pilimi, nes joje kurį laiką rezidavo didysis kunigaikštis Vytautas. Vėliau šią pilį perstatė Steponas Batoras. Prie pilies yra išlikęs seniausias Baltarusijoje akmeninis tiltas, vedantis į pilį. Šalia jo yra medinis paminklas Vytautui Didžiajam. Naujoji pilis – tai visas statinių kompleksas su muziejais. Pilis statyta jau XVIII amžiuje, taigi nėra jau tokia ir sena, be to, perstatyta, nes per Antrąjį pasaulinį karą buvo visai sugriauta. Tai Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vasaros rezidencijos vieta. Dabar prie naujosios pilies šeštadieniais voromis važiuoja vestuvininkų automobiliai.

Pats žinomiausias Gardino lankytinas objektas yra Šv. Boriso ir Glebo cerkvė, paprastai vadinama Koloža. Pastatyta XII amžiuje ji yra vienintelė Baltarusijoje bažnyčia, kuri niekada nebuvo perstatyta. Gardine galima aplankyti Tyzenhauzų rūmus, daugybę muziejų, tokių kaip Vaistinės, Stepono Batoro namas, Gaisrinės bokštas ir kiti. Gardine stovi bent kelių religijų bažnyčios, kai kurios jų turi vienuolynus. Gardine labai daug bažnyčių, tarp jų – katalikų, liuteronų, reformatų, stačiatikių ir žydų (Brigitos vienuolynas, jėzuitų katedra, žydų sinagoga).
Baltarusijoje esantis „Augustavo kanalas“ jungia Nemuno ir Vyslos upių baseinus. Kanalo ilgis – 101 km, iš kurių 22 km – Baltarusijoje. Tai vienas didžiausių kanalų Europoje, įtrauktas į preliminarų UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vasarą jame turistai gali plaukioti baidarėmis, valtimis, kateriais, važinėtis dviračiais, o šaltuoju metų laiku – pasivaikščioti ir pasigėrėti vaizdais. Augustavo kanalo parke yra 3 kanalo šliuzai. Čia veikia ir nedidukas Augustavo kanalo muziejus.

Šalia Gardino yra pramogų ir turizmo objektas „KOROBČICI“*. Tai – savotiškas, stilizuotas XiX a. dvaras. Dvaras įrengtas prabangiai, skoningai ir su užmoju. Jame galima pasivažinėti arkliu traukiamais vežimais, pasigrožėti tvenkiniais, elniais, šernais, egzotiškais paukščiais.

Senovės miesto Mogiliovo vizitinė kortelė – išskirtinis architektūros paminklas Bychovsko pilis, kurią pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis Janas Karolis Chodkiewiczas. Galinga citadelė apsupta žemės velėnomis ir vandens grioviu, sustiprinta gynybiniais bokštais. Be tvirtovės sienų čia stovėjo didingas rūmų pastatas, kuriame buvo šeimininkų gyvenamosios patalpos ir prabangi karūnavimo salė susitikimams, posėdžiams ir baliams. 1628 m. rūmų – pilių ansamblis pateko į Levo Sapiegos rankas ir buvo ženkliai perstatytas. Per savo istoriją pilis išgyveno daugybę karinių įvykių: iki šiol išsaugoti fragmentai, tai yra vienintelis išlikęs XVII amžiaus miestas- tvirtovė Baltarusijoje.
Pustynsky vienuolynas, stovintis ilgiau nei šešis šimtmečius Mstislavl kaimynystėje, pritraukia piligrimus ir visus, kurie nori nusilenkti šventąjam šaltiniui, kurio vanduo, pasak legendos, gydo regėjimo ir klausos ligas. Senovės vienuolynas įkurė 1380 m. Kulikovo ir Griunvaldo mūšio dalyvis kunigaikštis Simeon Lugvenyj, kuris po maudymosi šaltinyje atgavo regėjimą. XIX amžiuje buvo pastatyta akmeninė Uspenskio bažnyčia, o po to – Pokrovo bažnyčia ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, kuri randasi šalia šaltinio. Devyniolikto amžiaus pabaigoje Pustynske iškilo daugialaipsnė palapinės tipo varpinė, kuri tapo jos atpažinimo simboliu. Mūsų laikais, kai buvo atkuriamas vienuolynas, ant vienos iš sienų išryškėjo Jėzaus Kristaus vaizdas, kurį vienuoliai laiko palaiminimu.

Belovežo giria, kuri įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip stambiausias miško masyvas centrinėje Europoje, beveik nepaliestas nuo XIII a. Ši giria driekiasi Baltarusijos-Lenkijos teritorijoje. Ten įkurta Senio Šalčio rezidencija.
Įdomus miestas Batarusijoje – Polockas. Polockas įsikūręs šalies šiaurėje. Didžiausia miesto puošmena – nuo senų laikų stovintis soboras, svarbiausia stačiatikių katedra, kurių kažkada visame pasaulyje buvo tik trejos – Naugarduke, Kijeve ir Polocke. Šalia katedros yra moterų vienuolynas, kuris pritraukia minias baltarusių.

Šalies pietvakariuose tikrą rojų gali rasti istorijos gerbėjai. Antro pasaulinio karo memorialas „Brestkaja krepost“ – miestelis tvirtovė, kurį po karo ne atstatė, o pavertė muziejumi. Daugelis karo metu subombarduotų gyvenviečių iki šiol nėra galutinai atstatytos, o kai kurios, mūšiams pasibaigus, apskritai nebuvo tvarkomos. Istorijos mėgėjams taip pat patiks Taikos pilis, („Mirskij zamok“). Pilis yra tikras lobis mėgstantiems istoriją.

Sanatorijos

Daugėja važiuojančių į šią šalį vadinamųjų sveikatos turistų skaičius. Pagrindinė atvykstančių europiečių motyvacija – nedidelės medicinos paslaugų kainos. Be tradicinės medicinos, pastaruoju metu tarp sveikatos turistų itin sparčiai populiarėja dietologijos bei estetinės chirurgijos centrai.

Sanatorija „Saulėtas krantas” – tai naujausia medicinos įranga ir metodai, purvo vonios, treniruoklių salės, teniso kortai, uždaras baseinas su geizeriais, fontanais, kaskadiniu dušu, vandens masažu, kriokliais, gydomosios vonios, imituojančios povandeninį masažą, moderni sporto įranga, horizontalus soliariumas įdegio mėgėjams, stilingi vienviečiai ir dviviečiai kambariai su visais patogumais, įskaitant bevielį internetą, baras, lauko kavinė, profesionalus personalas ir nuostabi gamta.

15 hektarų teritorijoje randasi gyvenamieji, pramoniniai, pramoginiai ir medicininiai-diagnostikos objektai, sujungti tarpusavyje pereinamomis galerijomis. Pagrindinės darbo sritys – virškinimo ir kvėpavimo organų; skeleto-raumenų sistemos; širdies ir kraujagyslių sistemos; centrinės ir periferinės nervų sistemos; odos ligų reabilitacija, profilaktika ir gydymas. Sveikatos gydomajame komplekse galite ne tik atsistatyti sveikatą, bet ir įgyti neblėstančio žvalumo ir energijos.

Sanatorija „Radonas” randasi pačioje vaizdingiausioje vietoje, Gardino srityje, kur pilnai išsaugotas pirmykštis miškų ir pievų grožis. Ją supa pušynas, esantis netoli Panikvos ir Molchado upių santakos, komplekso teritorijoje auga eglės, pušys, tujos ir pan. Prie vandens telkinio įrengtas paplūdimys, yra valčių stotis. Kompleksas randasi ekologiškai švarioje zonoje, užima 10 hektarų plotą. Čia gerai išvystyta infrastruktūra: dirba parduotuvės, kirpykla, baras, nuomojamas sporto inventorius. Verta paminėti, kad poilsio namai gali pasigirti unikaliais radono šaltiniais, todėl čia sėkmingai gydoma daugelis ligų, tarp jų: širdies-kraujagyslių ir nervų sistemų problemos, raumenų ir judesio aparato sutrikimai, odos, virškinimo organų ligos. Sanatorijoje „Radonas” yra plačiai naudojamas Dikoe ežero gydomasis purvas. Palankus šios vietos klimatas, sapropelio purvas, radono vanduo, plius, puikus aptarnavimas ir draugiškas darbuotojų požiūris į „Radono” svečius, įtraukia sanatoriją į geriausių Baltarusijos kurortų sąrašą.

Sanatorija „Ozernyj” yra viena iš baltarusių turizmo perlų. Atostogaujant galite pagerinti savo sveikatą ir pasisemti malonių prisiminimų ir įspūdžių. Čia rasite tai, kas tapo tikra retenybe – tylą, ramybę, vidinę laisvę ir pasikrausite teigiamomis emocijomis.

Sanatorija „Ozerny” – pripažinta širdies – kraujagyslių, kvėpavimo, urogenitalinės sistemos, raumenų – kaulų sistemos ligų gydymo ir reabilitacijos institucija. Gydomoji bazė leidžia atlikti daugiau nei 30 šiuolaikinių procedūrų, skirtų kompleksiniam gydymui ir reabilitacijai.

Sanatorija „Žuravuška” įkurta 150 km nuo Minsko ir užima 10 hektarų vaizdingos Nacionalinio parko „Narochansky” teritorijos, kuri randasi ant gražiausio ir unikalaus Naroch ežero kranto. Švarus oras, prisigėręs pušyno kvapo, skaidrus ežero vanduo su smėlio dugnu, maloni oro temperatūra leis jums mėgautis maudymosi sezonu, kuris paprastai trunka apie 100 dienų. Ir miško uogų gausa ir daugiau nei 10 rūšių žuvų ežere suteiks teigiamų emocijų jūsų vasaros atostogoms.

Sanatorijos profilis – kvėpavimo sistemos, širdies – kraujagyslių, raumenų – kaulų sistemos bei jungiamojo audinio, kraujotakos sistemos ligos. Integruotą požiūrį į jūsų sveikatos stiprinimą teikia kvalifikuotas medicinos personalas, suteikiamos ir papildomos paslaugos, tokios kaip: balneoterapija; gydomosios vonios; hidroterapija; magnetoterapija; elektros ir šviesos terapija; ingaliacijos, tame tarpe ir su gydomosiomis priemonėmis; dantų gydymas, įskaitant dantų restauravimą; įvairūs laboratoriniai tyrimai; ultragarso terapija; kosmetologų paslaugos; SPA kapsulė.

Sanatorija „Auksinis smėlis” – kurortas su patogiomis sąlygomis poilsiui ir stipria medicinos baze, kvalifikuotu personalu ir dideliu pasirinkimu aktyviam poilsiui. Gydykla, įsikūrusi 40 km nuo Gomelio, yra gydomojo-prevencinio profilio, daugiausia dėmesio skiriama veiksmingoms procedūroms, kartu su palankiu klimatu ir natūraliais gydomo metodais. Sanatorijoje harmoningai suderinta gamtos gydomieji veiksniai ir procedūros, kurių dėka jūs galite atsistatyti gerą savijautą, pagerinti sveikatą ir sustiprinti imuninę sistemą. Specialistų darbas skirtas kvėpavimo, virškinimo sistemos ir kraujotakos ligų prevencijai ir gydymui. Teikiamos paslaugos ir moderni įranga leidžia nustatyti periferinės ir centrinės nervų sistemos patologijas, kovoti su skeleto-raumenų ir gimdos kaklelio sistemų organų ligomis. Sanatorijos teritorijoje yra gręžinių su mineraliniu vandeniu, kuris palankiai veikia organizmą.

Sanatorija „Pušys” įsikūrusi nuošalioje Baltarusijos Polesie kampelyje, 25 kilometrai nuo Mozyrio miesto, kur didingas ir gydomasis pušynas auga tiesiog Pripetės upės vaizdingoje pakrantėje. Sanatorijoje išgaunamas dviejų tipų mineralinis vanduo: vidiniam ir išoriniam naudojimui, kurie taikomi ligų gydymui: širdies ir kraujagyslių sistemos, kaulų ir raumenų sistemos, ginekologinių ligų, odos ligų, lėtinių gastritų, skrandžio opos ir 12-ultradispersės gaubtinės žarnos, lėtinio kolito, pankreatito, kepenų ir tulžies latakų, šlapimo takų, medžiagų apykaitos ligos. Purvo vonios naudojamas kaulų ir raumenų sistemos, odos, periferinės nervų sistemos, skrandžio ir žarnyno trakto, kvėpavimo sistemos, lėtinių ginekologinių ligų, vyrų reprodukcinės sistemos ligų gydymui.

Virtuvė

Dažnas patiekalas gaminamas iš bulvių, kurios čia vadinamos „antrąja duona“. Gaminamos įvairios virtų bulvių bandelės, pyragėliai su mėsos, kopūstų arba varškės įdarais. Mėgstamos bulvinės, kopūstų sriubos bei barščiai. Tai švelnaus skonio, krakmolingi, bulviniai patiekalai. Bulvės patiekiamos su grybais, mėsa, iš jų gaminami pyragėliai ir pudingai. Populiariausias Baltarusijos patiekalas – bulviniai blynai (draniki), gaminami iš tarkių. Tokį bulvės populiarumą šioje šalyje galima paaiškinti geografine jos padėtimi ir klimatu.

Pirmiesiems patiekalams (kopūstienei, barščiams ir kt.) gaminti vartojamos daržovės, kruopos, grybai, pienas ir kiti produktai. Vienas iš kasdienių patiekalų – sriuba (zacirka), gaminama pilant iš miltų, kiaušinio ir pieno pagamintą tešlą į karštą vandenį. Tokia sriuba po to balinama pienu. Pienas Baltarusijoje plačiai naudojamas sriuboms, taip pat gaminant sūrį ir kitus produktus.

Didelę dalį baltarusiškoje virtuvėje užima mėsa, ypatingai vertinama kiauliena ir, žinoma, kiaulienos lašiniai. Čia jie dažniausiai valgomi sūdyti, šiek tiek parūkyti, su svogūnu ir česnaku. Mėsa šioje šalyje dažnai patiekiama su bulvėmis, bet populiaru ją valgyti ir su kitomis daržovėmis – morkomis, juodaisiais ridikais, žirneliais. Ir nors daržovės, atrodytų turėtų būti naudojamos priklausomai nuo sezono, tačiau baltarusiai moka taip įvairiai jas pagaminti, konservuoti, šaldyti, jog daržovių čia yra visada. Taip pat šioje šalyje yra mėgstami grybai, jie apdorojami įvairiai – verdami, apkepinami, marinuojami, šaldomi. Išnaudodami gamtos išteklius baltarusiai nepamiršta ir uogų – žemuogių, braškių, mėlynių, spanguolių.

Mėgstami kiaušinių patiekalai, košės, miltiniai gaminiai, įvairūs kisieliai ir kompotai iš uogų ir vaisių.

Maistas vartojamas kartu su nealkoholiniais tautiniais gėrimais – beržo sula, gira. Degtinė vertinama kaip nacionalinis turtas. Geriamas ir alus.

Suvenyrai

Populiariausios lauktuvės iš Baltarusijos: lino, vilnos dirbiniai, suvenyrai iš molio, medienos.