Bendra informacija

Kanada – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje. “Nuo jūros iki jūros” – taip skamba Kanados nacionalinis devizas, ji antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos. Ribojasi su JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su Atlanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje.

Kanada yra federacija, kurią sudaro 10 provincijų ir 3 teritorijos, jos plotas yra beveik 10 mlj. kv. kilometrų. Pirmieji Kanados gyventojai buvo indėnai, kurie čia atkeliavo prieš maždaug 15 000 metų per paskutinį ledynmetį, kurio metu buvo nukritęs jūros lygis ir per susidariusius sausumos tiltus buvo galima Ameriką pasiekti iš Eurazijos. Pirmieji europie ių tyrinėtojai dabartinę Kanadą pasiekė XV a. pabaigoje.

Įžymūs nacionaliniai Kanados simboliai – bebras ir klevo lapas. Prieš 400 metų tūkstančiai europiečių, kurie sekė to laiko madą, atvykdavo į Kanadą bebrų kailių skrybėlių gaminimui. Šalis užsiėmė prekyba, o bebras, kaip nacionalinis didvyris, buvo oficialiai pripažintas simboliu. Kanada – klevų šalis, čia auga cukrinis klevas, iš kurios gaminamas klevų sirupas – ypatingas pasididžiavimas ir neatskiriama Kanados virtuvės dalis, sidabrinis klevas ir raudonasis klevas, kurio lapai rudenį atrodo taip ryškiai, kad medžiai primena liepsnojančius fakelus – šių medžių grožį kanadiečiai taip pat įamžino savo simbolikoje.

Šiandien Kanada – išsivysčiusi daugianacionalinė šalis, su gelmėmis, turtingomis naudingomis iškasenomis, didžiuliais kriokliais, gražiomis upėmis ir ežerais, didingais kalnais, bizgančiais ledynais ir 35 nacionaliniais draustiniais ir parkais, turtingais unikalia flora ir fauna. Dauguma iš 10 Kanados provincijų skiriasi savo tradicijomis ir vaizdingais peizažais, bet jos visos turi puikias galimybės patogiam gyvenimui ir nuostabioms atostogoms: gerai prižiūrimi modernūs didmiesčiai ir maži jaukūs miestai, puikūs slidinėjimo kurortai ir erdvūs paplūdimiai vandenyno pakrantėje, daug muziejų, teatrų, istorinių ir kultūros paminklų bei unikali savo grožiu ir turtingumu gamta.

Klimatas

Kadangi tai labai didelė valstybė, šalies klimatas kinta priklausomai nuo vietos. Pietuose ir centrinėje dalyje vyrauja vidutinių platumų klimatas, toliau į šiaurę – subarktinis ir arktinis. Pakrantėse (rytinėje ir vakarinėje) būdingas jūrinis klimatas, centrinėje dalyje ir šiaurėje – žemyninis. Žiemos šiaurėje ilgos, speiguotos, temperatūros nukrenta žemiau – 40⁰C. Pietvakariuose ir rytuose žiemos šiltos. Speigai būdingi ir prerijų sritims, gausu sniego ir Kordiljerose. Pietvakariuose ir rytuose žiemos šiltos. Vasarą prerijose nereti dideli karščiai (25-30 °C, pasitaiko ir virš 40 °C), pakrantėse vyrauja gaivesni orai (žemiau 20 °C), o šiaurėje temperatūros vos keliais laipsniais viršija 0 °C. Drėgniausia vakarinėje pakrantėje (ypač Vankuverio saloje), kur per metus gali iškristi virš 2000 mm kritulių. Drėgna ir pietryčiuose (>1000 mm). Centrinėje dalyje daug sausiau, neretos ilgos sausros (300–500 mm). Sausiausia arktinėse srityse (iki 250 mm), o Elsmyro salos šiaurėje iškrenta vos 100 mm kritulių. Didelę dalį šalies teritorijos užima amžino įšalo žemė.

Kalnuotuose regionuose yra gana sausos sritys, nepaisant to, kad Selkirk kalnuose dažni lietūs ir sniegas. Apskritai, šalyje žiemai būdingas stiprus sniegas ir šalčiai, o vasarą yra vidutinė temperatūra. Kanados klimatas labai įvairus, Frazer upės žemumoje auga persikai ir vynuogės, o Mackenzie deltoje ganosi elniai. Ten jau tundra. Šilčiausias klimatas – palei sieną su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, o karščiausia vasara – Manitoba, centre, British Columbia ir Ontario pietuose.

Kada geriau vykti

Kanadoje galima apsilankyti ištisus metus, tačiau populiariausias metas lankyti šalį, žinoma, yra vasara. Šiuo metu oras malonus, nešaltas, lauke vyksta daug daugiau veiksmo ir pramogų. Kaip ten bebūtų daugelyje šalies vietų kovo-gegužės bei rugsėjo-spalio mėnesiais oras vis dar malonus keliavimui, o šalyje kur kas mažiau turistų. Kanados žiemos yra ilgos, tamsios ir šaltos, šiuo metu daugelis pramogų ir lankytinų vietų uždaryta. Kaip ten bebūtų, didžiuosiuose miestuose – Kvebeke, Toronte bei Vinipege vyksta žiemos karnavalai.

Šalyje vyksta ne vienas festivalis, mat šaltą klimatą reikia prablaškyti smagiomis pramogomis. Čia vyksta Okanaganos ledinio vyno festivalis (sausis), Kvebeko žiemos karnavalas (vasaris), Reginos žiniuonių susitikimas (kovas), Otavos tulpių festivalis (gegužė), Monrealio džiazo festivalis (birželis), Kalagario bėgimas (liepa), Toronto filmų festivalis (rugsėjis), Hamiltono aborigenų šventė (lapkritis) – ištisus metus šalyje vyksta šventės, festivaliai ir karnavalai, todėl šalto oro galite net nepajusti.

Sostinė

Otava.

Geografija

Kanada išsidėsčiusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurėje, tarp Ramiojo vandenyno vakaruose, Atlanto rytuose ir Arkties šiaurėje. Kanada ribojasi su vienintele valstybe – JAV (ilgiausia dviejų valstybių siena pasaulyje – 8893 km).
Rytinė Kanados dalis – lygumos ir 300–1500 m aukščio plynaukštės. Beveik pusę žemyninės Kanados dalies užima kristalinis Kanados skydas. Vakaruose – plati Šiaurės Amerikos Kordiljerų juosta (Pakrantės kalnai, Uoliniai kalnai, Šv. Elijo kalnai), su aukščiausia šalies vieta – Logano k. (6050 m). Kranto linija smarkiai raižyta: daugybė įlankų, užutėkių, fjordų, estuarijų. Kanados šiaurę sudaro Kanados Arktinis salynas su gausybe didelių salų (Bafino, Elsmyro, Viktorijos, Devono ir kt.).

Kanados hidrografinis tinklas labai tankus. Šalyje yra daug didelių ežerų (Didieji ežerai, Vinipego, Didysis Vergų, Didysis Lokių ir kt. ežerai). Kanados ežeringumas 7,6 %. Ežerai ir kalnų ledynai duoda pradžią vandeningoms upėms: Makenziui, Jukonui, Saskačevanui, Šv. Lauryno upei, Freizeriui, Nelsonui ir kt. Arktines salas ir aukštikalnes dengia ledynų kupolai.

Dėl didelio šalies ploto joje didelė gamtinių zonų įvairovė. Arktinėse salose būdingi arktinių dykumų landšaftai su labai skurdžia augalija, toliau einant pietų link driekiasi tundrų ir miškatundrių tyrai. Kanados centrine dalimi tęsiasi plati taigos juosta (auga balteglės, juodosios eglės, cūgos, maumedžiai, kėniai, rytuose – pušys). Pietvakarinėje dalyje auga mišrieji miškai (klevai, ąžuolai, uosiai, besimaišantys su spygliuočiais). Centriniuose pietuose – prerijų stepės (dabar daugiausia išdirbtos).

Gyventojai

Kanados gyventojų įvairovė susiformavo pastovaus imigrantų antplūdžio įtakoje. Šiuo metu šis skaičius siekia daugiau nei 35 milijonus žmonių.

Kanados vietiniai gyventojai – indėnai, metisai, inuitai (Kanados eskimai), sudaro šiek tiek daugiau nei 1 mlj. žmonių, arba apie 3 % visos šalies gyventojų. Anglai – kanadiečiai sudaro 44 % šalies gyventojų, prancūzai – kanadiečiai – 28 %. Tarp kitų etninių grupių išsiskiria vokiečiai, italai, rusai, ukrainiečiai, olandai, lenkai, žydai, norvegai, taip pat kiniečiai ir kiti imigrantai iš Pietryčių Azijos.

Kalba

Kanadoje dvi oficialios kalbos – prancūzų ir anglų. 1969 m. liepos 7 d. patvirtinus Oficialiųjų kalbų aktą prancūzų kalba buvo sulyginta su anglų visais atžvilgiais, tai pradėjo Kanados tapimo dvikalbe šalimi procesą. Anglų kalba yra gimtoji 16,1 mlj. kanadiečių, o prancūzų apie 6,6 mlj.

Daugeliui kanadiečių gimtoji kalba yra italų, kinų, vokiečių, portugalų, lenkų, ukrainiečių, danų, graikų ir kt.

Valiuta

Kanados doleris (CAD) lygus 100 centų. Apyvartoje yra 2, 5, 10, 20, 50, 100 ir 1000 CAD vertės banknotai ir monetos 1 ir 2 dolerių vertės, 1, 5, 10, 25 centų vertės.

Turizmo zonos

Didelėje Kanados teritorijoje yra įvairūs kurortai, kurie pritraukia milijonus turistų iš viso pasaulio.
Torontas – tai didžiausias Kanados miestas, įsikūręs šiaurinėje Ontarijo ežero pakrantėje, Ontarijo provincijos sostinė. . Torontas yra Kanados verslo ir finansų sostinė – čia įsikūrusios daugelio bankų ir didelių kompanijų centrinių ofisų. Labai išvystytas prekybos ir finansų sektorius, taip pat mašinų, naftos, chemijos pramonė. Toronte gyvena daugiau nei 5 milijonai žmonių (daugiau nei 100 tautybių), dėl šios priežasties miestas yra įvairiapusiškas ir spalvingas. Šis miestas pripažintas vienu švariausių ir saugiausių miestų Šiaurės Amerikoje. Kasmet rugsėjį mieste vyksta Tarptautinis Toronto filmų kino festivalis.

Toronto salos – į šias salas galima patekti keltu. Tai jaukus ramus kampelis, palyginti su Toronto centro šurmuliu. Automobilių transportas salose yra draudžiamas. Miestiečiai ir miesto svečiai į šias salas atvyksta pailsėti, pasimaudyti ar pasikaitinti saulutėje.

Monrealis – antras pagal dydį Kanados miestas, kuris išsidėstęs ant daugybės upės salų Kvebeko provincijos pietvakariuose, Mont Royal kalno papėdėje, kuris suteikė miesto pavadinimui šiuolaikinį skambėjimą. Dabar Mont Royal kalnas – miesto simbolis, jo viršūnėje randasi gražus to paties vardo parkas ir įžymus 70 m. katalikiškas kryžius. Šiandien Monreaalis – stambiausias uostas, taip pat pramoninis, finansinis ir kultūrinis šalies centras. Kadangi daugelis jo gyventojų prancūzai-kanadiečiai, Monrealis kartais vadinamas “šiaurinės Amerikos Paryžiumi”.
Otava – sostinė, taip pat svarbiausias istorinis ir kultūrinis šalies centras. Gausybė vandens ir žalumos, elegantiški kotedžai, turtingai papuošti vyriausybės pastatai suteikia miestui gražų ir ramų vaizdą. Mieste yra 30 muziejų, 50 galerijų, įvairiausi teatrai. Daugybė parduotuvių, restoranų, barų, naktinių klubų išmėtyti po visą miestą ir gali patenkinti įvairius skonius. Pavasarį Otavoje vyksta puiki šventė – tulpių festivalis, kai iš daugiau nei 3 mlj.tulpių sudaroma spalvų ir nuostabaus grožio mozaika parkuose ir skveruose, kuri džiugina jos gyventojus ir svečius iš viso pasaulio.

Rytuose stūksantis Kvebekas savo architektūra itin išsiskiria iš kitų šalies miestų, o didelė dalis gyventojų nė nenori pripažinti, jog priklauso Kanadai. Gyvenvietę įkūrė prancūzų kolonizatoriai, tad vaikštinėdami siauromis spalvotomis senamiesčio gatvėmis jausitės tarsi jaukiame Europos miestelyje. Jei nusprendėte apsilankyti Kvebeke, bent vienai nakčiai apsistokite įspūdingame „Chateau Frontenac“ viešbutyje – labiausiai Šiaurės Amerikoje fotografuojamuose svečių namuose.

Lavrentijaus kalnai – kurortas Kvebeko provincijoje, kuris pritraukia turistus iš viso pasaulio: tai ir patogus slidinėjimo kurortas su daugybe trasų ir atviros erdvės golfo laukai; vandens sporto įvairovė ir susipažinimas su nuostabia flora ir fauna saugomose teritorijose, ir, žinoma, neįtikėtino grožio kraštovaizdžiai.

Kanados pietryčiuose, šalia sienos su JAV, ant Niagaros upės, tarp ežerų Rei ir Ontario, randasi vienas iš pasaulio stebuklų – įžymusis Niagaros kroklys. Galingos upės vandenys palaipsniui priartėja prie ribos ir su didinga ramybe krenta į bedugnę iš 20 aukštų pastato aukščio. Įspūdingas vaizdas kasmet pritraukia 15 mlj. turistų iš viso pasaulio, todėl mieste prie krioklio – Niagara Falls ir jo apylinkėse yra viskas poilsiui ir pažinčiai su šiuo nuostabiu gamtos reiškiniu: puikūs viešbučiai, dailūs parkai, įvairūs restoranai, kavinės ir barai, blizgantis neonu kazino, taipogi rengiami nepakartojamo grožio spalvingi fejerverkai.

Viktorija – miestas pietvakarių Kanadoje, Vankuverio salos pietiniame gale, uostas prie Chuan de Fukos sąsiaurio. Britų Kolumbijos provincijos sostinė. Čia, dėka švelnaus ir šilto Viduržemio jūros klimato, jau vasario mėnesį prasideda krokusų, narcizų, tulpių ir hiacintų žydėjimas, o dideli pulkai banginių priplaukia prie salos kranto. Puikus klimatas ir geografinė padėtis užtikrina didžiulį sporto veiklos pasirinkimą ištisus metus, o erdvūs smėlio paplūdimiai, puikūs parkai, įvairios istorinės ir kultūros vertybės pritraukia turistus iš viso pasaulio.

Visleris – kalnų slidinėjimo kurortas, apsuptas tankias miškais su turtinga fauna, smaragdinėmis pievomis ir gerai prižiūrimais parkais, puikūs įvairaus sunkumo kalnų šlaitai, taip pat daug įvairių sporto rūšių: snoumobili ir Snowcat, kalnų dviračiai – čia randasi daugkilometrinės trasos ir parkai kalnų dviračiams, pėsčiųjų takai ir vaikštynės su snowshoes, čiuožyklos ir rogės, žvejyba, golfas vaizdinguose laukuose.

Kalgari – miestas vakarų Kanadoje, pietinėje Albertos provincijos dalyje. Didžiausias provincijos ir trečiasis Kanados miestas. Nors jo istorijai truputį daugiau nei 100 metų, miestas įžymus savo vertybėmis ir svarbiais įvykiais: Kalgaris visame pasaulyje išgarsėjo, kuomet čia 1988 m. vyko XV žiemos olimpinės žaidynės. Miestas garsėja pasaulinėmis parodomis, rodeo varžybomis, žinomas dėl žiemos sporto ir turizmo, puikaus klimato.
Edmontonas – miestas pietvakarių Kanadoje, Albertos provincijos sostinė. Išvystytyta naftos pramonė, miesto apylinkėse daugiausia užsiimama žemės ūkiu – javų, bulvių auginimu.

Edmontone yra vienas iš didžiausių pasaulio prekybos centrų – West Edmonton Mall – kuriame yra virš 800 parduotuvių, viešbutis, dengtas vandens pramogų parkas, ledo arena, kinoteatrai, restoranai, barai ir kt. Edmontonas taip pat žinomas savo festivaliais – Klondaiko dienos, Palikimo dienos, Liaudies festivalis.
Mieste yra Albertos universitetas (įkurtas 1906 m.), Atabaskos universitetas (įkurtas 1972 m.), planetariumas, zoologijos sodas, istorinis parkasz

Luizos ežeras – gražiausias ledynmečio ežeras su jo puikiais kraštovaizdžiais – tai unikali Banfo Nacionalinio Parko dalis, su turtinga flora ir fauna, taip pat ten yra puikus kalnų slidinėjimo kurortas su daugybe lankytinų vietų ir pramogų.

Apsipirkimas ir parduotuvės

Tikrieji „kanadiški“ suvenyrai, kurie tikrai nėra pagaminti Kinijoje – tai klevų sirupas ir ice wine. Vynuogės šiam originaliam vynui renkamos po pirmų šalnų, kada kekės pasidengia plonu ledo sluoksniu.

Prie tradicinių suvenyrų iš Kanados dar priklauso indėnų išrasta „sapnų gaudyklė”. Taip pat policininkų su jiems būdinga skrybėle, bebrų, briedžių ir lokių figūrėlės – skirtingų variantų, įvairių ir bet kokiai kišenei.

Parduotuvės dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 10.00 iki 18.00 val., tačiau kai kurios universalinės parduotuvės dirba iki 21.00 val. Ketvirtadieniais prekyba vyksta ilgiau, o penktadieniais ir šeštadieniais – daug trumpiau. Sekmadienį dirba tik suvenyrų parduotuvės ir nedidelės krautuvėlės.

Nacionalinės šventės

Sausio 1,2 d. (Naujieji metai); sausio 3 d.(Naujieji metai, tiktai Kvebeko provincijoje), vasario 20 d. (šeimos diena, tik Alberto provincijoje); kovo 17 d. (Šv. Patriko diena); balandžio mėn. – velykų pirmadienis; gegužės 24 d.(karalienės Viktorijos gimimo diena); birželio 24 d.(Jono Krikštytojo diena švenčiama tik Kvebeke); liepos 1 d. (Kanados diena. Pagrindinė valstybinė šventė); liepos pirmoje dekadoje Kalgaryje vyksta visame pasaulyje žinomas rodeo – kasmetinė kaubojų šventė; pirmasis rugsėjo pirmadienis (Darbo šventė); pirmasis rugpjūčio pirmadienis (ši diena priskirta prie Kanados provincijų ir miesto švenčių. Pavadinimai gali būti įvairūs, tačiau nesikeičia tai, kad šią dieną nedirba visa Kanada); antrasis spalio pirmadienis (Padėkos diena); spalio 31 d. (Helovinas); lapkričio 11 d. (Atminimo diena, skirta kanadiečiams, žuvusiems karo metu); gruodžio 25-26 d. (Kalėdos).

Virtuvė ir restoranai

Kiekviename žingsnyje – retoranėliai ir kavinės bet kokiom skoniui. Patys kanadiečiai mėgsta mėsos ir žuvies patiekalus – steikus, bifšteksus, kepsnius. Pirmieji patiekalai – sriubos-piure iš daržovių, žiedinių kopūstų, moliūgų ir pomidorų, taip pat įvairūs buljonai su skrebučiais.

Mėgstamiausias kanadiečių gėrimas – alus, ypač populiarios rūšys „Labat“ ir „Molson“.
Daugumoje įstaigų arbatpinigiai sudaro 10-15 % nuo sąskaitos sumos.

Pramogos, ekskursijos ir lankytinos vietos

Banfo nacionalinis parkas, užimantis daugiau kaip 6000 kvadratinių kilometrų teritoriją, laikomas seniausiu ir lankomiausiu šalyje. Dieną įspūdingas draustinis traukia milžiniškuose ežeruose atsispindinčiomis apledėjusiomis viršūnėmis bei neaprėpiamais spygliuočių miškais, o naktį pasirodanti Šiaurės pašvaistė tiesiog atima žadą. Parką aplankyti verta ir dėl itin turtingos gyvūnijos: grizlių, juodųjų lokių, bizonų ir baltagalvių erelių.

Vankuveris – nuostabaus grožio uostamiestis, kuris randasi gražios įlankos pakrantėje, Šiaurės Amerikos Kordiljerų papėdėje, apsuptas tankiu pušynu, snieguotais kalnais ir fiordais. Šiandien Vankuveris – vienas iš penkių gražiausių miestų pasaulyje: sodrūs parkai, erdvūs paplūdimiai, nuostabi pastatų architektūra, prabangūs viešbučiai, daugybė muziejų, parduotuvių, restoranų ir sporto statinių pritraukia turistus iš viso pasaulio.

Vankuveris yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kurioje per vieną dieną galima spėti ir paplaukioti Ramiajame vandenyne, ir paslidinėti Pakrantės kalnuose.

Jei lankydamiesi pavargote nuo trečiojo pagal dydį šalies miesto triukšmo, būtinai užsukite į 400 hektarų užimantį Stenlio parką. Be įspūdingos gamtos jame žavi vandens parkai, kavinės ir net miniatiūrinis geležinkelis.
Naująja Škotija vadinamoje Kanados provincijoje ne tik paragausite geriausių omarų, bet ir sugausite įspūdingiausias pasaulyje bangas. Didžiuliais švyturiais apdėliotas pakrantes čia skalauja Atlanto vandenynas, kuriame plaukiodami galėsite stebėti iš vandens išnyrančius milžiniškus banginius. Ramybe dvelkiantis pusiasalis tikrai patiks žygeiviams – norint aplankyti visus kalnus ir nacionalinius parkus prireiktų ne vieno mėnesio!

Taip pat yra žinomi: Mount Robson nacionalinis parkas, Plis-River upės kriokliai, Wood Buffalo nacionalinis parkas – bizonų gyvenamoji vieta. Waterton Leiks (Alberta), Gleišer ir Kluein parkai žinomi lokių grizli populiacija, o Oyuittik draustinis Bafino Žemės saloje saugo unikalias tundros bendruomenes. Šv.Lavrentijaus įlankoje galima pamatyti migruojančių banginių bandas, o vakaruose, Pacific Rim nacionaliniame parke (Vankuverio ežere) gyvena jūros ūdros ir ausuoti ruoniai. Ledynais ir kriokliais galima pasigrožėti Kutna, Joho ir kt. parkuose.