Šalies aprašymas

Armėnija – tikras kultūrinis šio regiono brangakmenis. Tokio istorinio ir religinio paveldo neturi jokia kita regiono šalis. Biblijoje aprašytos vietos Šiaurės Armėnijoje, vaizdingasis Sevano ežeras, Jerevano kultūrinis gyvenimas ir Pietų Armėnijoje esančių vienuolynų bei bažnyčių gausa gali sulaikyti jus Armėnijoje ne vienai savaitei. Kelionė į Armėniją – kažkas neįprasto, šiek tiek pažįstamo ir vis tik rytietiškai mistiško.

Šalis randasi tarp Mažosios Azijos ir Užkaukazės, šiaurės rytinėje Armėnijos kalnyno, dar vadinamo istorine Armėnija, dalyje. 90 % šalies ploto yra aukščiau nei 1000 m virš jūros lygio, vidutinis aukštis yra 1800 m. Iš šiaurės ir rytų supa Mažojo Kaukazo kalnagūbriai. Aukščiausia viršūnė yra užgesęs ugnikalnis Aragacas. Pietvakarinę šalies dalį užima Ararato lyguma, joje yra žemiausia vieta – 380 m virš jūros lygio. Armėnija yra Eurazijos ir Arabijos tektoninių plokščių susidūrimo vietoje, dėl to jai būdingi raukšliniai kalnai.

Riftiniame slėnyje 1900 m aukštyje virš jūros lygio yra didžiausias Kaukazo regiono Sevano ežeras (plotas – 1240 kv.km, didžiausias gylis – 83 m). Ežeras užima 5 % šalies teritorijos, jame sukaupta per 85 % viso Armėnijos vandens. Šalies upės priklauso Kuros baseinui: Araksas, Razdanas, Vorotanas, Arpa ir kt. Aukščiau kalnuose plyti alpinės ir subalpinės pievos.

Kalnų šlaituose iki 2000 m aukštyje plyti stepės. Apie penktadalį šalies ploto dengia plačialapiai miškai (bukai, ąžuolai, skroblai) ir krūmynai (kserofitų retmiškiai). Įsteigtas Sevano nacionalinis parkas, Diližano nacionalinis parkas, Hosravo draustinis.

Armėnija nuo seno garsėja nepaprasto grožio kalnais, gydomųjų savybių turinčiu Sevano ežero vandeniu, krikščionybės pradžią menančiais vienuolynais ir itin svetingais vietiniais gyventojais.

Klimatas

Klimatas daugiausia žemyninis, sausas. Lygumose vidutinė sausio mėnesio temperatūra –5 °C, liepos mėnesio +25 °C, o metinis kritulių kiekis ~400 mm. Kalnuose temperatūros atitinkamai būna –6°C ir +20°C, o kritulių kiekis – ~500 mm per metus.

Lankytinos vietos

Labiausiai turistus Armėnijon traukia jos atokūs vienuolynai. Kiekvienas jų – kelios nedidukės senutėlės kupoluotos bažnyčios, tamsios, be freskų ar mozaikų. Vieninteliai pagražinimai čia – chačkarai ir akmenyse įrėžtos aukotojų pavardės.

Iš senovinių šventyklų ir vienuolynų gausos sunku išsirinkti, kur užsukti, tačiau tikrai verta aplankyti Sanahino ir Hachpato vienuolynus, įkurtus dar X a. ir įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat nereikėtų praleisti progos pasigrožėti XI–XIII a. Hagarcino vienuolynu ar VII a. uoloje iškaltu Gehardo vienuolynu.

Tikrasis Armėnijos vienuolynų grožis – subtilus jų susiliejimas su aplinka. Visuomet kalnuota, bet visgi labai įvairia. Sevanavankas atveria Sevano ežero tolius, o Kečarį supa Cachkadoro slidininkų rojus.

Paitasaro kalnai su priešistoriniais piešiniais ir Khosrovo gamtos rezervatas: pirmąjame amžiuje ant uolos pastatyta dievo Helijaus šventykla Garni ir senovinių apeigų centru – Geghardo vienuolynu. Vienuolynas didžiąja dalimi išraižytas uoloje ir iki šiol yra viena švenčiausių Armėnijos vietovių. Gehardas tūno slėnio apačioje ir panašios uolos ten panaudotos tikėjimui: jose išskaptuota bažnyčia, net su kupolo vidumi ir skyle šviesai patekti lubose. Jis visame pasaulyje garsėja puikia akustika.

Senųjų vienuolynų atmosfera, jų skliautų šešėlių ir saulės spindulių žaismas sukuria ypatingą nuotaiką, kai žmogus nejučiomis ima mąstyti apie savo ir pasaulio santykį.

Chor Virapas žvelgia į plačią lygumą, už kurios – snieguotas Ararato kalnas – armėnams tai jų valstybės neprieinamas simbolis. Atokiausias tarp gražiausiųjų – Tatevas, nuo 2010 m. per platų slėnį neša ir ilgiausias pasaulyje dvipusis “lynų keltuvas” (5,7 km ilgiui pakanka vos 3 atramų).

Lankytinų vietų Armėnijoje iš tiesų daug, tačiau lygumų gyventojus bene labiausiai vilioja didingi kalnai: taip ir norisi įkopti į kiekvieną snieguotą viršūnę, nuo kurios atsiveria vis kitokia kvapą gniaužianti panorama. Tiesa, karštis ir aukštis keliautojams tampa rimtu išbandymu ir priverčia iš naujo įvertinti savo ištvermės bei smalsumo ribas.

Pavargus nuo kepinančios saulės, galima pasprukti į vėsius požemius. Lastivero urve, nuo atėjūnų paslėptame už senovinės sienos, tyvuliuoja mažutis ežerėlis, į kurio galbūt net keleto tūkstančių metų senumo vandenį taip ir norisi įmerkti sukaitusias rankas. O Anapato urvo sienos saugo prieš tūkstančius metų gyvenusių žmonių pėdsakus ir kultūrų sankirtas – šalia ikikriščioniškų žmonių ir gyvūnų figūrų piešinių puikiuojasi kryžiai bei altorius ir tokiu būdu susijungė du dvasiniai Armėnijos kultūros šaltiniai.

Armėnų pasididžiavimas – Sevano ežeras, kurį jie vadina jūra, čia nuo karščio pavargę gyventojai mėgsta atvykti atsigaivinti. Ežero spalva – nuo akinamai žydros iki tamsiai mėlynos su daugybe šešėlių – keičiasi priklausomai nuo oro ir ežero dugne vykstančių paslaptingų procesų.

Sevano ežero snieguotos kalnų viršūnės, ramus ežero vanduo sukuria ypač romantišką nuotaiką, todėl keliautojai bent trumpam sustingsta prie paminklo tragiškai meilei – merginos figūros, laikančios rankose ugnį. Skelbiama, kad Sevano ežero vanduo gydo įvairius negalavimus, mat ežeras tyvuliuoja aukštai kalnuose, yra vienas aukščiausiai virš jūros lygio esančių ežerų visame pasaulyje. Sevano ežero pakrantės labai vaizdingos – jas supa uolos, tankūs miškai, taip pat yra nemažai archeologinių vietovių, galima išvysti senovinių armėnų vienuolynų. Vienoje iš ežero pakrančių yra įsikūręs Sevano miestas.

Virtuvė

Armėnų virtuvės pagrindą sudaro žalumynai, sūriai, daržovės, mėsa ir lavašas. Tiek sriubos, tiek antrieji patiekalai yra aštrūs, kadangi kalnuose užauga gausus įvairių prieskoninių augalų derlius. Prieskoniai patiekalams suteikia egzotiškumo. Tradicinė armėnų sriuba – chašlama. Antrieji patiekalai gaminami iš elnienos, vištienos, jautienos, avienos ir kiaulienos. Prieš kepant, mėsa marinuojama konjako, vyno arba acto padažuose.
Armėnijoje nuo seno gaminamas turkiškas patiekalas (dolma arba tolma) iš avienos faršo su ryžiais, svogūnais, pipirais ir kitais pagardais. Faršo įdaras įvyniojamas į virtus vynuogių lapus (žiemą – sūdytus). Vertinamas iš jautienos gaminamas chašas.

Ypatingi Armėnijos patiekalai yra šašlykas iš įvairių gyvulių mėsos ir plovas, kuris čia gaminamas įvairiais būdais (su granatais, su žuvimi, su džiovintais vaisiais). Šašlykams dažniausiai naudojami avienos šonkauliukai ir mentės, subproduktai (širdys, kepenys, inkstai).

Populiariausi patiekalai yra iš daržovių ir mėsos, o jų įvairovė atsiranda minėtus produktus gaminant įvairiais būdais – kepant, troškinant, verdant. Dažnai karštieji patiekalai gardinami baklažanais, alyvuogėmis.

Tradicinė juoda ir balta duona – paplotėliai (pvz., chačiapuri), tačiau viena populiariausių duonos rūšių – lavašas. Tai miltinis paplotėlis, kuris būna ir džiovintas, valgomas prie įvairių patiekalų, o per pusryčius – vienas. Lavašas kepamas naudojant senovinę technologiją. Populiarūs palotėliai su įvairiais įdarais – sūrio, žolelių, mėsos. Be lavašo per pusryčius dažnai valgomas ir sūris, kuris šalyje gaminamas iš karvės, ožkos pieno.
Šaltieji užkandžiai gaminami iš šviežių produktų ir pagardinami česnaku, juodaisiais ir raudonaisiais pipirais, actu, riešutais, grietine. Sriubos verdamos iš kruopų, pupelių ir pupų, daržovių, vaisių. Sriubų pagrindas – mėsos, vištienos, žuvies sultiniai, rečiau vartojamas pienas.

Armėnija garsėja saldumynais (chalva, įvairių uogų bei vaisių uogienės, pyragėliai su džemais, įvairiais riešutais, įdarytais persikais). Iš saldžiųjų patiekalų kepami apvalūs saldūs paplotėliai su įvairiais įdarais. Mėgstami džiovinti persikai, kriaušės, obuoliais, svarainiai, vynuogės, slyvos, abrikosai, arbūzai. Jie valgomi ne tik džiovinti, bet ir švieži. Iš vynuogių sulčių verdamas tamsiai vyšnių spalvos aromatingas sirupas.

Gaminamas tirštas miltingas kisielius. Į abrikosų ir persikų be kauliukų vidų dedama trintų graikinių riešutų, cukraus ir cinamono įdaro.

Nacionalinis Armėnijos gėrimas – konjakas. Šalyje puikiausios sąlygos augti konjakui reikalingoms vynuogių rūšims. Geriamas saldus vynas, kava ir arbata.

Suvenyrai lauktuvėms

Pakeliavus po Armėniją, lauktuvėms galite parvežti raižytus nardus ir šachmatus, pagamintus iš medžio masyvo, keramikinius indus, rankų darbo kilimus, inkrustuotus ragus vynui, saldumynus, džiovintus vaisius, konjaką, ypatingus prieskonius, suvenyrinius ginklus, arbatos rinkinius, juvelyrinius dirbinius.