Bendra informacija

Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš lot. terra australis incognita (nežinoma pietų žemė).

Jos didžiulėse teritorijose yra vietos puikiai gamtai ir šurmulingiems šiuolaikiniams miestams. Tik čia rasite unikalią gyvūnų, paukščių ir augalų įvairovę, kurių daugumos nerasite niekur kitur pasaulyje.

Dabar Australija – turtingas kraštas, turintis savitą gyvenimo būdą. Čia ypač mėgstami žaidimai, pramogos gamtoje – banglentės, tenisas ir mėsos kepimas ant iešmo. Šalies kultūra yra aukšto lygio.

Australija – tai karštas saulėtas oras, daugybę kilometrų besidriekiantys balti paplūdimiai, didelės bangos ir begalinis, besitęsiantis iki horizonto žydrasis vandenynas. Čia žemyno Šiaurės Rytų pakrantėje yra unikalus gamtos draustinis – Didysis barjerinis rifas. Jo salos – tai gražūs paplūdimiai, atogrąžų augmenija, spalvoti koralai ir spalvingos žuvys. Kai kurios salos tapo elitinių kurortų namais.

Australijos žavesys – ne tik jos gamtoje. Tai gerai organizuota šalis su ryškiais, blizgančiais megapolisais, šalies kultūros ir finansinio gyvenimo centras. Kad ir kur Jūs benuvyktumėte – į Sidnėjų, Melburną, Darviną ar kitą miestą – jūsų laukia istoriniai pastatai ir kylantys į dangų dangoraižiai iš stiklo ir metalo, vaizdingi parkai ir judrūs prospektai, turtingiausi muziejai ir prabangios parduotuvės.

Klimatas

Australijos klimatas skirtingose šalies dalyse labai skiriasi, tačiau didžiajai Australijos daliai būdingos dykumos ir pusdykumės – 40 % teritorijos dengia smėlio kopos. Prie žemyno dykumėjimo galėjo prisidėti ir pirmieji žemyno gyventojai atvykę čia prieš 50 000 metų. Reguliarus augmenijos deginimas galėjo neleisti musonams pasiekti vidinių žemyno sričių.

Retkarčiais dalyje šalies kyla smėlio audros, pasitaiko tornadų. Aukščiausia temperatūra gali pasiekti 50 °C, žemiausia – nukristi žemiau nulio.

Australija dalinama į keletą klimato juostų. Šiaurinė Australijos dalis yra tropinio klimato juostoje su vidutine metine temperatūra siekiančia 26 °C. Dalis šios teritorijos dengiama tropikų drėgnųjų miškų, dalis yra pievos, dalis – dykuma. Australijos tropikus veikia pietryčių sausas pasatas ir drėgnas šiaurės vakarų musonas, dėl to sausasis ir drėgnasis sezonai yra gana reguliarūs.

Pietrytinė Australijos dalis priklauso vidutinio klimato juostai. Čia yra ir vidutiniškai derlingi dirvožemiai.
Likusi dalis yra sauso subtropinio klimato juostoje, kur vidutinė temperatūra yra 14–20°C. Žemyno viduryje klimatas ryškiai kontinentinis.

Kritulių kiekis labai skiriasi skirtingose žemyno dalyse ir priklausomai nuo metų laiko. Dažnos sausros greičiausiai sukeliamos El Niño. Vidutinis visos Australijos kritulių kiekis – 650 mm. Daugiausia kritulių iškrenta rytinėje dalyje – 1000 mm, kai kur iki 3500 mm per metus. Čia pakrančių kalnai sulaiko nuo vandenyno pasatų nešamus vandens garus; orui kylant per kalnus jis atvėsta ir iškrenta krituliai. Vakarinės dalies pakrantes veikia šaltoji vandenyno srovė. Nuo vėsesnio vandens oras patenka į įkaitintą sausumą ir jame esanti drėgmė neiškrenta. Tropinėje dalyje lyja žiemą arba rudenį, vasara visada sausa. Žemyno centrinėje dalyje nuolat sausa, per metus iškrenta ne daugiau 250 mm kritulių. Nuo kritulių pasiskirstymo žemyne labai priklauso požeminiai vandenys. Didelėje vakarinėje žemyno dalyje jų iš vis nėra ir žemdirbystė visiškai neįmanoma.

Švelnų, pakankamai drėgną ir šiltą klimatą turi tik Tasmanija. Žiemą iškrenta sniego, kuris ištisus metus išsilaiko Australijos Alpių viršūnėse.

Oficialus pavadinimas

Australijos sandrauga.

Sostinė

Kanbera – gyventojų apie 323 tūkst.žmonių.

Geografija

Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – pats sausringiausias iš apgyvendintų kontinentų. Didžioji dalis vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės – apie 40 % teritorijos užima smėlio kopos. Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis – tropiniai miškai, dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo.

Kranto linijos ilgis – 36 735 km. Palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi Didysis barjerinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas.

Aukščiausias kalnas – Kosciuškos kalnas (2228 metrų).

Didžiausi miestai: Melburnas, Pertas, Sidnėjus, Kanbera.

Valiuta

Euras.

Gyventojai

Didžioji dalis Australijos gyventojų kilę iš XIX ir XX amžiuje atvykusių imigrantų, iš pradžių daugiausia iš Britanijos ir Airijos, vėliau ir iš kitų šalių – Italijos, Graikijos ir kt. Per keturis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo atvyko 4,1 milijonai žmonių iš 120 šalių. Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australas gimė užsienyje. Nuo to laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europos, imigracija vaidina didelį vaidmenį šalies vystymesi. Didelė gyventojų dalis yra kilę iš Azijos. Pagal 2001 m. surašymą aborigenai sudaro 2 proc. gyventojų.

Valstijose gyventojų daugumą sudaro anglų, škotų ir airių kilmės australai, tuo tarpu teritorijose dažniausiai kitų tautybių gyventojai, pavyzdžiui, Šiaurės Teritorijose daug indoneziečių ir aborigenų, Kalėdų saloje – kinų, o Kokosų salose – malajų.

Dėl Australijos geografijos ir klimato ypatumų didžioji dalis Australijos gyventojų susitelkę miestuose rytinėje, pietinėje ir pietvakarių pakrantėse.

Anglų kalba yra pagrindinė, nors kai kurios išlikusios aborigenų bendruomenės išlaikė ir savo kalbą. Daugelis pirmos, o dažnai ir antros kartos imigrantų iš neanglakalbių šalių yra dvikalbiai.

Kalba

Valstybinė kalba — anglų, ja kalba daugiau nei 80% gyventojų. Po to seka kiniečių – 2,1%, italų – 1,9%, graikų – 1,4%.

Valiuta

Australijos doleris – oficialus Australijos (taip pat Kalėdų salų, Kokosų salų ir Norfolko salos) piniginis vienetas. Jį naudoja kaip pagrindinę valiutą kitos nepriklausomos valstybės: Kiribatis, Nauru, Tuvalu.

1 doleris = 100 centų.

Turizmo zonos

Tolimoji Australija – mažiausias pasaulio žemynas, tačiau įspūdingos uolos, koraliniai rifai, kanjonai ir salos nustebins net ir visko mačiusius gamtos mylėtojus.

Kanbera – Australijos sostinė, kurioje yra daug vietų vertų pamatyti. Analogų pasaulyje jai mažai, mat miestas XX a. pradžioje tiesiog pastatytas tuščioje vietoje. Kūrybingi architektai gatvėmis išvagojo geometrinių formų rajonus ir „pamiršo“ suprojektuoti dangoraižius. Viskas net per daug tvarkinga: tiesūs prospektai ir žiedai, pilna parkų ir automobilių aikštelių, mažai žmonių. Masyvūs valdžios pastatai – atviri ir australui, ir atvykėliui. Kanberoje galite aplankyti Parlamento Rūmus, Nacionalinę Australijos galeriją, kuri turi 100000 meno darbų, Nacionalinę biblioteką, Nacionalinius archyvus su senais filmais, įrašais, knygomis bei senovinius žmogaus pagamintus daiktus, taip pat Karo memorialą.

Didysis Barjerinis Rifas yra didžiausias pasaulyje koralinis rifas, kurį sudaro daugybė besijungiančių salų bei rifų. Šis rifas tęsiasi išilgai Kvinslendo pajūriu 2000 kilometrų ir apytiksliai užima 35 milijonus hektarų. Rifas yra daugybės įvairiausių žuvų bei kitų jūros gyvūnų namai. Šių gyvūnų stebėjimas – tai puiki šeimos veikla, kuri pakerės netgi labiausiai išvargusius keliautojus! Patys australai šį gamtos kūrinį vadina aštuntuoju pasaulio stebuklu.

Brisbano miestas yra ta vieta, kurią privalote aplankyti vien dėlto, kad patirtumėte tikrąjį didelio miesto skonį. Šis miestas yra Australijos Kvinslendo valstijos sostinė, o jame gyvena daugiau nei 1.5 milijono gyventojų. Tai miestas, žymus savo nepaprastu grožiu naktį bei galintis pasiūlyti plačios įvairovės virtuvę, kuri turistų bei vietinių gyventojų laikoma geriausia Australijoje.

Apsilankymas Australijoje nebus pilnavertis, jeigu Jūs praleisite galimybę pasimėgauti vaizdais, keliaujant Didžiuoju Vandenyno keliu. Važiuodami virš 200 mylių Viktorijos valstijos vandenyno ir oro sąlygų suformuota uolėta pakrante, išvysite kvapą gniaužiančius vaizdus bet kuriuo metų laiku: didingos uolos, įspūdingieji „12 apaštalų”, Londono tiltas ir daugybė nuostabių įlankų.

Raudonasis centras apima keletą iš pačių nuostabiausių gamtovaizdžių visame pasaulyje, keletas iš jų yra datuojami 800 milijonų metų senumo. Raudonasis Centras yra šiaurinėje teritorijoje bei yra laikomas fizine Australijos centro vieta. Turistai gali mėgautis „Ayers“ uolienomis, kurios dar kitaip vadinamos „Uluru“. Manoma, jog „Uluru“ uolienų stebėjimas yra nuostabi veikla, kylant bei leidžiantis saulei, kadangi kai spalvingi spinduliai krenta per raudonas uolas, atrodo, jog jos pradeda svyruoja ir keistis į užburiančias figūras.

Adelaidė yra pietų Australijos sostinė. Tai civilizuotas bei ramus miestas, kuriame gyvena maždaug vienas milijonas gyventojų. Adelaidė yra padalinta į dvi dalis – Adelaidę ir Š. Adelaidę, kurios atskirtos Torrenso upe. Miestą supa gražūs gamtovaizdžiai, pavyzdžiui, žaliuojantys parkai, pakrantės paplūdimiai ir pan. Tai klestintis miestas, kuris turi keletą prestižiškiausių vynuogynų visoje šalyje.

Pirštuotoji dykuma – tai Vakarinėje Australijos dalyje, Nambungo nacionaliniame parke esanti dykuma. Ją puošia tūkstančiai gamtos suformuotų kupolų, kurių aukštis siekia iki 5 m. Šiuos klintinius kupolus supūtė vėjas.

Dvylika Apaštalų – tai vaizdingos pakrantės uolos, kurios natūraliai susiformavo iš klinčių ir yra išnirusios iš vandens. Uolas, kurių belikę aštuonios, suformavo erozija, tačiau ta pati erozija jas ir naikina.

Karališkasis Kanjonas yra Vatarkos nacionaliniame parke, Australijos šiaurėje. Šio kanjono uolos, susidariusios iš smiltainio, siekia 300 m aukštį. Dalis tarpeklio yra šventa aborigenų vieta, dėl to čia lankantis nerekomenduojama nukrypti nuo pažymėtų vaikščiojimo takų.

Kata Tjuta vietovę sudaro 36 kupolai, sujungti įvairiomis uolomis, kurias supa skardžiai bei slėniai. Šios vietovės pavadinimas, išvertus iš aborigenų kalbos, reiškia „daug galvų“. Tai šventa vieta aborigenams. Turizmas šioje vietovėje yra ribojamas dėl itin pažeidžiamo kraštovaizdžio.

Tasmanijos sala nuo Australijos žemyno nutolusi maždaug 240 km į pietryčius. Šioje saloje įrengti net keli nacionaliniai parkai. Kadangi sala yra labai izoliuota, gyvūnija ir augalija čia labai specifinė. Overland Track – tai viena populiariausių turistinių trasų Tasmanijos saloje. Teigiama, jog kiekvienas save gerbiantis australas bent kartą gyvenime privalo čia apsilankyti. Tasmanija yra sala, nutolusi 240 km į pietryčius nuo Australijos žemyno. Tasmanija – tai neprijaukintos laukinės gamtos sala. Palyginti mažo dydžio, Tasmanija turi nuostabią kraštovaizdžio įvairovę, kuri susideda iš ledynų kalnų, tankių miškų ir kalvotų žalių kalvų. Tasmanija Jums gali pasiūlyti kvapą gniaužiantį kraštovaizdį, keliavimą pėsčiomis bei stovyklavimą.

Ne taip seniai Tasmanijos salos valdžia sukūrė unikalią turizmo pasiūlą ir pavadino ją „kalinimo kelione”. 11 sunkiųjų darbų Australijos kalėjimų neseniai įtraukti į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą, penki iš jų yra Tasmanijoje. Salos svečiai dabar galės praeiti „nuteistųjų keliu” ir atsekti beveik kiekvieno kalinio istoriją gerai išsaugotų įrašų ir dokumentų dėka.

Bangos uola – Vakarinėje Australijoje esanti gamtos suformuota uola. Tokį pavadinimą uola gavo dėl savo panašumo į milžinišką sustingusią bangą. 15 m aukščio ir 110 m ilgio granito uolą suformavo vykstantis erozijos procesas.
Trys Seserys – tai erozijos suformuotos uolos, pakibusios virš slėnio Žydruosiuose kalnuose, kurie yra išraižyti gausybės kanjonų. Kai kurie iš šių kanjonų – net 760 m gylio. Šios išraiškingos uolos apipintos legendomis.

Australijai priklausanti Kalėdų sala yra Indijos vandenyne. Kalėdų sala garsėja unikalia gyvūnija bei augalija, nes ji vystėsi atsiskyrusi nuo didesnių salų ar žemynų. Vienas iš Kalėdų salos fenomenų – tai masinė raudonųjų krabų migracija, kuri prasideda atėjus lietingajam sezonui ir sutampa su mėnulio ciklu. Tai iš tiesų yra neužmirštamas reginys, kurį galima stebėti tam tikromis spalio, lapkričio, gruodžio ir sausio dienomis.

Apsipirkimas ir parduotuvės

Australijos „vizitinė kortelė“ – brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys: opalas, safyras, rožiniai deimantai (jie yra kasami tik čia), perlai. Plius, žinoma, aborigenų amatai: neišvengiami bumerangai, daiktai, pagaminti iš medžio, keramikiniai indai. Parduotuvės dirba nuo 9.00 iki 17.30 val. darbo dienomis ir nuo 9.00 iki 17.00 šeštadieniais.

Vieną kartą per savaitę (ketvirtadienį arba penktadienį) jos dirba iki 21.00 val. Kai kurie prekybos taškai dirba ir sekmadieniais nuo 10.00 iki 16.00 val. Stambiuose miestuose yra turgavietės, kur praktiškai galima įsigyti viską, ko tik norisi: nuo produktų ir rūbų iki suvenyrų.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. – Naujieji metai.
Sausio 26 d. – Australijos diena.
Kovo 5 d. – Darbo diena, švenčiama Vakarų Australijoje.
Balandis – Velykos.
Balandžio 25 d. – Veterano diena (Anzac Day)
Gegužės 1 d. – Gegužės diena (Šiaurinės teritorijos).
Birželio 11 d. – Karalienės gimimo diena (visoje Australijoje, išskyrus Vakarų).
Rugpjūčio 6 d. – Išeiginė diena (Naujas Pietų Velsas ir Australijos sostinės teritorija)
Spalio 1 d. – Darbo diena (Labour Day).
Spalio 1 d. – Karalienės gimimo diena, švenčiama Vakarų Australijoje.
Gruodžio 25 d. – Kalėdos (visoje Australijoje).

Virtuvė ir restoranai

Pagrindinis Australijos nacionalinis patiekalas yra kepta mėsa. Visa kita – patiekalai iš jūros gėrybių ir paukščių, egzotiški vaisiai ir vietiniai sūriai – tai tik savotiški pagrindinio patiekalo papildai. Delikatesai: ryklių lūpos, krokodilo mėsa, oposumo filė, mėlynojo krabo mėsa ir gėlavandenės austrės. Dabar šalyje populiari azijietiška virtuvė, kuri mėgsta kraštutinumus: produktas naudojamas beveik žalias arba, priešingai, apdorojamas iki visiško neatpažinimo.

Australijos vynai nenusileidžia kokybe geriausioms Europos rūšims, o kai kurios alaus rūšys net eksportuojamos į daugelį šalių.

Pramogos, ekskursijos ir lankytinos vietos

Sidnėjus – didžiausias Australijos miestas ir ekonominė sostinė. Jo operos teatras ir uosto tiltas puikuojasi gražiausių pasaulio pastatų knygose. Abu žymiausi Sidnėjaus pastatai – Uosto tiltas ir Operos teatras – irgi greta vandens, įrėminę Žiedinę prieplauką, kurioje be nuolat zujančių „autobusų“ švartuojasi ir kruiziniai laivai.

Sidnėjaus Operos Rūmais žavisi visi, netgi tie, kurie visiškai nesidomi opera. Lengvas dizainas sujungtas su nepaprasta akustika šį statinį padaro nepakartojamu. Operos teatro kriaukliniai kupolai subtiliai didingi. Tačiau tai – tik fasadas. Giliau Sidnėjus proziškesnis: jo kupinas žmonių ir aukštų pastatų centras dienomis sukasi it smagratis, o vakare visi išvažiuoja arba išplaukia atgal į savo vienaukščius artimų ir tolimų priemiesčių namus.

Australijos miestiečiams gamtos toli ieškoti nereikia. Sidnėjiečiams arčiausi – Žydrieji kalnai. Ten – iščiustyta ir išlaižyta žaluma. „Laukinius“ slėnius gali stebėti (kartu su miniomis Azijos turistų ir vaikučiais vedinų šeimų) iš net dviejų specialiai tam įrengtų lynų keltuvų. Tai – Scenic World. Į jį perki bilietą visai dienai it į atrakcionų parką, bet smagumas ne aštriuose pojūčiuose, o apylinkių grožyje.

Melburnas, esantis pietrytinėje Australijos Viktorijos valstijos dalyje, yra laikomas vienu iš gyviausių pasaulio miestų. Daugybė žmonių šį miestą laiko Australijos širdimi. Po 1850 metais Viktorijos valstijoje vykusios aukso karštligės Melburnas staiga išaugo ir tapo vienu turtingiausių miestų pasaulyje. Šis miestas dar įdomus tuo, jog čia ir orai, ir keturi metų laikai labai skirtingi. Sakoma, kad kartais per dieną galima patirti visus keturis sezonus. Melburnas gali pasiūlyti modernios architektūros junginį, bei gražiausius Viktorijos laikų architektūros pavyzdžius pasaulyje.

Alice Springs miestas yra įdomus Senosios telegrafo stoties muziejumi, kuris saugo atminimą apie Australijos dykumų įsisavinimo epochą; „Karališkosios skraidančių gydytojų tarnybos” oro baze, taip pat kupranugarių ūkiu.

Daintree draustinis yra vienas iš seniausių gamtos parkų. Šioje girioje galima pamatyti įvairiausių gyvūnų, įskaitant žėrinčią žaliają varlę, oposumą ir švytinčius grybus, kurie auga ant medžių kamienų.

Nacionalinis parkas Kakadu – UNESCO pasaulinio paveldo objektas, vienas iš nepaliestos gamtos kampelių Australijoje. Jį valdo Australijos aborigenai ir jis išsaugotas pirmykščiame būvyje.

Hunter slėnis, kuris randasi 180 km nuo Sidnėjaus, yra žinomas tarp gero vyno mėgėjų. Smėlio šlaitai ir ypatingas mikroklimatas sukuria čia puikias sąlygas geriausiems Australijos vynuogynams.

Saulėta pakrantė – pasaulyje žinomas kurortas, populiarus kaip tarp turistų, taip ir tarp vietinių gyventojų. Garsėja savo kilometriniais paplūdimiais, saulėtu oru ir unikaliais gamtos ištekliais. Apsilankykite viename iš jo draustinių — Kondalilla, pakrantės parke Noose, Maplton Falls ir Buderim parkuose, arba eikite užkariauti Glass Haus kalno viršūnes.