Mauricijus

Rasti ir nusipirkti lėktuvo bilietą



Bendra informacija

Mauricijaus Respublika (Mauricijus) – valstybė Indijos vandenyno salose, apie 900 km į rytus nuo Madagaskaro. Be Mauricijaus (1 865 km²) ir Rodrigeso salos (104 km²), esančių Maskarenų salyne, Mauricijui priklauso ir Kargados Karachos salynas bei Agalegos salos. Bendras plotas – 2 045 km².
Mauricijaus istorija apima laikus nuo Mauricijaus, Rodrigeso, Agalegos bei Kargados Karachos salų atradimo ir gyventojų pasirodymo iki nepriklausomybės paskelbimo ir šių laikų. Manoma, kad pirmieji šias salas atrado arabų jūrininkai XIV a. pab. arba XV a. pr.
Mauricijus – skaidraus lyg krištolas vandens, žėrin
io aukso spalvos paplūdimių, koralų rifais apipintų krantų ir nepamirštamų įspūdžių vieta. Apie šią šalį ne be reikalo yra sakoma: „Dievas iš pradžių sukūrė Mauricijų, ir tik po to Rojų“. Mauricijus – tai tarsi magiškas perlas Indijos vandenyne. Tokia mažytė sala, o turi tokią didelę istoriją. Tai – dar XVI amžiuje arabų atrasta, vėliau portugalų, olandų, prancūzų ir anglų kolonizuota ir galiausiai 1968 m. išsikovojusi nepriklausomybę šalis. Šiandien šis fantastiškas kraštas traukia turistus iš visų pasaulio kampelių. Pasakiško grožio Mauricijaus paplūdimiai yra tikra atgaiva iš viso pasaulio atvykstantiems vandens pramogų gerbėjams. Čia galima slidinėti ant vandens, plaukioti su burlentėmis, nardyti ir plaukioti su akvalangu ar nardymo įranga, žvejoti – pasirinkimas priklauso nuo Jūsų pačių! Nieko nestebina, kad dauguma atvykusių turistų dienų dienas lepinasi saule, naudojasi vandens pramogomis ir daugiau nieko nedaro. Didžiausios atrakcijos būna paplūdimiuose sekmadieniais bei švenčių dienomis. Tuo metu ten vyksta daugybė kultūrinių renginių, tokių kaip afrikietiškos kilmės Sega šokiai, ypatingai populiarūs tarp vietinių salos gyventojų.
Žmonės į Mauricijų atvyksta norėdami atitrūkti nuo namuose paliktų darbų ir rūpesčių. Ir tai jiems iš tikrųjų pavyksta!
Į Mauricijų galima keliauti ne tik poilsiniais, bet ir pažintiniais tikslais. Galima aplankyti tokias Mauricijaus įžymybes kaip „Flacq market“, „Domaine du Chasseur“, „Souillac“ ir kitas.

Sostinė

Port Louis, didžiausias Mauricijaus miestas ir pagrindinis salos uostas, 147 tūkst. gyventojų.

Geografija

Mauricijus, Reunjonas ir Rodrigesas priklauso Maskarenų salų grupei. Šį archipelagą suformavo povandeninių ugnikalnių išsiveržimų serija, išprovokuota judančios Afrikos platformos. Mauricijus ir Rodrigesas susiformavo prieš 8–10 milijonų metų ir nebėra vulkaniškai aktyvūs. Mauricijaus salos centrinio plokščiakalnio aukščiausia viršūnė Rivjer Nuaras, esanti salos pietvakariuose, yra 828 m aukščio.

Mauricijaus plotas: 2040 kv. km (iš jų sausumos – 2030 kv. km, o vandens – 10 kv. km). Mauricijus yra pietinėje Afrikos dalyje, 850 km į rytus nuo Madagaskaro. Ši valstybė – salynas Indijos vandenyne. Ją sudaro ne tik didžiausia Mauricijaus sala, bet ir kitos mažesnės salos: Saint Brandon, Rodrigues, Agalega ir kitos salos. Šalies kraštovaizdis: periferijoje – lyguma, o palei centrinę plynaukštę – netolygiai išsidėstę kalnai.

Mauricijaus pakrantė: driekiasi 177 km. Mauricijų iš visų pusių skalauja Indijos vandenynas. Pati Mauricijaus sala yra vulkaninės kilmės ir beveik ištisai yra apsupta koralinių rifų.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1 mln. 274 tūkst.

Gyventojų sudėtis: 68% indo-mauritanų, 27% kreolų, 3% sino-mauritanų, 2% franko-mauritanų.

Religija: hinduistai (48%), Romos katalikai (23,6%), musulmonai (16,6%), kiti krikščionys (8,6%), kiti (2,8%), neišpažįstantys jokios religijos (0,4%).

Nors salos gyventojai yra skirtingų religijų, jiems tai netrukdo gyventi harmonijoje, gerbiant kiekvienos nacijos tradicijas ir tikėjimą, kas visaip palaikoma vyriausybės.

Valstybinė kalba

Anglų (tačiau ja kalba vos 1% visų gyventojų). Kalbama kreolų (80,5%), bhojpuri (12,1%), prancūzų (3,4%) ir kitomis (4,0%) kalbomis.

Klimatas

Saloje vyrauja tropinis klimatas, sušvelnintas pietryčių vėjų. Šilta, sausa žiema trunka nuo gegužės iki lapkričio, o likusiais mėnesiais – karšta, drėgna vasara. Nuo gegužės iki rugsėjo salą ypatingai veikia anticiklonai, o lapkričio–balandžio mėnesiais jaučiama ciklonų įtaka. Klimatas labia minkštas ir yra lengvai pernešamas europiečių, nes oro drėgnumas čia žemesnis, nei kitose tropinėse salose.

Kada geriausia vykti

Kurortas veikia nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio, geriausias laikas keliauti nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio ir nuo vasario iki gegužės mėnesio, tačiau per naujametines šventes turistų skaičius maksimalus.

Oficialus pavadinimas

Mauricijaus Respublika.

Valiuta

Mauricijaus rupija (MRU). Valiutą galima pasikeisti bankų skyriuose ir daugelyje viešbučių.

Turizmo zonos ir pramogos

Port Luisas – tai Mauricijaus sostinė, veikiantis uostas ir prekybos centras, todėl kaip dauguma šiuolaikinių miestų gali būti gana triukšmingas ir pilnas žmonių.

Vaizdingoje vietoje – tarp Lio Pūso (Le Pouce) ir Piter Boto (Pieter Both ) viršukalnių – įsikūręs Port Luisas palieka neišdildomą įspūdį įvažiuojantiems į miestą pagrindiniu keliu iš oro uosto, nes leidžiantis iš Centrinio plokštikalnio tiesiai į gyvą miesto centrą, kurį tarsi įrėmina perspektyvoje plytintis Indijos vandenynas, atsiveria išties nepaprastas reginys.

Port Luiso pavadinimą Prancūzijos karaliaus Liudviko XV garbei miestui suteikė Prancūzų rytų Indijos bendrovė, kuri čia įsikūrė 1722 metais. Vėliau britų valdymo laikais miestas tapo pagrindiniu uostu, tačiau Sueco kanalo atidarymas ir garlaivių atsiradimas sumažino uosto svarbą.

Naujasis Kodano (Caudan) uosto rajonas daugelio laikomas pagrindiniu turistų traukos centru Port Luise. Madingos parduotuvės, kino teatrai, restoranai ir kazino tapo miesto širdimi.

Centrinis turgus – viena iš labiausiai įsimintinų Port Luiso įžymybių. Minios besigrūdančių žmonių, keisti kvapai ir derėjimosi džiaugsmas palieka nepamirštamus ir gyvus prisiminimus. Kai kurie prekeiviai parduoda suklastotus garsių dizainerių marškinėlius, kiti siūlo vaistus iš vaistažolių nuo visų įmanomų negalavimų ir ligų.
Mauricijiečiai aistringi žirgų lenktynių mėgėjai ir nuo gegužės iki lapkričio Šam dio Mar (Champ de Mars – Marso laukas) hipodromas sausakimšas entuziastingų lažybininkų. 10 minučių kelias nuo Port Luiso į pietus veda į Domen Lė Paj (Domaine Les Pailles). Tai vieta, kur galima atsikvėpti nuo miesto triukšmo ir karščio. 3 000 akrų teritorijoje įsikūrę 5 restoranai ir, žinoma, lieka daug erdvės maloniam poilsiui.

Kiniečių kvartale daugybė restoranėlių ir paprasčiausių prekystalių su maistu tiesiog gatvėse. Tai turbūt pati spalvingiausia miesto dalis, garsėjanti ajurvedinių vaistų parduotuvėlėmis ir prieskonių prekyba.
Jūs taip pat pamatysite ir gražiausią regione mečetę – Džuma (Jummah) – pastatytą 1853 metais. Ji garsėja pasakiško grožio durimis ir apdaila iš tikmedžio. Deja, lankytojams mečetė atvira ne visada, o tik tam tikru laiku.

Šiaurinėje Mauricijaus pakrantėje esantis Grand Bė miestas – tai vieta kur apsistoja daug turistų.
Ši nuostabi pasagos formos įlanka apsupta viešbučių, restoranų, barų ir prabangių parduotuvių. 17 amžiuje olandai Grand Bė praminė „Nesibaigiančia įlanka”. Dabar dažnai vadinama kurortu ir garsėjanti audringu naktiniu gyvenimu, Grand Bė, iš tiesų, yra neįtikėtinai kosmopolitiškas ir prašmatnus miestas. Būdamas šiaurės Mauricijaus turizmo pramonės centru, jis tikrai nėra tiesiog kurortas.

Iš tiesų, miesto paplūdimys yra gana vidutiniškas, o to paties pavadinimo įlanka perpildyta žvejybinių laivų, tačiau nepaisant šių faktų, dauguma žmonių mielai Grand Bė mieste valgo, apsiperka ir pramogauja dėl čia siūlomos pasirinkimo įvairovės ir kokybės, o dienomis važiuoja į gretimus kaimelius pasimėgauti puikiais paplūdimiais.

Nors ir labai populiarus Grand Bė tikrai yra nebloga vieta apsistoti. Tai pagrindinis kruizinių laivų į šiaurines salas išvykimo taškas. Taip pat labai geras visuomeninio transporto tinklas bei didelis pasirinkimas apsigyvenimo vietų: nuo nebrangių apartamentų iki aukščiausio lygio prabangių viešbučių.
Grand Bė siūlo tradicines egzotiškojo Mauricijaus pramogas, įskaitant įvairiausią vandens sportą, nardymą, paviršinį nardymą ir plaukimą laivu su stiklo dugnu. Nepaisant galimybės atostogauti pašėlusiai ir aktyviai, visgi dauguma žmonių renkasi tiesiog poilsį balto smėlio paplūdimiuose, kur gali stebėti vietinių žvejų kasdienybę.

Lio Morn Braban (Le Morne Brabant) – tai pietvakariniame Mauricijaus iškyšulyje esantis izoliuotas pusiasalis. Jo išskirtinis bruožas yra įspūdingi 555 m bazaltiniai kalnai, iškylantys Lio Morno pusiasalio centre ir pavadinti tuo pačiu pavadinimu. Palei 4 km ilgio pusiasalio pakrantę susitelkę keli iš pačių geriausių šalies paplūdimių, o šalia rikiuojasi prabangūs viešbučiai.

Nors beveik neapgyventas vietinių žmonių, pusiasalis vis tiek vaidina savitą vaidmenį Mauricijaus kultūroje, manoma, kad kaip tik šio pusiasalio kalnuose 19 amžiaus pradžioje, ieškodami saugumo ir laisvės, pasislėpė grupelė pabėgusių vergų. Pasakojama, kad sykį, nepaisant to, jog vergija greitai po jų pabėgimo buvo panaikinta, vergai pamatę uolomis besiropščiančius kareivius, puolė į paniką. Bijodami būti sučiupti buvę vergai masiškai pradėjo šokti nuo skardžių žemyn, mieliau rinkdamiesi mirtį nei vergiją. Šis padavimas paaiškina salos pavadinimą – Lio Mornas (Gedulingoji). Nors nėra jokių istorinių dokumentų patvirtinančių šį pasakojimą, mauricijiečiams jis svarbus kaip žiaurios salos istorijos priminimas. Dėl istorijos, susijusios su vergija, ši sala paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Sala taip pat garsėja viena nepaprastai reta kinrožių rūšimi, vadinama Mandrinette.

Lio Mornas tapo ypač pasiturinčių turistų poilsio vieta. Svečiai malūnsparniais nuskraidinami į ir iš pusiasalio viešbučių: Le Paradis, Dinarobin ir Les Pavillons. Minėtieji viešbučiai įsikūrę idiliškiausiame Mauricijaus paplūdimyje, nusidriekusiame 5 kilometrus palei žydrąją pakrantę.
Siūlomos pramogos: 18 duobučių golfo aikštynas, nardymas, paviršinis nardymas, burlenčių sportas, slidinėjimas ant vandens, burlenčių sportas su jėgos aitvarais, plaukimas laivu į gretimas salas.

Letuol teritorija – tai 6 000 hektarų natūralios gamtos plotas Mauricijaus žemyninės dalies rytuose.
Stogo pavėsyje esantis restoranas, garsėjantis tradicine kreolų virtuve, tai tik pradinis taškas tolimesniems žygiams: pasivaikščiojimams pėsčiomis, pasivažinėjimams keturračiais motociklais ar kalnų dviračiais, jodinėjimui ir ėjimui kalnuotą kraštovaizdį kertančiais takais, kuriuose sustatyti taikiniai šaudyti iš lanko.
Šia teritorija teka didelė upė, sruvena upeliukai ir šniokščia sraunūs kriokliai. Uolėtais takais kildami į nuostabias apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria stulbinantys kalnų, slėnių, natūralios augmenijos ir Mauricijaus cukranendrių plantacijų bei mėlynos jūros ir pakrantės vaizdai, atraskite tenykštę augaliją, pavyzdžiui labai senus juodmedžius, ir vietinę gyvūniją: elnius, šernus ir beždžiones.

Pasivaikščiojimams su gidu galite pasirinkti skirtingos trukmės maršrutus, nuo 1 iki 4 valandų. Savo žygius galite paįvairinti šaudymu iš lanko į įvairius, tikroviškai padarytus, taikinius, vaizduojančius laukinius gyvūnus.

Kita alternatyva – tai jojimas arba važiavimas kalnų dviračiu kalvotomis vietomis kartu su gidu. Ekstremalių pojūčių mėgėjai gali rinktis važiavimą keturračiais motociklais akmenuotais keliais, o šlapiomis ir „purvinomis” dienomis turistai netgi aprūpinami lietpalčiais!
Mažesni nuotykių mėgėjai ar poilsiautojai su šeimomis gali rinktis kelionę po Letuol komfortabiliu automobiliu keturiais varomais ratais.

Juodosios upės tarpeklių (Black River Gorges) nacionalinis parkas.

Kelionė į kalnus atskleis šio nacionalinio parko vešlią žalumą ir nesugadintą grožį. Jeigu pasiseks, žiūrėdami į vandenyno pusę galėsite pamatyti pelėsakalį arba ilgauodegį fajetoną ir pasimėgauti ramiu aplinkinių kaimo vietovių grožiu.

65 km2 ploto parkas yra nuostabi miškinga vieta, kuri patiks visiems norintiems atsipūsti nuo poilsio paplūdimyje ir pasivaikščioti ar pasivažinėti po vaizdingą kraštą. Savo maršrutą jūs galėsite rinktis iš kelių siūlomų – sunkesnių ir lengvesnių – pasivaikščiojimo takų po slėnius ir palei Juodąją upę. Pasigrožėsite stulbinančiais parko augmenija ir paukščiais.

Parke galėsite pamatyti nepaprastai retus dodo medžius, juodmedžius ir laukines guavas. Paukščių mylėtojai turės progą savo akimis išvysti endeminius Mauricijaus pelėsakalius, rožinius karvelius, Mauricijaus ilgauodeges papūgas ir Mauricijaus vikšralesinius; parko prižiūrėtojai nurodys geriausias vietas paukščiams stebėti.
Spalvota Šamarel (Chamarel) miestelio žemė – tokį vardą gavo nepaprastas gamtos reiškinys kai žemė natūraliai išsisluoksniuoja į 7 skirtingas spalvas. Skirtingos spalvos, įskaitant raudoną, geltoną, oranžinę, tamsiai violetinę ir mėlyną, ryškiausiai matomos rytinės saulės šviesoje.

Uolienos atrodo tarsi sulankstytos stambiomis klostėmis per visą didelį vietovės plotą, kurį supa Mauricijaus turizmo įstaigų kordonas. Nuostabu, kad skirtingos žemės spalvos niekada nesusilieja, net ir lyjant. Net mėgintuvėlyje gerai sumaišius 7 skirtingas žemės spalvas, po kelių dienų jos vėl išsiskiria į 7 atskiras spalvas.

Manoma, kad skirtingų spalvų juostos atsirado dėl kadaise skirtingo išsilydžiusių uolienų aušimo greičio, tačiau nėra jokio paaiškinimo, kodėl tas spalvų išsiskyrimas yra pastovus.

Prie įėjimo į šią saugomą teritoriją arba Port Luiso ir Kjuepaipo (Curepipe) miestuose jūs galėsite įsigyti įvairiausių suvenyrų su šia unikalia žeme pripildytais mėgintuvėliais. Prie spalvotųjų smėlių įsikūrę vaikų žaidimų aikštelė ir restoranas, taip pat verta aplankyti nuostabų netoliese esantį, iš 90 m aukščio krentantį, krioklį.

Il o Serf (Ile aux Cerfs)

Ši pribloškianti sala Mauricijaus rytinėje pakrantėje yra viena iš populiariausių vienos dienos iškylų šalyje tiek užsieniečiams, tiek ir patiems mauricijiečiams.

Krištolo tyrumo vanduo ir balto smėlio paplūdimiai su pavėsį teikiančiomis asiūklinėmis kazuarinomis ir palmėmis supa šią mažutę salelę, kurioje randa prieglobstį poilsiautojai ieškantys ramybės ir vienatvės arba buriavimo ir kitų vandens sportų tiekiamų malonumų. Il o Serf saloje rasite nuostabių vietų paviršiniam nardymui, čia pat vienuose vietinių kioskeliuose nuomojama įranga reikalinga vandens sportui, o kituose išalkusieji gali nusipirkti paskanauti tradicinių vietos virtuvės patiekalų.

Šiaurinė salelės dalis daugiausiai turistinė, nes nuomojama iš Le Touessrok viešbučio. Ir nors dauguma vandens sporto paslaugų skirtos tik viešbučio svečiams, fantastiškas 18 duobučių golfo aikštynas atviras visiems norintiems, jei tik jie rezervuojasi šią paslaugą iš anksto.

Mauricijaus virtuvė

Mauricijaus gyventojai eksperimentuoja su maistu ir valgo kreolų, kinų, indų ar musulmonų virtuvių patiekalus, pavyzdžiui, Rougaille – pomidorų ir svogūnų pagrindu sukurtas mėsos ar jūros gėrybių patiekalas, artimas prancūziškajam ragu, Dholl puri – duona, įdaryta aštriu turiniu (indiškos kilmės valgis). Patiekaluose gausiai naudojamas šafranas, cinamonas, kardamonas, bazilikas ir čiobreliai.

Maistas europinis: spagečiai, vištiena, kalakutiena, žuvis, jūros gėrybės. Iš gatvės prekeivių galima nusipirkti europietiško tipo greito maisto produktų – amerikietiškų ir itališkų mėsainių. Tradiciškai maistas patiekiamas pagal indų virtuvę.

Restoranuose populiarus kinų ir kreolų maistas – mažuose vežimėliuose patiekiama kinų sriuba ir makaronai, krevetės, jūros gėrybės ir raudona mėsa.

Tradiciniai patiekalai – lęšių sriuba, kepti baklažanai, įvairūs užkandžiai. Tai aitriųjų pipirų pyragaitis (Gateaux piments), gaminamas iš lęšių ar bulvių masės, pridedant aitriųjų pipirų, taip pat duona su aštuonkoju (Pain vindaye d’ourite), sluoksniuotos tešlos pyragėliai (Samosas), patiekiami su mėsa ir daržovėmis, troškinta ėriena su špinatais.

Mauricijaus patiekalų pagrindas – ryžiai, kurie dažniausiai papildomi įvairiais uždarais, karštais ir rūgščiais padažais, jūros gėrybėmis ir daržovėmis. Svarbiausias šalies valgis – ryžiai su kario uždaru bei vištiena (arba kitokia mėsa), krevetėmis arba austrėmis, daržovėmis ir būtinai su prieskoniais, paskaninti augaliniu aliejumi ir žalumynais.

Populiariausias užkandis – šalti ir karšti sumuštiniai (Puri) su įvairiais ingredientais, pradedant salotomis ir baigiant mėsos arba žuvies asorti, tačiau būtinai su kokiu nors padažu.

Po ryžių vietiniai gyventojai labiausiai vertina žuvį ir jūros gėrybes. Tai marlinai, tunai, dorados ir kt. Žuvis rūkoma, kepama virš ugnies ir ant akmens anglių, valgoma neapdirbta su citrinų sultimis, sūdoma ir troškinama, verdama su visokiais priedais. Ypatingas delikatesas – gėlavandeniai vėžiai, krabai, langustai, aštuonkojai, sraigės, įvairūs vėžiagyviai, jūros ežiai ir kt. Jie gausiai paskaninami prieskoniais ir žalumynais.

Išskirtinis reiškinys – daržovės. Saloje auginami batatai, baklažanai, pomidorai, agurkai, manijokai, aguročiai, moliūgai, patisonai, kopūstinės palmės ir kitos europiečiams dar nežinomos daržovės, iš kurių daromos salotos. Gausybė įvairiausių vaisių.

Svarbiausi miltiniai gaminiai – trikampiniai gardumynai (Samsa) iš sluoksniuotos tešlos su daržovėmis, mėsa arba žuvimi, pyragėliai su bulvėmis ir baklažanais, spurgos su prieskoniais, kepiniai su jūros produktų pasta, pyragaičiai su kokoso trupinėliais.

Saldumynai primena šakotį, tik tešla minkšta, spygliai didesni, o viduje – plaktos grietinėlės įdaras. Kai kurie desertai primena kinų valgius – su tešla apkepti vaisiai. Populiarūs neriebūs putėsiai su uogomis.

Nacionaliniai gėrimai – kava, vaisių sultys, sutirštintas pienas (Aludu) su prieskoniais, vietinis šviesusis alus (Stella, Blue ir kt.), baltasis romas ir žolelių antpilai. Geriamas kokosų pienas, vynas ir juodoji arbata su kokosais ar egzotiškais vaisiais, įvairių rūšių romas. Romas geriamas sumaišytas su kola ir ledu arba su kokoso pienu bei žaliosios citrinos skiltele.

Sportas

Visos galimos vandens sporto rūšys, įskaitant atlantinių marlinų žvejybą, povandeninis nardymas, nardymas su vamzdeliu ir kauke, burlenčių sportas, elnių medžioklė, golfas, tenisas.

Apsipirkimas

Geriausiu suvenyru, atsivežtu iš Mauricijaus, skaitomas burlaivio modelis. Saloje yra žinomų prekinių ženklų tekstilės ir trikotažo gamyklų, juvelyrikos gamykla.

Nacionalinės šventės

Sausio 1 d. – Naujieji metai.
Sausis-vasaris – Pavasario šventė.
Kovo 12 d. – Mauricijaus nepriklausomybės diena.
Balandis-gegužė – Ugadi (indų Naujieji metai).
Gegužės 1 d. – Darbo šventė.
Rugsėjo 9 d. – Religingo Jacques Desiré Laval pagerbimas.
Lapkričio 1 d. — Visų šventųjų diena.
Gruodžio 25 d. – Katalikų Kalėdos.
Kai kurios indų ir katalikų šventės susietos su Mėnulio kalendoriumi ir skirtingais metais vyksta skirtingomis dienomis.

Saugumas

Vandenš iš čiaupo gerti nerekomenduojama. Parduodamas geriamas vanduo buteliuose.