Paprastas keleivis skrydžių lėktuvu metu tradiciškai atkreipia dėmesį į tokius dalykus, kaip vietos patogumas, šalia sėdinčių žmonių elgesys ar oro duobės. Daugeliui mūsų kelionė lėktuvu tėra proga pamiegoti, atlikti darbus, skaityti ar pažiūrėti filmą, mažų mažiausiai galvojant apie visokius dalykus, kuriuos galima išvysti aplink.
Kai kurie keleiviai nori atsipalaiduoti anksčiau nei reikėtų ir išgeria migdomųjų. Tai gali sukelti keletą problemų – nuo skausmo ir traumų, iki išlaipinimo iš lėktuvo.

Lėktuvui kylant, slėgis kabinoje krenta. Skrydžio metu palaikomas toks slėgis, koks įprastai būna maždaug 2,4 km aukštyje, tačiau problema tame, kad jis iki tokio lygio nukrenta per kelias minutes. Susidaręs slėgių skirtumas vidinėje ir išorinėje ausyje būgneliuose gali sukelti diskomfortą, tačiau žmonės natūraliai žino kaip su tuo kovoti – reikia ryti seiles. Ryjant atsiveria ausies trimitas, leidžiantis slėgį vidinėje ausyje suvienodinti su slėgiu lėktuvo salone. Per anksti užmigę keleiviai ryti negali, todėl gali patirti skausmą ir net susižaloti ausies trimitą.

Dar daugiau – yra pasitaikę atvejų, kuomet žmonės užmiega neprisisegę diržų arba juos atsisega vos užgesus perspėjimo signalui. Prasidėjusi turbulencija gali sužeisti. Galiausiai, prieš lėktuvui kylat reikėtų išklausyti saugumo instruktažą, net jei manote, kad jį girdėjote daugybę kartų.

Daugelis keleivių nekreipia dėmesio į nurodomus instruktažo metu avarinius išėjimus, tačiau pilotai puikiai suvokia, kokie svarbūs jie gali būti. Lėktuvui sudužus, jūs galite neturėti laiko ar galimybių aiškintis, kur tokie išėjimai išdėstyti. Tad apsidairykite ir susiraskite artimiausią avarinį išėjimą, suskaičiuokite krėslų skaičių, kuris skiria jus ir tą išėjimą, tai gali praversti, jeigu lėktuvo salonas būtų pilnas dūmų, ar apsivertus lėktuvui, kad, susiorientavus tamsoje ar po vandeniu, galėtumėte jį saugiai ir greitai pasiekti.
Daugelis keleivių dažniausiai nerimauja dėl turbulencijos ore, tačiau, kaip mus tikina, tai nėra toks jau baisus dalykas. Sunkumų žiemą gali kilti, kai lėktuvai ruošiasi leistis ir išjungia variklius. Skirtingai nuo kilimo metu įkaitusio lėktuvo, leidžiantis yra išjungiami varikliai, o tai nulemia temperatūrų skirtumą ir galimą lėktuvo paviršiaus užšalimą ir sunkumus, siekiant lengvai jį nutupdyti.

Kvapai gali būti vienas iš pagrindinių rodiklių, kad su lėktuvu kažkas negerai, nes parodo galimas problemas su varikliu ar kuro tiekimo sistema.

Jūsų veiksmų tvarka, gelbėjantis iš į bėdą patekusio lėktuvo, yra labai svarbi. Įsivaizduokite, kad lėktuve staiga nukrito slėgis ir ėmė trūkti deguonies. 9-11 kilometrų aukštyje kvėpuoti tikrai nėra kuo, tačiau jums virš galvų iš karto nusileis deguonies kaukės, kurios kelias minutes užtikrins deguonies tiekimą. Per tą laiką pilotai pasistengs nusileisti į žemesnį aukštį, kur galėsite kvėpuoti normaliai. Norint išsigelbėti ir padėti kitiems jums reikia pirmiausia išlaikyti šaltą protą, todėl pirmiausia užsidėkite deguonies kaukę sau, o tada – visiems aplinkiniams.

O kaip dėl tos gelbėjimosi liemenės – kodėl jos negalima prisipūsti iš anksto? Kartais žmonės pagalvoja, kad pripūsta liemenė sušvelnins smūgį. Gal ir taip, tačiau ji skirta ne tam. Gelbėjimosi liemenės prisipučia per sekundę. Jei savąją pripūsite dar salone, o tada lėktuvą užtvindys vanduo, būsite prispausti prie salono lubų ir negalėsite išplaukti į lauką. Viena liemenė lengvai išlaiko porą žmonių, todėl su ja panerti tikrai nepavyks. Jei jau padarėte tokią klaidą, teks liemenę nusisegti ir palikti, o išplaukus laikytis už kitų keleivių.