Mongolija

Rasti ir nusipirkti lėktuvo bilietą


Mongolija – valstybė Azijoje, tarp Rusijos ir Kinijos. Didžiąją dalį Mongolijos teritorijos užima stepės, šiaurėje ir vakaruose – kalnai, o pietuose – dykuma.
Šalies sostinė – Ulan Batoras. Dulkėto pilko Ulan Batoro pasididžiavimas – Parlamentas su milžiniška žėrinčia storo vyro skulptūra, vaizduojančia didįjį Čingischaną!
Didesni miestai – Darhanas, Erdenetas, Čoibalsanas.
Oficiali kalba – chalkų mongolų kalba. Populiariausios negimtosios kalbos yra rusų ir anglų.
Valiuta – Mongolijos Tugrikas (MNT), susidedanti iš 100 mongų.


Šalies aprašymas

Mongolija yra antroji pagal plotą pasaulio valstybė po Kazachstano, neturinti priėjimo prie atviros jūros. Šalis yra Centrinėje Azijoje ir neturi išėjimo prie jūros. Valstybė apima didžiąją dalį Mongolijos plynaukštės.

Didesnioji Mongolijos dalis yra 1000−2000 m virš jūros lygio. Šalies vakarus užima kalnai: Mongolijos Altajus, Gobio Altajus, Changajus. Mongolijos šiaurėje yra Chentėjaus kalnynas. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose kalnai suskaidyti tarpukalnių įdubų ir slėnių (Didžiųjų ežerų duburys, Ežerų slėnys, Orchono ir Selengos upių slėniai). Mongolijos rytuose − aukštosios lygumos, žemėjančios į šiaurės rytus; didelę jų dalį užima Gobio dykuma. Šalies aukščiausia vieta – Nairamdai, o žemiausia vieta siekia tik 560 m.

Ulan Batoro apylinkėse yra Čoibalsan Ulos rezervatas.

Didžiausia Mongolijos upė − Selenga (priklauso Arkties vandenyno baseinui). Kitos upės − Kerulenas, Ononas (Ramiojo vandenyno baseinas), Dzabchanas, Kobdas (nenutekamas vidaus baseinas). Upes daugiausia maitina krituliai.
Mongolijos vakaruose tektoninėse įdubose yra didelių ežerų: druskingieji, nenutekamieji − Ubsu Nūras ir Chiargas Nūras; gėli, pratakiniai − Chubsugulis ir Chara us Nūras.

Klimatas

Mongolijoje vyrauja vidutinių platumų kontinentinis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra šiaurėje -35 °C, pietuose -10 °C. Vasara trumpa: liepos vidutinė temperatūra +18−26 °C. Šiaurėje iškrinta 200−300 mm kritulių per metus, pačiuose pietuose <100 mm, kalnuose iki 500 mm. Mongolijos Altajuje yra ledynų, Mongolijos šiaurėje kai kur paplitęs daugiametis įšalas. [/mywptabs] [mywptabs name='Palankiausias metas keliauti']

Palankiausias metas keliauti

Palankiausias metas keliauti Vakarų Mongolijoje – birželio-rugpjūčio mėnesiai. Šiuo metų laiku temperatūra svyruoja nuo +15 0C naktį iki +30 0C dieną, dažniausiai būna giedra, nelyja.

Lankytinos vietos

Budos vienuolynas – iš keturių šventyklų sudarytame vienuolyne šiuo metu įrengtas muziejus, kuriame saugomi religinio meno ir Mongolijos budizmo istorijos eksponatai.

Orchono upės slėnis – tai centrinėje Mongolijos dalyje esantis kultūrinis ir gamtinis kraštovaizdis ties Orchono upe. Slėnis nuo sostinės Ulan Batoro nutolęs apie 350 km. Vietovė yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip klajokliško gyvenimo būdo ir tradicijų paveldas. Šiame slėnyje yra daugybė svarbių VI-XIV a. kultūros paminklų.
Char Balgas griuvėsiai – šioje vietoje VIII a. gyvavo Uigurų imperijos sostinė. Šiandieną išlikę rūmų, šventyklų, vienuolynų ir kitų pastatų griuvėsiai.

Karakorumo griuvėsiai – tai Čingischano sostinės griuvėsiai.

Erdene Zuu vienuolynas – tai pirmasis ir seniausias iš Mongolijoje iki šių dienų išlikusių vienuolynų, kuris yra neatsiejama mongoliškojo budizmo dalis. Jo pavadinimas verčiamas kaip „Šimtas brangenybių“ arba „Brangioji šventykla“. Jo teritorijoje buvo pastatytos 108 stupos. Tai reikšmingas budizmo išpažinėjams skaičius. Būtent iš tiek karoliukų susideda krikščioniškas rožinis ar musulmonų tespichą panaši mala – ritualinis vėrinys, kurį sukant rankoje, reikia kartoti mantras.

Gobio dykuma – antra pagal dydį pasaulyje, kuri šiaurėje liečia Mongolijos lygumas ir stepes bei Altajaus kalnus, pietvakariuose pasiekia Tibeto plynaukštę ir atitenka šiauriniams Kinijos regionams. Tai nėra vientisa smėlio dykynė. Čia peizažas turi keletą skirtingų veidų, su kiekvienu iš jų turėsite galimybę susipažinti. Dulkėtose lygumose išvysite įspūdingų formų granito uolas Baga Gazrin Chulu, kurias kai kurie keliautojai prilygina Didžiojo Amerikos kanjono grožiui. Ką primena Jums kiekviena uola – tai Jūsų fantazijos vaisius. 19 a. šioje vietovėje jurtose gyveno du atsiskyrę vienuoliai, kurių piešinius ir raižinius uolose galima aptikti iki šiol.
Gorki-Tereldž nacionalinis parkas – neregėtų formų uolos, primenančios žmogaus kūrinius, eglynais pasipuošę kalnai, miškingos stepės ir karštosios versmės.

Gurvan Saikhan nacionalinis parkas – tai vienas lankomiausių nacionalinių parkų Mongolijoje. Čia aplankysite nuostabų Yolyn Am kanjoną, vadinamą Erelių slėniu. Slėnis driekiasi 10 kilometrų ir vietomis yra visiškai uždengtas nuo saulės aukštomis uolomis, virstančiomis siauru kanjonu. Galima pasigrožėti įspūdingu vietos kraštovaizdžiu, kuriame susilieja ir trys labiausiai į rytus nutolusios Altajaus kalnų viršukalnės, vadinamos trijomis gražuolėmis. Slėnio pradžioje yra įsikūręs vietinis Gamtos Istorijos Muziejus, kuriame pateikta įdomi informacija apie vietos gyvūniją.

Mongolijos virtuvė

Azijos gyventojų racioną sudaro sriubos – tai žirnių sriuba su grietine, rūgpienio ir bulvių sriuba, sorų kruopų ir pomidorų sriuba.

Patiekalai iš avių, ožkų, kupranugarių, arklių ir raguočių mėsos sudaro pagrindinį meniu. Mėsa labai populiari ir jos paruošimo būdų daug. Mėsa troškinama, kepama ar verdama. Ji dažnai patiekiama su įvairiais padažais, ryžiais, tačiau gaminama beveik be druskos. Mongolai valgo ypač daug patiekalų iš riebios avienos.

Nacionaliniai mongolų patiekalai – iš mėsos paruoštas troškinys su daug daržovių, nors kartais pasitenkinama tik svogūnais ir pipirais, taip pat pagal senovės receptą paruošta aviena.

Mongolijoje visiškai nebūdinga valgyti keptą maistą. Produktai dažniausiai verdami arba gaminami vandens garais. Vakarienei ant atviros ugnies arba garintuve verdama šviežia aviena su daržovėmis, bulvėmis. Po to, kai valgis pagamintas, išimamas turinys. Dalis riebalų „pereina“ į sultinį, kuris labai skanus, maistingas.

Maistui gaminti dažniausiai vartojami produktai ir prieskoniai – grybai, silkės, makaronai, kruopos, sojų padažas, mėsos arba vištienos sultinys, actas, augalinis aliejus, arachių aliejus (peanut butter), miltai, kiaušinių tryniai, imbierai, petražolės, krapai, konservuoti bambuko daigai.

Parduotuvėse galima nusipirkti karštų sumuštinių, keptų karštų dešrelių ar keptą viščiuką. Šalies sostinėje Ulan Batore parduodama rusiška mėsa ir konservai, konservuota krabų mėsa, lašiša.

Stepių šalyje garuose verdamos skanios bandelės, kurios atstoja duoną ir valgomos su koldūnais.
Maistas paįvairinamas pieno produktais (nesaldžiu jogurtu, sūriu ir įvairiu pienu).

Daržovių pasirinkimas labai skurdus. Dažniausiai valgomos sezoninės daržovės – kopūstai, bulvės, svogūnai, česnakai, ridikai, burokai, morkos, pomidorai, agurkai. Vietiniai mėgsta ir marinuotas bei konservuotas daržoves.

Geriama vietinė, kiniška, rusiška ir gruziniška arbata. Gruziniška arbata pigi, prastos kokybės, todėl mongolai ją geria pagardinę pienu bei sviestu. Populiarūs sodos vandens bei citrinų gėrimai, degtinė (Arkhi), airagas, likeris, vynas (pvz., cheresas, ryžių vynas), stiprus alus.

Ką parsivežti lauktuvių

Ulan Batoro specialioje parduotuvėje, prekiaujančioje karžygių šarvais, nacionalinėmis kepurėmis, šlepetėmis, chalatais ir peiliukais, galima įsigyti šių suvenyrų.

Patarimai, vykstantiems į Mongoliją

Būtinai samdykitės vietinį gidą, kuris padės jums išvengti nemalonių situacijų.
Geriausia valiuta – doleriai, jais galima atsiskaityti beveik visur.
Nesitikėkite jokių vakarietiškų patogumų, tai šalis su savotiška elgesio ir gyvensenos kultūra.
Pasirūpinkite vaistais nuo apsinuodijimo ir būkite pasirengę, kad bus sunku rasti elektros šaltinių ir geriamojo vandens.