Bendra informacija

Singapūro Respublika – miestas-valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 5,75 mln. žmonių.

Singapūras yra klestintis miestas-valstybė: super šiuolaikiniai dangoraižiai ir Kinijos kvartalai su mažais nameliais, kur laikas atrodo sustojo; stambiausi bankai, viešbučiai, šiuolaikiniai pramogų centrai ir senovės induistų ir budistų šventyklos; gatvės su prabangiais prekybos centrais ir skendinčiais žalumoje parkais.

Singapūras – pasaulyje garsėjantis savo keistais bei nuožmiais įstatymais, nepriekaištinga švara, futuristine architektūra, turtingais muziejais ir meno galerijomis bei, žinoma, kultūrų įvairove. Tai tikrų tikriausia oazė prieš chaotiškąją Pietryčių Aziją.

Klimatas

Klimatas tropinis – karštas ir drėgnas. Visus metus temperatūra dieną laikosi maždaug apie 300 C, naktį apie 230C. Kritulių kiekis – būna trumpos, tačiau stiprios tropinės liūtys. Vėsiausias laikotarpis yra nuo lapkričio iki sausio mėnesio, santykinis oro drėgnumas – 70-97 %.

Kada geriau vykti

Singapūras priima turistus ištisus metus.

Oficialus pavadinimas

Singapūro Respublika.

Sostinė

Singapūras.

Geografija

Singapūras įsikūręs salose (viena pagrindinė sala ir keliolika mažų salų) netoli Malaizijos, plotas 618 km2. Geografiškai prie pat pusiaujo, todėl visus metus vyrauja karštas ir drėgnas klimatas, o dienos ir nakties ilgumas beveik visada yra vienodas (apie 12 valandų). Kalnų valstybėje nėra ( Aukščiausia vieta siekia 163,63 m.), yra keli valstybės saugomi miškai ir pelkynai.

Gyventojai

Marga Singapūro etninė gyventojų populiacija (3,8 milijono žmonių: 77 % – kinai, 15 %, – malajiečiai; arabai, indai ir t.t.) taikiai egzistuoja tarpusavyje, gerbiant kitų tautų papročius, plėtojant ir palaikant savas tradicijas, šventes ir valgius.

Paplitusios religijos — budizmas, induizmas, daosizmas.

Kalba

Anglų, kinų, malajų, tamilų.

Valiuta

Singapūro doleris.

Apsipirkimas ir parduotuvės

Iš šalies galima parsivežti Kinijos šilko ir malajų batiką, orchidėjų aukse, šilko gyvačių, Kinijos vaistažolių. Singapūro parduotuvėse galite pelningai įsigyti rankinių, vasarinių batų ir trikotažo, taip pat šiuolaikinių elektroninių prietaisų ir paprastos elektronikos kiekvieno skoniui.

Saugumas

Šiukšlinti Singapūre griežtai draudžiama, rūkyti viešose vietose negalima bet kur; matėme rūkančiuosius besispaudžiančius į poros kvadratinių metrų teritoriją, apibrėžtą geltonomis linijomis. Išeisi už jų su rūkstančia cigarete – gausi baudą. Metro negalima valgyti ir gerti, o visame Singapūre uždrausta kramtomoji guma. Nusipirkti jos niekur negalima, o atsivežti į šalį, netgi savo naudojimui, yra nelegalu.

Taip pat vienas iš įdomesnių dalykų, už ką Singapūre galima gauti baudą – už nenuleistą vandenį tualete. Singapūre baudžiami pėstieji, einantys per kelią ne pėsčiųjų perėjose, tai verta prisiminti, vaikštinėjant po Singapūrą.

Virtuvė ir restoranai

Šalyje populiari kinų virtuvė, patiekalai iš jūros gėrybių, suši. Populiarūs nacionaliniai patiekalai: nasi lemak (kokoso minkštimas, omletas, ančiuviai, agurkų griežinėliai ir truputį čili pastos, suvynioti į pakavimo popierių ar bananų lapus), eh tarik (arbata su gvazdikėlių pienu), chendol (gėrimas iš kokosų pieno su rudu cukrumi, žalio krakmolo gabaliukais ir raudonosiomis pupelėmis).

Indų ir malajų maistą reikia valgyti tik su dešiniąja ranka. Lazdelės niekada nepaliekamos lėkštėje su maistu, o padedamos ant specialiaus padėkliuko arba ant stalo šalia lėkštės. Jeigu į serviruotę įeina du šaukštai, valgyti reikia porceliano šaukštu, o sidabriu – tik įsidėti valgio į lėkštę.

Palikti arbatpinigius Singapūre nebūtina, bet nuo jų niekas neatsisakys. Dauguma viešbučių ir restoranų, nepasikliaudami klientų samoningumu, patys įtraukia į sąskaitą papildomą 10-15% mokestį „už paslaugas”.

Pramogos, ekskursijos ir lankytinos vietos

Singapūras – kultūrų maišalynė. Reikia pasivaikščioti ir aplankyti tam tikras vietas, kad tai pajaustumėte. Čia įsikūrę skirtingi kvartalai bei turistų traukos centrai. China Town – tai šurmuliuojantis bei spalvingas kinų kvartalas, kur įsikūrę triukšmingieji gatvės prekeiviai, ore tvyro nuostabus kiniškų patiekalų aromatas. Taip pat netoliese esti prašmatnioji Buddha Tooth Relic Temple – Budistų šventykla, garsėjanti net 420 kg sveriančia auksine Budos statula. Nepamirškime ir Little India – tai indų etninės kultūros centras. Spalvingos induistų šventyklos, nepakartojami indiškų prieskonių bei gėlių kvapai, tradicinė muzika. Čia taip pat rasite žymųjį indišką tradiciją reprezentuojantį prekybos centrą „Mustafa“. Žinoma ir įspūdingasis Kampong Glam – tai vietinių malajų bei musulmonų kvartalas, kuriame vyrauja ramesnė atmosfera. Tradiciniuose arabiškuose baruose bei restoranuose grojanti arabiška muzika, mėtų arbatos bei vandens pypkių kvapai pritraukia daugybę poilsio bei ramybės ištroškusių vietinių bei turistų.

Paplūdimiai, akvariumai, parkai ir sodai, viename iš parkų pravedama reta „Safari naktis”. Zoologijos sode yra didžiausia pasaulyje orangutangų kolonija, o Bukit Timah gamtos draustinis apima 70 hektarų laiko nepaliesto tropinių miškų ploto.

Merlionas – tai miesto simboliu tapusi liūto su žuvies uodega skulptūra, esanti ties Singapūro upės žiotimis. Azijos civilizacijų muziejus – vienas iš naujausių ir didžiausių Singapūro muziejų. Mint žaislų muziejus. Tiger Sky Tower – aukščiausias Azijoje apžvalgos bokštas, esantis Sentosos saloje. Iš 131 m aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės matosi puikios panoramos.

Turgus po atviru dangumi – čia galima įsigyti įvairių kiniškų dirbinių, pasidomėti, o gal net ir įsigyti kinų tradicinėje medicinoje naudojamų įvairių keistenybių – džiovintų šikšnosparnių, gyvačių, driežų ar jūros arkliukų.
Kinų kvartalo paveldo centras – įdomus muziejus, kuriame galima susipažinti su kinų imigrantų istorija.
Sri Mariamman Temple – seniausia Singapūro induistų šventykla, statyta XIX a. viduryje.

Įvykiai

Nepaisant to, kad šalis yra nedidelė – švenčių ir festivalių Singapūre vyksta labai daug.
Spalvingiausi ir koloritiniai nacionaliniai festivaliai – kinų Naujųjų metų šventimas, induistų šventės Ponggal ir Thaipusam vasario mėnesį, Hougang Pavasario šventė (vasario pabaigoje) ir Dievo-vaiko gimimo diena, kuri švenčiama gegužės 1 d. Įdomūs taip pat Drakonų-valčių festivalis gegužės-birželio mėnesį, klasikinio Indijos šokio ir muzikos šventė – Chettar šventyklos festivalis ir Timiti apsivalymo ugnimi ceremonija (spalio mėnesį).

Navaratri („devynios žvaigždės“ iš tamilų kalbos) – šventė, kuri rengiama spalio mėnesį, atneša į Singapūrą Indijos dainas ir šokius induizmo deivių Durga ir Lakšmi-Saraswati garbei. O lapkričio Deepavali – svarbiausia induistų šalies šventė, kuria pažymima šviesos pergalė prieš tamsą.

Iš pasaulietiškų įvykių yra įdomiausias garsus Nacionalinių virtuvių festivalis arba Singapūro maisto produktų festivalis liepos mėnesį, Pavasarinis miesto festivalis (sausio-vasario mėn.), Singapūro mados festivalis (kovo-balandžio mėn.) ir Singapūro juvelyrinio meno festivalis rugsėjo mėn. Singapūro rašytojų festivalis – įvykis, kuris yra organizuojamas kas dvejus metus ir yra skirtas šiuolaikinės literatūros talentingiausiems.

Sausio-vasario mėnesį surengiama Pavasario šventė, Chunjie, o nuo gruodžio iki kovo mėnesio – musulmonų šventės Hari Raya Hadži (aukojimo šventė) ir Hari-Raja-Puasa — Ramadano pabaiga nuo balandžio iki gegužės mėnesio. Taip pat nuo balandžio iki gegužės mėnesio yra švenčiamas Didysis penktadienis ir Velykos. Budos gimimo diena švenčiama gegužės 6 d.