Šalies aprašymas

Nuostabios gamtos ir svetingų žmonių šalis – Moldova, pasiruošusi stebinti pažintinių kelionių mėgėjus. Keliaudami po Moldovą, lankydami vienuolynus pasinersite į senąją šalies istoriją bei išvysite unikalų Gagauzijos regioną.

Moldavijos kultūra yra tampriai susijusi su Rumunijos istorija bei tradicijomis. Šalyje aptinkamas bizantiškas, turkų ir slavų paveldas; ypatingai pasižymi Moldovos kultūra, kurioje netrūksta ir slavų bei turkų įtakos. Įspūdinga gamta, unikalus folkloro palikimas, o ypač – muzika: visa tai ilgam įstringa apsilankiusių Moldovoje atmintyje.

Moldavija – derlingų žemių ir darbščių žmonių valstybė. Gamta šalyje labai dosni: vynuogės, vaisiai, daržovės, mėsa, pieno produktai, grūdinės kultūros, iš kurių gaminami tradiciniai šalies patiekalai. Derlinga dirva ir tradiciniai žemės ūkio metodai leidžia užauginti daug ekologiškų maisto produktų. Labiausiai Moldovą garsina vynas. Kraštas turi ilgametes vyno gamybos tradicijas ir išplėtotą vyno pramonę.

Nors Moldavija labai arti Juodosios jūros, tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m. Pietuose – derlingos juodžemio stepės.

Vakarinę Moldavijos sieną sudaro Prutas, įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldavijos sienos. Rytinėje šalies dalyje išilgai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – Dniestras, kurio kairiajame krante yra nepripažinta Padniestrės teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas.

Kitos didesnės upės: Reutas, Bikas, Botna, teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.

Klimatas

Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.

Kišiniove vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingos karštos ir sausos vasaros bei šaltos ir vėjuotos žiemos. Žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0 °C, nors retai žemiau -10 °C. Vasarą vidutinė temperatūra yra apie +25 °C, tačiau vasaros viduryje miesto centre temperatūra pakyla iki +35-40 °C.

Lankytinos vietos

Senovinis miestas Orchėjus – 60 kilometrų nuo Kišiniovo esantis seniausias Moldavijos vienuolynas uolose, kurio celės yra iškaltos uolose – yra unikalus gamtos ir istorinės architektūros kompleksas po atviru dangumi. Tai bene populiariausias turistų objektas Moldovoje. Vaikštinėdamas po šį muziejų gali aptikti paleolito bei neolito erų ir geležies amžiaus pėdsakų. Archeologai teigia radę viduramžio Aukso Ordos Šer al-Djedido ir Moldovos Orchėjaus miestų liekanas. Net ir žmonėms, nesidomintiems istorija, tai yra puiki vieta atsipalaiduoti, pajusti ramybę ir pasigrožėti nuostabia gamta.

Kišiniovo istorijos ir etnografijos muziejus, kur pamatysite gražiausią mamuto šypseną Pasaulyje! Be mamuto iškasenų čia išvysite garsiuosius Besarabijos kilimus, tradicinius moldaviškus kostiumus ir kitus įdomius eksponatus.

Moldavijos vynų industrija – Krikovos vyno rūsiuose. Tai didžiulis, net 70 „gatvių“ turintis vynų bastionas, kur galima prisiliesti prie vynų istorijos, pavyzdžiui, pamatyti daugiau kaip šimto metų senumo vyno butelius.
Kita vynų sostinė – Milesti Mici, ši vyninė yra įrengta 80 metrų po žeme. Čia viskas įspūdinga – ir užmojai – (požeminių rūsių bendras ilgis net 200 kilometrų!) ir kiekiai – (vyninėje viso laikoma per 2 milijonus vyno butelių). Abu šie skaičiai yra rekordiniai – užfiksuoti Pasaulio Gineso rekordų knygoje.

Cricova vyninė – tai požeminis miestukas su gatvėmis, koridoriais ir kambariais sudarančiais šešiasdešimties kilometrų labirintą. Kiekvienas tunelis yra pavadintas tos rūšies vyno pavadinimu, kuris yra ten gaminamas. Čia yra brandinama daugiau negu 600 rūšių vyno.

Galima aplankyti „Casa Parinteasca“ – tradicinių amatų centrą, kur ne tik išvysite tradicinius Moldovos amatus, bet ir patys galėsite juos išbandyti. Amatų centre galima ir papietauti, ten paragausite įvairių moldaviškų patiekalų.

Istorinis Orcheiul Vechi – ištisas senųjų priešistorinių gyvenviečių kompleksas uoloje. Šiose uolose žmonės gyveno jau prieš dešimtis tūkstančių metų, kuomet jie buvo žinomi kaip dakai – moldavų protėviai. Šioje vietoje galėsite mėgautis ne tik urvų unikalumu, bet ir gamtos grožiu, uolos stūksto prie Rauto upės vingio su vaizdais į derlingą ir toli kiek akys užmato nusidriekusią plynaukštę. Netoliese esantis miestelis taip pat gali pasigirti unikaliu istoriniu paveldu – XIX amžiaus pradžios barokinėmis bažnyčiomis ir vienuolynų kompleksu. Šioje teritorijoje buvo du viduramžių miestai, iš kurių vienas buvo įkurtas Auksinės Ordos. Čia galima aplankyti vienuolyną uoloje, tvirtovę, viduramžių miesto įtvirtinimus ir kitų viduramžiškų reliktų.

Tipovos vienuolynas – vienas seniausių vienuolynų Moldavijoje, galintis pasigirti net 18 skirtingų patalpų, išskaptuotų tiesiog uoloje. Šalia teka Tipovos upė, į kurią krenta kelios dešimtys įspūdingų 10-16 metrų aukščio krioklių.

Chitcani kaime, esančiame Moldovos ir Padniestrės pasienyje, galima apsilankyti Noul Neamt vienuolyne. Užlipus į aukščiausios Moldovoje varpinės bokštą, iškilusios 64 metrų aukštyje, apžiūrėsite nuostabią, iš visų pusių atsiveriančią panoramą ir susipažinsite iš arčiau su Moldavijos teologine istorija.
Netoli sienos, maždaug už 200 km į šiaurę nuo sostinės Kišiniovo, nuostabiame gamtos draustinyje stūkso vienas seniausių Moldavijos vienuolynų. Senąsias vienuolių gyvenimo tradicijas iki šių dienų išlaikęs Rudžio vienuolynas ir Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Pakeliui į vienuolyną galima pasiklausyti paukščių simfonijos ir pasigrožėti žmogaus beveik nepaliesta gamta.

Saharnos Šv. Trejybės vienuolynas – svarbus šalies religinis centras. Čia, anot legendos, vienuolis ant uolos (pirmieji vienuoliai Saharnoje buvo įsikūrę uolų urvuose) kartą pastebėjo švytinčią šv. Marijos figūrą. Priėjęs pastebėjo jos pėdos įspaudą. Po kiek laiko šioje šventoje vietoje buvo pastatytas vienuolynas. Šv. Marijos pėdos įspaudas saugomas rakinamame mažame bokštelyje.

Rudžio vienuolynas įkurtas nepaprasto šaltinio vietoje: tikima, kad jo vanduo turi stebuklingų galių. Ten šalia Rudžio vienuolyno bažnyčios randasi milžiniškas akmuo, kuris, anot vienuolių, auga. „Manoma, kad šis akmuo naudotas bažnyčios statybai. Jis vadinamas ne tik augančiu, bet ir verkiančiu akmeniu, nes palijus vandens lašai nuo jo kapsi kaip ašaros“, – pasakoja vienuolės.

Soroca tvirtovė – seniausia ir geriausiai išsilaikiusi tvirtovė ant Dniestro krantų. Unikali tvirtovės architektūra ją išskiria iš visų Rytų Europos tvirtovių. Pastatyta XV a. Soroca tvirtovė atliko svarbų gynybinį vaidmenį viduramžių Moldavijoje.

Cipovo vienuolynas įkurtas VI amžiuje. Paskui ilgą laiką vienuolynas buvo tuščias ir tik 1756 metais buvo atidarytas vėl. Vienuolyno celės išskaptuotos tiesiog uolose, kadaise čia buvo siauras takelis, kad niekas neužpultų, tik vėliau takai buvo praplatinti.

Virtuvė

Tradiciniai moldavų patiekalai yra skirtingi įvairiuose regionuose. Rytuose labai mėgiami ukrainietiški barščiai, o pietuose – vištienos padažas. Virtiniai su mėsa yra tradicinis patiekalas teritorijose, kur daugiausia gyvena rusai.

Tradiciniams šalies patiekalams gaminti naudojamos daržovės: pomidorai, žaliosios paprikos, baklažanai, baltieji kopūstai, pupelės, svogūnai, česnakai, ridikėliai ir kt. Daržovės naudojamos salotoms ir padažams gaminti. Jos yra kepamos, marinuojamos, sūdomos, konservuojamos. Antriesiems patiekalams daržovės verdamos, troškinamos, apkepinamos skardose ir kepimo krosnelėse.

Daugeliui moldaviškų patiekalų būtinas komponentas – žalumynai ir valgių priedai. Tai svogūnai, silkės, česnakai, kvapieji pipirai, gvazdikėliai, laurų lapai, cinamonai, peletrūnai, žvaigždanyžiai.

Nacionaliniai patiekalai – brinzos ir pomidorų apkepas, moldaviški barščiai, veršienos arba jautienos sultinys su grybais, moldaviški kiaulienos balandėliai, daržovienė, keptos jautienos arba kiaulienos kepenys, kurios sumalamos ir paskaninamos ridikėliais, pagardinamos druska ir grietine. Ant šventinio stalo visada patiekiami kopūstų suktinukai, makaronai ir šaltiena.

Kukurūzai ir kukurūzų miltai tradiciniams patiekalams suteikia specifinę spalvą. Labiausiai paplitę patiekalai – kukurūzų košė (mamalyga), patiekiama su šonkauliukais, sūriu, kepta mėsa, grietine, ir polenta.
Mėsa (jautiena, kiauliena, paukštiena, aviena) patiekiama kaip pirmasis ar antrasis patiekalas, moldavų virtuvėje užima labai svarbią vietą. Paplitę tokie mėsos patiekalai: vištienos sriuba su daržovėmis, guliašas, kepta mėsa, ant grotelių kepta mėsa. Daug mėsos patiekalų ruošiama virš medžio anglies žarijų. Daugelis mėsos patiekalų kepama ant grotelių, troškinti patiekalai – porcijomis puode.

Iš saldžiųjų patiekalų labai mėgstami sausainiai, kepami pyragai, kurie valgant yra mirkomi sirupe.
Žmonės Moldavijoje mėgsta gaivintis vaisių kompotais bei sultimis. Šalyje mėgiamas brendis, slyvų brendis tuica bei vynas. Vyno gamyba turi senas tradicijas. Moldaviškas vynas yra žinomas ir už šalies ribų. Sausi, saldūs ar stiprūs moldaviški vynai pasižymi skonių, kvapų ir spalvų įvairove.

Lauktuvės iš Moldavijos

Geriausios lauktuvės suaugusiems – tai vietinis vynas. Jis, palyginus su kitų šalių, yra gana nebrangus ir pasižymi itin aukšta kokybe. Artimuosius nudžiugins ir kiek įprastesni suvenyrai: puodeliai, raktų pakabukai, marškinėliai, atvirukai su vietos lankytinų objektų vaizdais.