Kol lėktuvas randasi stovėjimo vietoje, jo sparnai ir fiuzeliažas gali būti apsnigti, taip pat ir apledėti. Kol jis randasi ant žemės – viskas gerai, bet pakilus į orą tai gali būti labai pavojinga.

Reikalas tame, kad orlaivis yra didelės apimties, todėl visas tas vanduo ir sniegas, nusėdęs ant orlaivio korpuso – gali sverti porą tonų! Natūralu, kad orlaivis nėra skirtas tokiai papildomai apkrovai, ir tai yra pirmoji priežastis, dėl kurios lėktuvas apipilamas specialiu skysčiu.

Antroji priežastis yra tai, kad, kai apledėja sparnai, šis apledėjimas iškreivina šio sparno paviršių. Gaunasi, oras prateka jau ne per lygų sparną, bet per sniego ir ledo „kaubūrėlius”. Dėl to kėlimo galia mažėja, pasipriešinimas didėja.

Siekiant išvengti orlaivio svorio padidėjimo, taip pat jo skridimo charakteristikų pablogėjimo, oro uostai apipila orlaivius specialiu šiltu skysčiu, kuris išlydo apledėjimą, kuris susidarė stovint aikštelėje, taip pat apsaugo orlaivį nuo naujo apledėjimo skrydžio metu. Pagrinde tai daroma tada, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C.

Lėktuvas kovoja su ledu ne tik skysčio pagalba. Jis taip pat turi ir savo priešledinę sistemą. Kai kuriose jo dalyse yra specialūs „šildytuvai”, kurie padeda pašalinti ledą nuo svarbių kritinių paviršių. Pvz., labai dažnai šildymas taikomas priekinei sparno daliai, variklių įvadų įtaisams ir tam tikriems davikliams, esantiems nosyje.