Indija

Rasti ir nusipirkti lėktuvo bilietą


Bendra informacija

Indijos Respublika – valstybė pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių. Ribojasi su Pakistanu, Kinija, Mianmaru, Bangladešu, Nepalu, Butanu, Afganistanu bei Indijos vandenynu. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija.

Indija yra daugiausiai gyventojų turinti pasaulio demokratija. Per paskutinius dvidešimt metų gerokai padidėjo tiek Indijos gyventojų skaičius, tiek šalies strateginė svarba. Indija per paskutinius kelis dešimtmečius tapo svarbia karine galybe, turinčia branduolinį ginklą.

Ši šalis yra viena iš seniausių pasaulio civilizacijų, iki šių dienų išlaikiusi savitus papročius. Per pastaruosius 65 nepriklausomybės metus Indija labai patobulėjo: šiuo metu ji yra dešimta pasaulyje pagal pramonę ir šeštoji šalis, plėtojanti kosminę veiklą. Indija taip pat turi išsaugojusi nuostabų kultūros paveldą, nes gamtos požiūriu ji izoliuota nuo kitų šalių: šiaurėje atskirta Himalajų kalnų, pietuose – Indijos vandenyno, vakaruose – Arabijos jūros.

Turizmo zonos

Garsiausi Indijos turizmo traukos centrai: Delis– milijoninis Šiaurės Indijos miestas, kuriame jau daugiau kaip 3000 metų gyvena skirtingų kultūrų tautos, čia vienas greta kito gyvuoja nesuvokiamas skurdas ir prašmatni prabanga. Tai miestas pribloškiantis savo dydžiu, gyventojų skaičiumi, transporto judėjimu. Senasis Delis – chaotiška miesto dalis, su siauromis gatvelėmis, turgavietėmis ir Mughal epochos architektūriniais paminklais. Trumpas sustojimas prie Raudonojo forto, buvusios imperatoriaus Shah Jahan rezidencijos. Dabartinį ansamblį sudaro rūmai, mečetė, parkas, minaretas. Vėliau apsilankymas Indijos didžiausioje mečetėje Jami Madij, pastatytoje XVII amžiuje. Ekskursiją tęsiame po visiškai kitokį Naująjį Delį, kur plačios gatvės jungia tris atskirus rajonus prekybinį, gyvenamąjį ir vyriausybinį. Indijos Vartai (karo memorialo arka žuvusiems Indijos kariams), Parlamento rūmai, pačios brangiausios kiekvieno indo šventovės – Mahatmos Gandi kremavimo vieta ir Shanti Vata, vieta kur kremuota Indira Gandi , imperatoriaus Humayjun mauzoliejus.

Varanasis – vienas seniausių Indijos miestų, įsikūrusių prie šventos Gango upės. Čia prie šventos upės krantų kasdien suplaukia tūkstančiai maldininkų nuplauti viso gyvenimo nuodėmių. Tai švenčiausia vieta induistams, kurių daugelis iš čia palydimi į paskutinę kelionę.

Indijos amžiaus masteliais Džaipuras yra visiškai jaunas miestas, kuris statėsi XVIII amžiuje. Beveik visas miestas pastatytas iš vietoje kasamo kalkakmenio. Šviesiai plytinė namų fasadų spalva miestui suteikia rožinį atspalvį. Rožinė spalva Indijoje reiškia svetingumą. Pačiame miesto centre – didžiulė observatorija, priklausanti maharadžos rūmų kompleksui. Čia yra didžiausias pasaulyje Saulės laikrodis,kuris vis dar tiksliai rodo laiką.

Pažintis su Rajasthan sostine – Amber fortu, įkurta didžiojo kario ir astronomo maharadžos Jai Singh II prieš 260 metų. Tai XVI a, induistinės ir islamiškos architektūros statinys, iškilęs gražioje vietoje ant kalvos. Apsilankymas miesto rūmuose, maharadžų rezidencijoje. Šiame komplekse, kurio dalis skirta turistams, įrengtas muziejus, jame eksponuojami reti rankraščiai, meno kūriniai, maharadžų papuošalai, ginklai, rūbai.

Taip pat aplankomas unikalus musulmonų architektūros pavyzdys, Mughal dvasią išlaikęs miestas – Fatehpur Sikri. Miestas pastatytas imperatoriaus Akbaro 1569 m, po 15 metų buvo apleistas dėl vandens stokos. Apžiūrimas Salimo Kristi kapas, Panč Mahal persiškas vėjo bokštas haremo moterims, Džama Masdižd mečetė.

Kelionės į Indiją metu rekomenduojama apsilankyti Agroje Tadž Mahale – garsiajame architektūros šedevre, žinomame visame pasaulyje. Šį nuostabų paminklą 1630 metais pastatė Mughal imperatorius Šachas Džehanas, savo mylimai žmonai Mumtaz Mahal. Ansamblio statyba truko 17 metų, o statybinė medžiaga (marmuras, brangieji akmenys ir kt.) buvo gabenami iš viso pasaulio. Tadž Mahalas – meilės paminklas, vienas lankomiausių architektūrinių objektų visoje Indijoje.

Maharadžos, brahmanai… Reikia nuvykti į Indiją, kad suprastum, kad tai – ne pasakų herojai. Kelionė po Indiją – kelionė laike. Po pažinties su šia nuostabia šalimi, ilgam išlieka neišdildomi prisiminimai ir įspūdžiai.

Kalba

Valstybinė kalba – hindi ir anglų. Hindi, bengalų, tamilų, marathi, gujrati. Kalbama 25 pagrindinėmis kalbomis ir daugiau nei 200 kitų kalbų ir dialektų; dauguma jų kilę iš sanskrito. Sanskritas – tai viena iš seniausių pasaulio kalbų, gyvavusi dar prieš Kristaus gimimą. Vėliau iš sanskrito susiformavo indoeuropiečių prokalbė. Indijoje leidžiama 4700 dienraščių, 39 000 žurnalų ir savaitraščių daugiau nei 300 kalbų. Indija ilgą laika buvo Didžiosios Britanijos kolonija, taigi anglų kalba čia labai paplitusi ir yra antroji valstybinė kalba. Tai verslo, mokslo ir politikos kalba. Angliškai susikalbėsite daugumoje didmiesčių, viešbučiuose, restoranuose, bankuose.

Klimatas

Klimatas šioje valstybėje vyrauja nuo tropikų pietuose ir centre, iki vėsesnio oro šiaurėje (Himalajuose). Ryškūs trys metų laikai: karštas ir drėgnas su vyraujančiu pietvakarių musonu (birželis-spalis, oro temperatūra 35 °C); sausas, palyginti vėsus, su vyraujančiu šiaurės-rytų pasatu (lapkritis – vasaris, oro temperatūra, 10-27 °C); labai karštas, sausas pereinamasis (kovas-gegužė, oro temperatūra 38-46 °C). Birželio mėnesį, prasidėjus lietaus sezonui, maloniausia lankytis Radžastane ir gėrėtis dykumų peizažais. Rugsėjo pabaigoje prasideda geriausias laikas turizmo sezonui – giedras dangus, maloniai šildanti saulė, rudens vėsa. Šalčiausi yra gruodis ir sausis, tuomet Himalajuose – slidinėjimo sezono įkarštis. Karščiausiais kovo-gegužės mėnesiais geriausia vykti į kalnų rajonus arba į žygius Himalajuose. Geriausia kelionę planuoti sauso ir vėsaus sezono metu, t. y. žiemą (maždaug nuo spalio iki balandžio mėnesio). Labai svarbu pasitarti su patyrusiu kelionių konsultantu, nes tuo pat metu oras gali būti visiškai skirtingas (priklausomai nuo vietovės). Kai Delyje pučia šaltas vėjas, atnešantis snaiges nuo Himalajų kalnų viršūnių, Keraloje, 1000 km piečiau, gali būti šilta, drėgna ir saulėta. Planuodami kelionę turėkite galvoje, kad gali prireikti kelių dienų, kol organizmas pripras prie vietinio klimato.

Goa klimatas tropinis, vasarą būna 30–37 laipsniai karščio, žiemą žemiausia temperatūra – 20 laipsnių šilumos. Geriausia vykti atostogauti spalio – balandžio mėnesiais.

Kada geriausia vykti

Turizmo sezonas trunka nuo spalio iki kovo mėnesio, o geriausi mėnesiai keliauti po Indiją – lapkritis ir gruodis.

Sostinė

Indijos sostinė – Delis (11,5 mln.).

Geografija

Indijos Respublika, iškyšulys Indijos vandenyne, Vidurio Azijoje. Ribojasi su Pakistanu, Bangladešu, Nepalu, Kinija, Birma ir Butanu. Didžiausi miestai. Mumbajus (Bombėjus) 13 mln., Bangalūras 5,3 mln., Kalkuta 4,6 mln., Madrasas 4,4 mln.

Goa valstija yra vakariniame Indijos iškyšulio pakraštyje.

Indija – valstybė Pietryčių Azijoje. Užima Indostano pusiasalį ir dalį žemyno. Šiaurės vakaruose ribojasi su Pakistanu ir Afganistanu, šiaurėje su Kinija, Nepalu, Butanu, rytuose su Birma ir Bangladešu. Vakaruose prieina prie Arabijos jūros, rytuose prie Bengalijos įlankos. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija. Šiaurėje ir šiaurės rytuose Indijos gamtines sienas sudaro Himalajai – aukščiausias pasaulio kalnynas, kurį pačiuose šalies šiaurės vakaruose nuo Karakorumo skiria Indo aukštupio slėnis. Likusi šiaurinė, rytinė ir centrinė dalis priklauso Indo-Gango lygumai. Vakaruose, pasienyje su Pakistanu, driekiasi Tharo dykuma. Beveik visą pietų teritoriją užima Dekano pusiasalis. Jį supa dvi kalvų grandinės – Vakarų Ghatai ir Rytų Ghatai. Plotas. 3 287 590 km²; septinta pagal plotą pasaulio šalis.

Indija užima didžiąją Indijos subkontinento dalį ir yra septinta pagal plotą pasaulio šalis. Šiaurėje ir šiaurės rytuose Indijos gamtines sienas sudaro Himalajai – aukščiausias pasaulio kalnynas, kurį pačiuose šalies šiaurės vakaruose nuo Karakorumo skiria Indo aukštupio slėnis. Likusi šiaurinė, rytinė ir centrinė dalis priklauso Indo-Gango lygumai. Vakaruose, pasienyje su Pakistanu, driekiasi Tharo dykuma. Beveik visą pietų teritoriją užima Dekano plokščiakalnis. Jį supa dvi kalvų grandinės – Vakarų Ghatai ir Rytų Ghatai.

Ilgiausios Indijos upės yra Gangas, Brahmaputra, Jamuna, Godavari, Kaveri, Narmada, Krišna.

Gyventojai

Indijoje gyvena 1,1 milijardo žmonių. Goa valstijoje gyvena 1,35 milijono žmonių.

Šiuo metu Indijoje gyvena apie 1,3 milijardo žmonių ir šiuo rodikliu pasaulyje nusileidžia tik Kinijai. Beveik 70 % indų gyvena kaime, tačiau paskutiniais dešimtmečiais Indijos urbanistiniai centrai ėmė sparčiai augti.

Indijos kalbos skirstomos į dvi didžiausias grupes. Šiaurinėje šalies dalyje daugiausiai kalbama indoarijų kalbomis (apie 74 %), pietuose paplitusios dravidų kalbos (apie 24 %). Likusios Indijos kalbos priklauso austroazinių ir tibetiečių-birmiečių kalbų šeimoms. Iš jų valstybinėmis kalbomis pripažįstamos 23, o hindi ir anglų kalba vartojamos oficialioms reikmėms.

80,5 % indų yra induistai, o musulmonai, tesudarantys 13.4 % visos populiacijos, turi antrą pagal dydį bendruomenę pasaulyje. Kitos religijos – krikščionybė (2,3 %), sikhizmas (1,9 %), budizmas (0,8 %), džainizmas (0,4 %).

Gavus nepriklausomybę, Indijos raštingumo lygis siekė 11 %, dabar jis yra jau 68,4 %. Aukščiausias jis – Keralos valstijoje (91 %), žemiausias – Bihare (47 %).

Valiuta

Indijos rupija (INR) = 100 paisų.

Indijos virtuvė

Indiška kulinarija – viena geriausių ir seniausių pasaulyje. Šios tautos žmonės mano, kad maisto gaminimas yra žmonėms Dievo įkvėptas menas. Įvairių aromatų, produktų derinimas šeimininkaujantį virtuvėje paverčia tikru menininku. Svarbu gaminti taip, kad Krišnai ruošiamas maistas būtų gaminamas su įkvėpimu ir didele meile. Indų virtuvės patiekalų įvairovę lemia skirtingas klimatas ir religinės dogmos. Dauguma šios tautos gyventojų yra vegetarai, todėl nevalgo kiaušinių, mėsos, tačiau mielai mėgaujasi vaisiais, daržovėmis, ryžiais, kruopų košėmis. Ypatingą žavesį indų virtuvei suteikia galybė prieskonių, kurie padeda atskleisti tikrą patiekalo skonį ir kvapą. Patiekalams pagardinti naudojamos šaknys, žievė, sėklos, žalumynai (švieži lapai ar žiedai), prie pagardų priskiriami tokie natūralūs komponentai kaip druska, citrinos sultys, riešutai ir rožių vanduo. . Indai tiki, kad maistu gal ir nepagydysi, bet nuo daugybės ligų profilaktika galima, būtent dedant į maistą naudingų ingredientų.

Ryžiai valgomi bent kartą per dieną. O duona, kuri patiekiama karšta, yra tikras turtas: į ją įsukamas arba ja paimamas maistas. Saldumynai dažniausiai gaminami iš pieno produktų, šviežių vaisių, kruopų, nuto miltų, riešutų ir yra labai saldūs.

Labai populiari Indijoje arbata, kuri dažnai geriama su karštu pienu arba prieskoniais, taip pat kava, šviežios sultys ir vaisinis vanduo. Alkoholiniai gėrimai prie stalo nepriimtini, dauguma patiekalų yra užgeriama švariu šaltu vandeniu.

Vartoti alkoholį viešose vietose draudžiama, bet restoranuose ir kavinėse alkoholis legaliai parduodamas. Alkoholis neparduodamas nacionalinių švenčių dienomis. Indijoje gausu vietinės gamybos alkoholio, ypač alaus. Goa vietovėje iš anakardžių riešutų vaisių ir kokoso gaminamas tradicinis gėrimas „Feni“. Goa vietovėje iš anakardžių riešutų vaisių ir kokoso gaminamas tradicinis gėrimas „Feni“.

Apsipirkimas

Dauguma parduotuvių dirba 10.00–18.00/19.30 val. Pietūs būna 13.00–14.00 val. Mažosios parduotuvėlės dirba iki vėlumos. Didelėse parduotuvėse kainos fiksuotos, bet mažose parduotuvėse ir turguose derybos galimos ir mielai priimtinos.

Populiariausi suvenyrai iš Indijos: prieskoniai, arbata, šilkas, tikri perlai, rankų darbo kilimai, saldumynai, egzotiški papuošalai. Be to, turistų lankomose vietose galima įsigyti ir kitus, su vietinėmis tradicijomis susijusius suvenyrus.

Nacionalinės šventės

Indijoje, daugiakultūrėje bei daugiareligėje šalyje, švenčiamos įvairių religinių tradicijų ir etninių grupių šventės. Visiems bendros šventės yra trys: Nepriklausomybės diena, Respublikos diena ir Gandhi Džajanti (Mahatmos Gandžio gimtadienis).
Kitos populiarios, dažniausiai hinduistinės, šventės yra Divali, Ganeš Čaturthi, Holi, Ugadi, Dussehra ir Sankranthi/Pongal, Šivaratri.
Sausio 1 d. – Naujieji metai.
Sausio 26 d. – Respublikos diena. Pagrindinė Indijos nacionalinė šventė.
Vasario 4 d. – Svami Vivekanandy gimimo diena.
Vasario 17 d. – šventė Sarasvati Vasant Pačami garbei.
Vasario 26 d. – Purim šventė.
Vasario 28 d. – Nacionalinė mokslo diena.
Vasaris – kovas – Pavasario šventė Holi.
Kovo 8 d. – Tarptautinė moters diena ir Svami Daijananda Sarasvati gimimo diena.
Kovo 17 d. – Šv.Patriko diena.
Kovo 21 d. – bahaistų Naujieji metai.
Kovo 21-22 d. – Naujieji metai Zoroastrians.
Kovo 24 d. – Verbų sekmadienis.
Kovas-balandis – Džainizmo įkūrėjo gimimo diena.
Kovas-balandis – Velykos.
Balandžio 21 d. – Ramnavani įventė Ramos garbei.
Balandis-gegužė – Budos gimimo diena.
Balandis-gegužė – induistų naujųjų metų pirmoji diena.
Balandis-gegužė – Aukojimo šventė, viena iš dviejų pagrindinių musulmonų švenčių.
Gegužės 1 d. – Darbo diena.
Gegužės 9 d. – Rabindranato Tagora gimimo diena.
Gegužės 11 d. – Nacionalinė technikos diena.
Gegužė – Trejybė.
Gegužė –birželis – Pranašo Mahometo gimimo diena.
Gegužė –birželis – musulmonų gedulo diena.
Liepos 24 d. – gurų pagerbimo diena.
Rugpjūčio 15 d. – Nepriklausomybės diena.
Rugpjūčio 20 d. – Radživo Gandžio gimimo diena.
Rugpjūtis-rugsėjis – Krišnos gimimo diena.
Rugpjūtis-rugsėjis – Ganešo gimimo diena.
Rugpjūtis – Zaratuštro gimimo diena.
Rugsėjo (7) – Žydų Naujieji metai.
Rugsėjo 5-7 d. – Mokytojo diena.
Rugsėjo 16 d. – Jom Kipur šventė.
Rugsėjis-spalis – Devi garbinimo diena.
Spalis – 10 dienų Navaratri ir Dasera šventės.
Spalio 2 d. – Mahatmos Gandžio gimimo diena.
Spalis – pranašo Mahometo atminimo diena.
Spalis-lapkritis – Ugnies ir Divali deivės klestėjimo festivalis.
Spalis-lapkritis – Naujieji metai pagal indų kalendorių.
Lapkritis – Šv.mėnesio Ramadano pradžia pas musulmonus.
Lapkričio 2 d. – Klestėjimo ir turtų deivės Lakshmi garbinimo diena.
Lapkričio 12 d. – Bahajų tikėjimo įkūrėjo Baha-Uly gimimo diena.
Lapkričio 14 d. – Vaikų diena ir Džavaharlala Neru gimimo diena.
Lapkričio 19 d. – Indiros Gandi gimimo diena ir Dev Dilari šventė Šyvos garbei.
Gruodžio 17 d. – Šv.mėnesio Ramadano pabaiga pas musulmonus.
Gruodžio 25 d. – Kalėdos.

Saugumas

Indija yra saugi šalis, tačiau nepaisant to, jūs turite būti atsargūs, ypač dideliuose miestuose: Delyje, Mumbajuje, Agroje ir tt. ir vietose, kur didelis žmonių susibūrimas, ten vyksta daug smulkių vagysčių.

Indijoje labai svarbu laikytis higienos taisyklių. Reikia nepamiršti, kad būtent šis regionas yra daugelio rimtų virškinamojo trakto infekcijų šaltinis. Išvengti šių ligų yra paprasta, jums tereikia griežtai laikytis eilės taisyklių:
Nepirkti produktų ir gėrimų iš gatvės prekeivių;
Pirmai progai pasitaikius, nusiplaukite rankas su dezinfekavimo muilu;
Stropiai plauti vaisius;
Negerti vandens iš po krano, skalauti burną ir valytis dantis geriausia mineraliniu vandeniu. Tai ne dėl to, kad infekcija yra vandentiekio vandenyje (vanduo viešbučiuose dezinfekuojamas),o todėl, kad kiekviename regione sava vandens mineralinė sudėtis ir tai gali neigiamai paveikti jūsų skrandį. Todėl Indijos gyventojai, kurie namuose geria vandenį iš čiaupo, atvykę į kitą vietą, naudoja vandenį iš butelių. Net brangiuose restoranuose vanduo, patiektas grafine, gali būti iš čiaupo ir sukelti sunkų žarnyno veiklos sutrikimą. Gerti reikia tik iš butelių.

Rimtą pavojų Indijoje kelia saulė. Sunkius saulės nudegimus galima gauti ir debesuotą dieną, todėl rekomenduojama naudoti apsaugos nuo saulės kremus.

Piligrimystės vietos

Varanasi yra senovės miestas ant Gango kranto, šventas kelių tikėjimų atstovams. Kasmet jis pritraukia apie milijono piligrimų.

Indusai tiki, kad maudymasis Gango upės vandenyse pašalina nuodėmes ir mirusieji čia per reinkarnaciją vėl virsta žmogumi. Indusai garbina Kaši kaip vieną iš deivių – Šakti Pethas. Toje vietoje, kur nukrito ant žemės jos auskarai, dabar stovi Višalakši šventykla. Deivės Šakti indusų sekta vyksta piligrimais prie Gango, kadangi skaito, kad upė – deivės įsikūnijimas.

Varanasi taip pat gerbiamas, kaip šventa budizmo vieta ir yra viena iš keturių piligrimystės vietų, pažymėtų paties Budos, kartu su Kushgarom, Lumbini ir Bodh Gaya. Netoli nuo Varanasi randasi Elnių parkas – vieta, kur Buda pasakė savo pirmąjį pamokslą, pasiekęs apšvietos, tuo pačiu paleidęs suktis Dharmos ratą. Šia proga imperatorius Ashoka pastatė čia vieną anksčiausią Stupą 249 m.iki m.e. Iš jos dabar beliko tik keli fragmentai. Šalia Stupos Shauhandi (5 a. pr. Kr.) – Buda sutiko savo pirmuosius mokinius.

Varanasi taip pat yra ir džainų piligrimystės vieta, kurie laiko miestą šventojo Paršvanato gimimo vieta.
Mieste taip pat gyvena ir musulmonai. Šiuo metu čia yra maždaug 300 mečečių.