Šalies aprašymas

Rytinius Švedijos krantus skalauja Baltijos jūra, Botnijos įlankos pakrantės smėlėtos. Daugiausiai krantai neaukšti ir uolėti, pakrantėse gausu fjordų. Vakaruose driekiasi Skandinavijos kalnų grandinė, kuri skiria Švediją ir Norvegiją. Didžiausi Švedijos ežerai: Venernas, Veternas, Melarenas, Jelmarenas ir Sturšenas. Elandas ir Gotlandas dvi didžiausios Švedijos salos.

Didelį poveikį Švedijos reljefui padarė ledynai. Slinkdami, jie ardė kalnų viršūnes, todėl Švedijos kalnams būdingi fiordai bei lėkšti slėniai. Ledynas nugremžė minkštesnes uolienas, kurias įšalusias nuvilko tolyn. Ištirpus ledynui, susidarė painus povandeninių uolienų tinklas. Kai kurios jų iškilo į paviršių ir suformavo uolines salas – šcherus. Ant šio tipo salų išsidėstęs Stokholmo miestas.

Kaip ir turėtų būti Skandinavijoje, turistinė Švedija neišstato savo privalumų. Bet jų yra daug: pavyzdžiui, kalnai yra aukštesni nei kaimyninėje Suomijoje ir siūlomi įvairesni slidinėjimo būdai. Be to, Švedijos šlaituose garantuota sniego danga nuo lapkričio iki balandžio mėnesio, puikiai veikia įrenginiai trasoje, tvarkinga keltuvų sistema, Après-ski įvairovė ir ,kaip matyti iš pirmo žvilgsnio, daug paslaugų ir pramogų vaikams. Kitas dalykas yra tai, kad Švedijoje reikia būti pasiruošiusiam didelėms išlaidoms: tai nėra pigi šalis, kaip ir visa Skandinavija.

Kokiu transportu vykti

Švedija tęsiasi daugelį kilometrų nuo šiaurės į pietus, taigi oro transportas šalyje yra gana populiarus, nors ir brangus. Yra tarptautiniai oro uostai Stokholme, Geteborge ir Malmėje.

Valstybinė geležinkelių kompanija SJ jungia didžiąją dalį gyvenviečių šalies centre ir pietuose. Greitieji traukiniai žymimi X2000, o daugybė elektros traukinių, važiuojančių tarp didžiųjų miestų, taip pat laikomi greitais ir patogiais. Šalies teritorijoje galioja vieningas „skandinaviškas” geležinkelio bilietas „Scan Rail Pass”, leidžiantis keliauti visomis geležinkelio linijomis Švedijoje, Danijoje, Suomijoje ir Norvegijoje 5, 10 ar 30 dienų laikotarpyje.

„SweBus“ autobusų express-linijos apima daugiau nei pusantro tūkstančio šalies gyvenviečių, Švedijos šiaurėje tai yra vienintelė viešojo transporto rūšis. Bilietai parduodami autobusų stoties bilietų kasose ir kainuoja mažiau nei geležinkeliu. Vietines linijas paprastai aptarnauja kompanija „ContinentBus”.
Didžiausi Švedijos miestai ir jų priemiesčiai turi gerai išvystytą viešojo transporto tinklą. Tačiau, norint normaliai keliauti po didžiąją daugumą rajonų, automobilis praktiškai yra būtinas.

Švedijoje daugybė taksi įmonių, kurios savarankiškai nustato tarifus ir nuolaidas už pravažiavimą jų automobiliuose. Kilometro kaina yra 8-10 SEK plius 20-25 SEK už įlaipinimą. Yra mašinos su fiksuotu tarifu „fast pris”, priklausančios didelėms įmonėms, ir vadinamosios „laisvos taksi” („fritaxi”), kur pravažiavimo kainą reikia aptarti prieš kelionę. Vakare, savaitgaliais ir švenčių dienomis tarifai yra šiek tiek didesni.

Automobilio nuoma

Būtinas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, kreditinė kortelė, minimalus vairuotojo amžius – 18 metų (kai kuriems automobiliams – 24 metai). Maksimalus amžius neribojamas. Važinėtis dviračiu Švedijoje lengva ir saugu – praktiškai visose autotrasose įrengti specialūs dviračių takai. Dviratį galima išsinuomoti viename iš daugybės nuomos punktų arba per vietinius turizmo biurus. Vidutinė nuomos kaina sudaro 50 SEK dienai arba 200 SEK savaitei.

Teisingai prisiparkuoti ir nepažeisti taisyklių Stokholme nėra taip paprasta. Švedijos įstatymai griežtai baudžia už vairavimą neblaiviam stovyje ir už greičio viršijimą. Tačiau tai tur būt nelabai padeda, nes keliuose tankiai rengiami patikrinimai.

Dieną ir naktį šalyje važiuoti galima tik su įjungtais artimos šviesos žibintais.
Saugumo diržais privalo prisisegti visi – vairuotojas, keleivis, sėdintis priekyje, taip pat ir keleiviai, sėdintys mašinos gale, jei yra įrengti saugos diržai.

Greičio apribojimai svyruoja nuo 110 km/val. automagistralėse iki 70 km/val. kituose keliuose ir 30-50 km/val. – gyvenviečių ribose.

Dauguma degalinių veikia savitarnos pagrindu ir dirba kasdien, kai kurios – visą parą. Dauguma jų priima atsiskaitymui pagrindines kredito korteles.

Būkite budrūs

Švedijoje žemas nusikalstamumo lygis, todėl nėra priežasties bijoti ir imtis bet kokių specialių priemonių asmeninio saugumo užtikrinimui.

Orų prognozė

Dėl Golfo srovės poveikio Švedijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas. Pietinėje ir vidutinėje šalies dalyje didelę įtaką klimatui turi vandenynas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo –14 iki 00C, priklausomai nuo regiono. Atitinkamai liepos mėnesį nuo +10 iki +170C. Kritulių kalnuose būna iki 2000 mm, lygumose iki 800 mm. Sniego danga šaltuoju periodu šiaurinėje dalyje vietomis išsilaiko iki 7 mėnesių.

Drėgnos jūrų oro masės iš Šiaurės Atlanto ir Baltijos jūros neretai atneša besikeičiantį orą su krituliais ir vėju, ypač tarp sezonų.

Kur apsistoti

Oficialios kategorijos Švedijos viešbučiai neturi, todėl „žvaigždutės” kelionių organizatorių kataloguose – tai subjektyvaus vertinimo rezultatas. Šalyje tipiški skandinaviški viešbučiai: be pafoso, maksimaliai praktiški, viskas švaru, tvarkinga ir tikslu. Paslauga viešbučiuose yra pragmatiškai „vidutinė europietiška”, nuo 16:30 val. maitinimas ir gėrimai 10% pigesni.

Švedijoje yra serija viešbučių deluxe lygio, tiek dideliuose miestuose, tiek ir miesteliuose. Provincijoje tai viešbučiai, įrengti buvusiuose karališkuose ar bajorų rūmuose ir siūlantys paslaugas labai didelėmis kainomis.

Viešbučiai ir apartamentai slidinėjimo kurortuose yra statomi alpių stiliumi, daugelis numerių (90%) – su sauna. Kiekviename viešbutyje savo dalį turi valstybė (kas turi teigiamą poveikį), šalyje paplitusios pasaulinės ir skandinaviškos „grandinėlės”.

Įtampa tinkle 220 V, dažnis 50 Hz. Rozetės ir šakutės atitinka europietiškus standartus.

Pinigai

Švedijoje, skirtingai nei daugelyje kitų šalių, pelningiausiai keisti pinigus valiutos keitimo punktuose. Bankai ima pakankamai didelius komisinius, ten ne pats geriausias kursas.

Daugelis valiutos keitimo punktų dirba nuo 8:00 iki 21:00 val. Bankai dirba darbo dienomis, išskyrus ketvirtadienį, nuo 10:00 iki 15:00 val. Ketvirtadienį bankai dirba nuo 10:00 iki 16:00-17:30 val., kai kuriuose miestuose bankai dirba ir iki 18:00 val. Poilsio dienomis ir valstybinių švenčių dienomis bankai uždaryti.

Oro uoste, uostose ir pagrindinėse geležinkelio stotyse bankai įprastai dirba ilgiau.

Ką nusipirkti

Švedijoje parduotuvės dirba pirmadieniais-penktadieniais nuo 9:30 iki 18:00 val. Universalinės ir stambios parduotuvės dirba ir sekmadienį nuo 12:00 iki 16:00 val. Maisto prekių parduotuvės dirba kasdien iki 20:00 val., kai kurios ir ilgiau. Žiemos išpardavimas prasideda gruodžio 27 ir tęsiasi mėnesį.

Kaip suvenyrus iš šalies parsivežamas stiklas ir krikštolas, sidabro ir plieno gaminiai, mediniai dirbiniai. Taip pat perkami moteriški ir vaikiški rūbai, ypač skandinaviški megztukai.

Kaip ir Suomijoje, Švedijoje alkoholiniai gėrimai yra griežtai kontroliuojami valstybės. Vynas ir spiritiniai gėrimai daugiau nei 2,8° stiprumo ir alus daugiau nei 3,5° stiprumo parduodami tik specializuotose valstybinėse parduotuvėse „Systembolaget” (minimalus amžius spiritinių gėrimų pirkimui – 20 metų).

Restoranai ir barai turi turėti specialų leidimą alkoholinių gėrimų pardavimui.

Kur skaniai pavalgyti

„Švediškas stalas“ tapo pasauliniu restorano verslo pasiekimu. Švedijoje jis labai gausus: tai sūdyta ir rūkyta žuvis, dešros, paštetai, salotos, sūriai, karštieji patiekalai iš žuvies ir mėsos, desertai, kepiniai. Kalėdinį „švedišką stalą“ laikotarpyje nuo gruodžio 1 iki 23 sudaro iki 50 patiekalų.

Apskritai Švedijos nacionalinei virtuvei būdinga kukli įvairovė. Joje beveik nenaudojami prieskoniai ir labai vertinamas natūralus skonis. Delikatesai – tai patiekalai iš elnienos, briedienos, vėžių. Ir visur yra lašišos: šviežios, rūkytos, sūdytos, šašlyko ar grilio pavidalu.

Specifiniai švediški gėrimai – mažai laipsnių turintis vaisių punšas ir kalėdinis glintveinas, kuris gaminamas iš pašildyto raudonojo vyno su kardamonu, gvazdikėliais, razinomis ir migdolais.
Kavos mėgėjams geriausia užsisakyti „ekspresso“, nes kava „švediškai“ vargu ar juos tenkins.

Labai brangūs, netgi pagal Švedijos standartus, alkoholiniai gėrimai ir cigaretės. Vyno butelis kainuoja nuo 20 EUR ir daugiau. Cigarečių pakuotė – vidutiniškai apie 5 EUR.

Švedija užima vieną iš pirmųjų vietų pasaulyje dėl vandens valymo kokybės. Švedijos vandentiekio vanduo tinka gerti be išankstinio užvirinimo. Todėl turistai neturėtų nustebti, jei bare ar restorane jiems pateiks vandenį iš vandentiekio.

Ką apžiūrėti

Pagrindinės Švedijos grožybės yra natūralios kilmės: rūsti Laplandijos tundra, Botnijos įlankos salos, vakarinės žaliosios kalvos, Norboteno uolos, gražiausi ežerai. Kultūros objektai daugiausia yra didžiuosiuose miestuose: Malmėje, Geteborge ir Stokholme.

Stokholmo senamiestyje „Gamla-Stan” yra Karališkieji rūmai (Kungliga Slottet), daug gražių bažnyčių, vaizdingų gatvelių, parduotuvių, restoranų ir kavinių. Šalia rūmų randasi Ginklų palata (Livrustkammaren) ir Iždas (Skattkammaren). Toje pačioje miesto dalyje yra Nobelio muziejus (Nobelmuseet) ir Riterių namai (Riddarhuset). Gražius senovinius namus galima pamatyti Norrmalmo rajono, Södermalmo ir Kungsholmen salų pakrantėse.

Įdomi ir Šepsholmeno sala su daugybe muziejų ir viena iš geriausių XX a. meno kolekcijų. Artimiausioje Blasieholmen saloje yra Nacionalinis muziejus su puikiausia Skandinavijos ir Europos paveikslų bei skulptūrų kolekcija, taip pat nuolatinė švediško dizaino paroda.

Kiek atokiau nuo Stokholmo centro esantis Drotningholmo dvaras yra įtrauktas į Pasaulinio paveldo sąrašą. Dvarui priklauso XVII a. statyti dvaro rūmai, teatras, parkas bei kinų paviljonas, kuriame saugomi meno dirbiniai iš Japonijos ir Kinijos. Mälaren ežero saloje įsikūrę barokiniai rūmai dar vadinami Švedijos Versaliu.

Renesansinė Kalmaro karalių pilis, stūksanti ant Baltijos jūros kranto netoli Elando salos, Švedijos pietryčiuose, yra viena labiausiai lankomų Švedijos istorinių vietų. Hanzos prekybinei sąjungai priklausęs Kalmaro miestas viduramžiais buvo svarbus prekybinis uostas.

Šiaurės Švedijoje už poliarinio rato esaniame Jukasjervyje įsikūręs Ledo viešbutis – tai statinys iš ledo. Viešbutyje įrengti kambariai, jaunavedžių apartamentai, kino teatras ir net baras, kuriame naudojamos iš ledo pagamintos taurės. Apsistojusiems šalčio mėgėjams teks miegoti ledinėse lovose, apdengtose kailiais. Kambario temperatūra paprastai siekia apie -3°C. Žiemos sezonu veikiantis ledo viešbutis atidaromas gruodžio mėnesį ir svečius gali priimti iki pat balandžio.

Geteborgas dar vadinamas Vakarų Švedijos sostine ir ne tik žavi savo pakrante bei greta išsibarsčiusiomis salomis, bet ir garsėja jūros gėrybėmis. Tai antras pagal dydį Švedijos miestas ir didžiausias Skandinavijoje jūrų uostas, kadaise buvęs ir didžiausia Švedijos laivų statykla. Geteborge įsikūręs didžiausias Skandinavijoje Liseberg atrakcionų parkas.

Kas? Kur? Kada?

Švedijoje vyksta daug renginių. Tai parodos, mugės ir įvairūs kino festivaliai.

Balandis: mugė „Šiaurės sodai” (Stokholmas) – didžiausia sodų mugė Šiaurės Europoje; Stokholmo kino festivalis vaikams, kuriame pristatomi Skandinavijos kino studijų darbai ir filmai iš viso pasaulio; Valpurgijos naktis – šventė, kuri daugumoje Švedijos miestų švenčiama gegužės 1 d. išvakarėse.

Gegužė: Lašišų festivalis (Karlshamnas) yra vienas didžiausių „žvejybos” renginių Švedijoje; Festivalis „Blues & Roots” (Munsteros) – bliuzo festivalis; Stokholmo maratonas – bėgimas Švedijos karalystės sostinės gatvėmis – įvykis, kuris pritraukia dalyvius ir žiūrovus iš viso pasaulio.

Birželis: „Gerdesloppet” lenktynės – visai šeimai skirtas renginys su automobilių, jachtų ir lėktuvų parodomis; „Išbandyk Stokholmą” – savaitės laikotarpyje geriausi Stokholmo restoranai parodo, ką jie gali padaryti: tai yra kasmetinis renginys, suteikiantis puikią galimybę pasimėgauti įvairių egzotiškų šalių virtuve; Roko festivalis “Sweden Rock Festival” (Selvesborg, Blekinge); Nacionalinė Švedijos diena (birželio 6 d.) – šventė švenčiama visoje šalyje; Vasaros vidurio šventė- tradicinė šventė su šokiais ir muzika aplink „gegužės kartelę”; Regata Eurocard Gotland Runt (Sandhamn, Stokholmas) yra tarptautinė buriavimo regata, kurioje dalyvauja daugiau nei 400 laivų, daugiausia iš Europos; Viduramžių dienos Sigtunoje, per kurią senovės Švedijos sostinė Sigtuna tampa viduramžių amatų centru.

Liepa: Viktorijos Diena (Borgholm, Eland) – princesės Viktorijos gimimo dienos šventė Eland saloje (Olandas); Karlshamno Baltijos festivalis (Karlshamnas, Blekingė) yra liaudies festivalis su kultūros programomis iš viso pasaulio; Stokholmo tarptautinis džiazo festivalis su bliuzo, sielos, funko ir Lotynų Amerikos stiliaus muzika; Seksualinių mažumų festivalis „Stockholm Pride” (Stokholmas, Tantolunden parkas), didžiausias šios temos festivalis Skandinavijos šalyse.

Rugpjūtis: Viduramžių savaitė Gotlande; džiazo festivalis Geteborge; Stokholmo kultūros festivalis; Malmö festivalis – gigantiška muzikos, teatro spektaklio, originalių fejerverkų ir sporto varžybų fejerija.