Bendra informacija

Prancūzija – šalis Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje. Šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina šešiakampiu.

Pietuose Prancūzija ribojasi su Ispanija, Andora ir Monaku, šiaurėje su Belgija ir Liuksemburgu, šiaurės rytuose su Vokietija, rytuose su Šveicarija ir Italija. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, pietinius Viduržemio jūra. Prancūzijos užjūrio departamentai turi sienas su Brazilija ir Surinamu (Prancūzijos Gviana), taip pat su Nyderlandų Antilais (San Marteno saloje). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Eurotunelis.

Ši šalis sugebėjo savyje sujungti užmarštin nuėjusius senus laikus su šiuolaikinės kartos energija ir jaunyste. Jei kalbama apie kelionių į šį regioną privalumus, verta pasakyti, kad Prancūzija neapsiriboja vien tik atostogomis prabangiuose viešbučiuose. Šioje šalyje yra daug paslapčių, pažinti kurias trokšta kiekvienas čia atvykęs turistas.

Prancūzų tradicijoms ir šventėms daugumoj yra daugiau nei šimtas metų. Pasinerti į linksmų švenčių atmosferą čia gali kiekvienas norintis. Ir tiems, kurie mėgsta ramius vakarinius pasivaikščiojimus, prancūzų senovinės gatvelės parengė savo siurprizus: čia kiekvienas namas, kiekvienas kiemas, kiekviena aikštė saugo savo paslaptis.
Čia jūs galite pasilepinti auksinio smėlio paplūdimyje arba aktyviai praleisti laiką su savo šeima slidinėjimo kurorte Alpėse. Prancūzija – tai viešbučiai ant vandenyno ar jūros kranto.

Dar čia galima mėgautis ramia, tarsi miegančia Viduržemio jūra ir šėlstančiu Atlanto vandenynu. Prancūzija – tai turai į viešbučius, kurie išsidėstę gražiausiuose šalies kampeliuose – ant Senos ir Luaros upės kranto, jų vandenys iki šiol atmena didingų mūšių ir didingų pralaimėjimų laikus.

Prancūzija – tai kelionės į svajonių šalį, ten, kur pildosi jūsų norai.

Prancūzijos klimatas

Didžioji Prancūzijos dalis yra vidutinių platumų klimato zonoje. Klimato skirtumus galima pamatyti skirtingose šalies dalyse:

Šiaurės vakaruose, ypač Normandijoje ir Bretanėje, vyrauja jūrinis klimatas. Žiemos yra švelnios ir dažnai be sniego. Vasaros yra gana vėsios ir drėgnos.

Šiaurės rytuose vyrauja daugiau žemyninės oro srovės. Ypač Lotaringijoje ir Vogėzų kalnuose, žiemos gali būti šaltos. Reino ir Mozelio upių slėniuose klimatas yra tinkamas vyno gamybai.

Prancūzijos centre kritulių kiekis yra nedidelis. Vasaros ir žiemos temperatūrų skirtumas nėra toks didelis, kaip Rytų Europoje. Ganėtinai vėsesnė temperatūra yra Centriniame masyve.

Pietvakariuose klimatą lemią Atlanto vandenynas, kuris yra drėgnas, bet ganėtinai šiltas ir saulėtas. Vasaros yra ganėtinai sausos. Žiema ir rudenį iškrenta daugiau kritulių.

Pietryčiuose vyrauja Viduržemio jūros klimatas. Žiemos būna lietingos, taip pat šiame regione vyrauja kitokia augmenija. Vasarą gali užklupti sausra.

Kada geriau atvykti

Idealus laikas atostogoms Prancūzijos Rivjeroje nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio; Deauville ir Biarritz geriau vykti laikotarpyje nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Paryžius yra idealus pavasarį, nuo balandžio iki gegužės mėnesio arba rudenį – nuo rugsėjo iki spalio mėnesio.

Oficialus pavadinimas

Prancūzų Respublika.

Sostinė

Paryžius.

Geografija

Prancūzijos žemyninė dalis, kuri savo teritorijos forma primena šešiakampį, sudaro 547 030 km², su visomis užjūrio valdomis − 674 843 km². Prancūzijos krantus skalauja Viduržemio jūra pietryčiuose ir Atlanto vandenynas (Biskajos įlanka) vakaruose. Prancūzija ribojasi su: Andora (56,6 km), Belgija (620 km), Vokietija (451 km), Italija (488 km), Liuksemburgu (73 km), Monaku (4,4 km), Ispanija (623 km) ir Šveicarija (573 km). Pakrančių ilgis: 3427 km (Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros). Sausumos sienų ilgis: 4082 km.

Prancūzijos paviršius ypatingas tuo, jog šalies viduryje vyrauja lygumos, o aukščiausi kalnai driekiasi palei valstybės sienas. Kalnai labai įvairūs, vieni seni ir žemi, kiti − jauni ir aukšti. Senus kalnus ir kai kurias aukštumas (pvz., Bretanės) sudaro kietos kristalinės uolienos. Prancūzijoje taip pat yra aukščiausia Europoje smėlio kopa − 114 m.

60 % Prancūzijos teritorijos yra ne didesniame aukštyje kaip 250 m. Beveik visą tokią žemę sudaro banguotos lygumos, tarpais su uolienų atodangomis, kalvomis ir dideliais upių slėniais. Anksčiau išilgai Biskajos įlankos buvo neįžengiamos pelkės, bet jos buvo nusausintos ir apsodintos pušimis. Bretanės ir Normandijos regionai šiaurės vakaruose kalvotesni, jų kranto linijos labai vingiuotos. Likusi dalis kalnuota − stambiausi kalnų masyvai yra Pirėnai pietvakariuose, Centrinis masyvas ir Alpės pietryčiuose. Pietinėje šalies dalyje didelį plotą apima Centrinis masyvas, susidaręs prieš 300 milijonų metų ir užimantis 15 % šalies teritorijos, didžiausias aukštis − 1886 m. Šiaurrytinėje šalies dalyje driekiasi Vogėzų kalnai, švelniai apvaliomis viršūnėmis. Jiems jau daugiau kaip 200 milijonų metų. Į pietus nuo Vogėzų Šveicarijos link tęsiasi Juros kalnai.

Kalba

Nuo 1992 m. vienintelė oficiali kalba šalyje yra prancūzų. Neskaitant nykštukinių šalių, Prancūzija yra vienintelė vakarų Europos šalis, turinti tik vieną oficialiai pripažintą kalbą.

Valiuta

Euras.

Bankai dirba nuo 10:00 iki 17:00 val., valiutos keitimo punktai – nuo 9:00 iki 18:00 val. Turizmo centruose yra valiutos keitimo punktai, kurie dirba iki vidurnakčio; kitose vietose iki vidurnakčio dirbančių keitimo punktų labai mažai.

Geriausias keitimo punktas – Bank de France ir valiutos keitimo punktuose su lentele “No commission”. Oro uosto, viešbučių ir geležinkelio stočių kioskuose valiuta keičiama ne pačiu palankiausiu tarifu ir netgi imamas procentas už operaciją.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. – Naujieji metai.
Pirmadienis po velykų – Velykų pirmadienis.
Gegužės 1 d. – Darbo diena.
Gegužės 8 d. – Pergalės diena.
Liepos 14 d. – Prancūzijos Nacionalinė šventė
39 dienos po Velykų – Šeštinės.
49 dienų po Velykų – Sekminės.
50 dienų po Velykų – Sekminių pirmadienis.
Rugpjūčio 15 d. – Žolinės.
Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena.
Lapkričio 11 d. – Paliaubų diena.
Gruodžio 25 d. – Pirmoji Kalėdų diena.

Virtuvė ir restoranai

Prancūzų virtuvė, žavinti nuostabaus skonio tradiciniais patiekalais, Vakarų pasaulyje pripažinta bene geriausia.

Klasikinė prancūzų virtuvė, dar žinoma kaip „Haute kuisine„ – šalies pasididžiavimas. Šie sudėtingi ir įmantrūs kulinarijos šedevrai dažniausiai pateikiami ištaigingose gastronomijos šventovėse, tokiose kaip „Taillevent“ restoranas, kur paprastų prancūzų piniginė ne kiekvienam leidžia mėgautis tokia prabanga.
Daug patiekalų Prancūzijoje, kaip ir daugelyje kitų nacionalinių virtuvių, sudaro regioninė kulinarija. Kiekvieno regiono maisto gaminimo procesas turi savo taisykles, filosofiją ir pagrindinius ingredientus, kurie būtinai skiriasi nuo kitų regionų. Pavyzdžiui, ką bendro gali turėti: subtili Normandijos maisto ruošimo kultūra, kurioje labai paplitę gaminiai iš sviesto ir grietinėlės, su jau kiek paprastesne, bet ne prastesne, Viduržemio jūros stiliaus Provanso kulinarija, kurioje gausiai naudojamas česnakas ir aliejus, ir turtinga Elzaso virtuvė, kuri labai jau primena Bavariškąją, nes daugelio patiekalų pagrindą sudaro rauginti kopūstai? Turbūt tik tai, kad visos jos priklauso Prancūzijai.

Bordo regionas pasaulyje garsėja savo vynais, o maisto gaminimo tradicijos gana paprastos, nes šio krašto gyventojai nesistengia pasiekti gastronominių aukštumų. Kad ir kaip bebūtų, Bordo taip pat gali pasigirti keletu įmantrių patiekalų.

Restoranai dirba per pietus nuo 12.00 iki 15.00 val., vakare nuo 19.00 iki 23.00 val. Likusiu laiku pagrinde galima gauti tik šaltų užkandžių ir sumuštinių. Kavinėse, baruose ir kai kuriuose restoranuose pigiau yra valgyti ir gerti prie baro, nei sėdint už staliuko, ir meniu įprastai yra nurodytos dvi kainos.

Pagrindiniai kurortai

Slidinėjimo kurortai: Šamoni, Espas-Killi (sudarytas iš kurortų Val-d‘Izer ir Tin), Trys slėniai (kurortai Kurševel, Meribel, La-Tanja, Val-Torans, Brid-le-Ben, Le-Menjuir ir Orel), Port-diu-Solej (Morzin, Avorija ir Le-Že), Mežev, Sen-Žerve, Paradiski (Lez-Ark, La-Plan ir Peisi-Valandri), Alp-d‘Juez, Serr-Ševalje, Villar-de-Lan, Le-Set-Lo, Monženevr, Rizul-Vars, Lia-Rozjer, Izola-2000.

Būkite budrūs

Visų pirma ponios ir ypač Paryžiuje turėtų rūpintis savo rankinėmis ir mobiliaisiais telefonais: ten tankiai veikia vagys-motociklininkai „romėnų stiliumi“. Labiausiai prestižiniai ir atitinkamai ramūs Paryžiaus rajonai – nuo 1 iki 8 ir 16. Saugumo požiūriu 19 ir 20 rajonai yra nesaugūs.

Orų prognozė

Didžioji Prancūzijos dalis yra vidutinių platumų klimato zonoje. Didžiosios Prancūzijos dalies klimatas priklauso nuo vietos ir reljefo, taip pat didelę įtaką daro Šiaurės Atlanto srovė.

Klimato skirtumus galima pamatyti skirtingose šalies dalyse:
Šiaurės vakaruose, ypač Normandijoje ir Bretanėje, vyrauja jūrinis klimatas. Žiemos yra švelnios ir dažnai be sniego. Vasaros yra gana vėsios ir drėgnos.

Šiaurės rytuose vyrauja daugiau žemyninės oro srovės. Ypač Lotaringijoje ir Vogėzų kalnuose, žiemos gali būti šaltos. Reino ir Mozelio upių slėniuose klimatas yra tinkamas vyno gamybai.

Prancūzijos centre kritulių kiekis yra nedidelis. Vasaros ir žiemos temperatūrų skirtumas nėra toks didelis, kaip Rytų Europoje. Ganėtinai vėsesnė temperatūra yra Centriniame masyve.

Pietvakariuose klimatą lemią Atlanto vandenynas, kuris yra drėgnas, bet ganėtinai šiltas ir saulėtas. Vasaros yra ganėtinai sausos. Žiema ir rudenį iškrenta daugiau kritulių.

Pietryčiuose vyrauja Viduržemio jūros klimatas. Žiemos būna lietingos, taip pat šiame regione vyrauja kitokia augmenija. Vasara gali užklupti sausra.

Pirmasis sniegas prancūzų Alpėse iškrenta lapkričio pabaigoje ir laikosi iki gegužės vidurio. Dėl švelnaus klimato net žiemą slėniuose, 1500 m aukštyje, temperatūra nenusileidžia žemiau -10°C. Geriausias slidinėjimo laikas prasideda vasario viduryje, kai nusistovi saulėtas oras. Sniego dangos storis svyruoja nuo 0,7 iki 4 metrų, priklausomai nuo reljefo aukščio.

Kur apsistoti

Dar neseniai Prancūzijoje nebuvo 5* viešbučių, maksimaliai buvo 4* liuksai. 2009 m. vietos valdžios institucijos ištaisė padėtį, įvedus oficialią „penkių žvaigždučių” kategoriją šalyje. Šiuo metu tokio lygio įstaigų – mažiau nei 30 visoje šalyje. Visi jie turi savo istoriją, kurioje neišvengiamai figuruoja pasaulinio garso įžymybės.

Apie 1* viešbučių buvimą geriau pamiršti iš karto (na ir apie 2* geriau per ilgai ne galvoti), „trys žvaigždės” skiriasi kainų įvairove ir kokybe. Geriausius iš jų galima būtų prilyginti europinio lygio „ketvertukui”.

Pramogos, ekskursijos ir kultūros vertybės Prancūzijoje

Bene geriausiai žinomas atrakcionų parkas Prancūzijoje – legendinis Disneilendas. Tačiau vynuogynų, sūrio ir pilių krašte yra ir kitų ne mažiau įspūdingų pramogų parkų.
Netoli Paryžiaus (už 40 min. kelio) įsikūręs ir dar vienas populiarus atrakcionų parkas – Asteriksas. Šiame pramogų parke vyrauja Asterikso ir karingųjų galų, nuolat kariaujančių su užkariautojais romėnais, tema. Asterikse apstu linksmųjų kalnelių, be to, čia rengiami įvairūs pasirodymai, pavyzdžiui, romėnų karių pratybos ar delfinų šou.

Patirti atradimų jaudulį, sugrįžti į laikus, kuomet žemėje gyveno dinozaurai, pakeliauti laiku bei pasinerti į kitus nuotykius kviečia atrakcionų parkas Futuroscope (futuroscope.com), esantis netoli Poitiers. Šiame pramogų parke įvairiems efektams sukurti pasitelkiamos naujausios technologijos. Iš Paryžiaus iki Futuroscope galima nuvykti traukiniu – kelionė trunka apie 1,5 val.

Anžu regione esantis vos prieš kelerius metus duris atvėręs Terra Botanica išsiskiria tuo, jog čia ypatingas dėmesys skiriamas augalų pasauliui. Čia ne tik plyti didžiuliai augalų sodai bei šiltnamiai, bet ir įrengti atrakcionai, rengiamos edukacinės programos. Terra Botanica parkas suskirstytas į keturis teminius skyrius, kuriuose supažindinama su egzotiniais augalais, daržoves bei kitas gėrybes teikiančiais augalais, taip pat galima leistis į botaniko odisėją ar susipažinti su augalų gyvenimo ciklu.
Mados sostinė, meilės miestas, literatų rojus… Paryžius turi daug veidų. Ir nors gali pasigirti turtingiausiais muziejais bei prašmatniausiais restoranais, Prancūzijos sostinės pramogos nebūtinai skausmingai atsilieps jūsų piniginei.

Turistus šalis traukia savo miestais (ypač turistų lankomas yra Paryžius), paplūdimiais, pajūrio kurortais, slidinėjimo kurortais ir kaimo regionais, kuriuose žmonės grožisi jų grožiu ir ramybe. Į Aukštutinių Pirėnų departamento miestą Lurdą taip pat atvyksta religiniai piligrimai, kurių čia per metus apsilanko apie kelis milijonus. Labiausiai turistų lankomos vietos yra: Eifelio bokštas, Luvras, Versalio rūmai, Orsė muziejus, Paryžiaus Triumfo arka, Žoržo Pompidu centras, Sen Mišelio kalnas, Šamboro pilis.

Verta aplankyti šias vietas Paryžiuje: Paryžiaus Dievo Motinos katedra, Saint Oueno blusų turgus, Marso laukai, Per Lašezo kapinės, Modernaus meno muziejus, Aligro aikštės turgus, Šventosios Širdies bazilika, Luvras, Rodeno muziejus, Eliziejaus laukai, Monmartas, Greveno vaškinių figūrų muziejus, Invalidų namai. Galima paplaukioti laiveliais Senos upe, pakilti į Monparnaso bokštą ir pasigėrėti neįprastais vaizdais iš Eifelio bokšto. Suaugusius kviečia apsilankyti kabare „Mulin Ruž“, „Lido“, „Kreizi Hors“.

Ką nusipirkti

Parduotuvės dirba kasdien, išskyrus sekmadienį, nuo 10:00 iki 19:00 val. Pirmadieniais dauguma parduotuvių atsidaro vėliau nei įprasta. Mažos privačios parduotuvėlės neretai užsidaro pietums tarp 13:00 ir 15:00 val. Populiariausios vietos pirkimui – garsiosios „Lafajet Galerija“ ir „Prentan“, abi randasi šalia Operos aikštės Paryžiuje.

Iš Prancūzijos tankiausiai parsivežama vyno, sūrio, parfumerijos ir kosmetikos, antikvarinių niekučių, taip pat tonas įvairiausių pakabukų, statulėlių ir suvenyrų su su garsiojo bokšto įvaizdžiu, kuris kažkada sukėlė tokį Gi de Mopasano pasibjaurėjimą.

Kur gerai pavalgyti

Restoranuose pietų metas – nuo 12:00 iki 15:00 val., vakarienė – nuo 19:00 iki 23:00 val. Likusiu laiku ten siūlomi šalti užkandžiai. Kavinėse ir baruose įprastai nurodomos dvi kainos: «au comptoir» (prie baro) ir «а salle» (už stalo). Pirma, aišku, visada mažesnė.

Ski-pass

Abonementą galima nusipirkti pusdieniui, dienai, dviem ir daugiau. Jie yra ir bendri visai slidinėjimo apskričiai ir atskirai kiekvienam slėniui. Ski-pass vaikams iki 5 metų ir suaugusiems, vyresniems nei 72 metai, – nemokamas, o slidininkams, vyresniems nei 60 metų (kaip ir poilsiaujantiems su šeima) taikomi specialūs tarifai.

Ski-pass įforminimui trim ir daugiau dienom reikalinga nuotrauka.